- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- 1S-206-290/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00856-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- T. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Linos Lesinskienės,
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio nuteistojo paleidimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. kad T. T. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.
2. Bausmės pradžia - 2013 m. lapkričio 13 d., o jos pabaiga – 2024 m. lapkričio 13 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 2 metai 9 mėnesiai 3 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2022 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarė taikyti lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. T., kadangi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, galiojančių nuobaudų neturi, dešimt kartų skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, sugrįžta laiku, pažeidimų nefiksuota, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2022 m. vasario 14 d. nutarimą ir konstatavo, kad nors nuteistasis T. T. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis T. T. skundu prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Komisijos 2022 m. vasario 14 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų, nes įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis ne tik šiuo metu laikosi, bei ir toliau laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teigia, kad jam nustatyta viena žemiausių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, be to, yra nustatyta šios rizikos mažėjimo dinamika. Mano, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino jo darbinės motyvacijos, to, kad jis yra lojalus ir atsidavęs įmonės tikslams dėl ko buvo paskirtas į aukštesnes pareigas. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į ankstesnį Komisijos nutarimą, kuriuo jam taip pat buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir mano, kad tai teigiamai charakterizuoja jį bei rodo, jog visos aplinkybės yra jam palankios.
5.2. Skundo autorius mano, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina atsižvelgti ir į jo amžių. Pažymi, kad jam yra 37 metai ir teigia, kad būtent dabar tenkinus jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jis turėtų objektyvias galimybės integruotis į visuomenę, rasti darbą, užsiimti prasminga veikla, o priežiūra leistų probacijos tarnybai kontroliuoti jo elgesį. Mano, kad kuo vėliau bus paleista iš pataisos įstaigos, tuo sudėtingiau jam bus integruotis į visuomenę, darbo rinką ir socializuotis.
5.3. Nuteistasis kritikuoja skundžiamos nutarties motyvus ir pažymi, jog laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2013 m. lapkričio 13 d., tačiau nutarties motyvas, kad jam buvo skirtos septynios nuobaudos ir, kad tai atitinkamai apibūdina jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nesudaro besąlyginio pagrindo nuspręsti apie nuoseklią pažangą ir jo išskirtinai pavyzdingą elgesį visos bausmės atlikimo metu, anot nuteistojo, yra deklaratyvus. Jis sutinka, kad buvo baustas drausmine tvarka, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ne kartą buvo ir skatintas.
5.4. Nuteistasis T. T. teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BVK 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, taip pat teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Be to, atsisakant taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebuvo vadovautis ir Europos Tarybos ministrų komisijos rekomendacijomis, cituoja ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją (bylos: Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, Laszlo Magyar prieš Vengriją, Murray prieš Nyderlandus, Kafkaris prieš Kiprą ir kt.) ir teigia, kad nepaisant imperatyvių reikalavimų, teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų kodėl jam lygtinis paleidimas negali būti taikomas.
5.5. Pažymi, kad jau yra atlikęs daugiau kaip 2/3 jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, o tai atitinka BVK numatytą formalųjį kriterijų. Mano, kad faktiškai atlikta bausmės dalis yra daugiau nei pakankama norint tęsti jo resocializaciją neizoliuotam nuo visuomenės. Akcentuoja, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis elgiasi pavyzdingai, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, be to, lygtinio paleidimo atveju jis turėtų darbą bei gyvenamąją vietą. Apibendrindamas šiuos duomenis mano, kad visų jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog savo elgesį jis pakeitė nepriekaištingai, todėl neva galima teigti, kad jo resocializacija jau yra baigta, jis yra pasiruošęs grįžti ir integruotis į visuomenę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo T. T. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. T. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes: nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir visą teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. T. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, apygardos teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybę, charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, kad jis yra priešingas Komisijos nutarimo išvadoms, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Atlikus jo vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, tęsė darbinę veiklą. Teigiamai nuteistojo elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2020 m. liepos 22 d. perkeltas į Pravieniškių Pusiaukelės namus. 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsidarbino ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neilgai trukus įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki šiol šioje įmonėje dirba. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose, nuteistasis dalyvauja įvairiuose organizuojamuose renginiuose, grupinių ir individualių užsiėmimu veiklose („Savęs pažinimas“, „Relaksacija“, susitikimuose su kikbokso čempionu S. M. ir Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja, filmų „Terapija“, „Adomo obuoliai“ ir „Kaltas“ peržiūrose bei jų aptarimuose, žaidime „Domino“, grupiniame užsiėmime „Saugaus eismo atmintinė“ ir kt.). Atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose T. T. kartą į savaitę vyksta į trumpalaikes išvykas namo iki dviejų parų, išvykų metų pažeidimų nebuvo fiksuota, į Pusiaukelės namus nuteistasis grįžta laiku. Atliekant jo vertinimą taip pat buvo nustatyta, jog per visą bausmės laikotarpį yra skatintas vienuolika kartų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vengia situacijų, kurios suteiktų galimybę nusikalsti, renkasi išimtinai socialių draugų ratą, su kitais nuteistaisiais bendrauja mažai, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, įgijo suvirintojo specialybę, šiuo metu jo elgesys yra nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Atlygino priteistą civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad už jo gerą elgesį, sąžiningą ir gerą darbą buvo taikytos paskatinimo priemonės – perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, po to ir į Pusiaukelės namus, pareikštos padėkos, ne kartą padidintos apsipirkimo sumos. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Šios teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas išvadai, jog savo elgesiu T. T. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kad jis jau įrodė, jog toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
10. Nors T. T. anksčiau neteistas, tačiau nagrinėjamu atveju jis buvo pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, sukėlusią negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistojo problemos piktnaudžiaujant psichiką veikiančiomis medžiagomis taip pat yra priskiriamas jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams, todėl jų įvertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, išlieka aktualus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią išvadą sustiprina ir aplinkybė, kad vertinant nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo T. T. laisvalaikio praleidimo būdai, tiek lankant mokyklą, tiek dirbant buvo asocialūs, bendraudamas su draugais periodiškai pavartodavo alkoholio. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad jo nusikalstamą elgesį galima susieti su alkoholio vartojimu. Pateikti duomenys rodo, jog nors nuteistasis turi teigiamą motyvaciją nutraukti bet kokį alkoholio vartojimą, bausmės atlikimo metu išklausė prevencinio pobūdžio paskaitų ciklą apie alkoholio vartojimo žalą, tačiau taip pat matyti ir tai, kad alkoholio vartojimo asocialioje kompanijoje ir jo sukeltas pasekmes nuteistasis supranta tik kaip asmenines pasekmes – ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, ribotą savo tikslų realizavimą visuomenėje, tuo tarpu alkoholio vartojimo pasekmių nusikalstamos veikos padarymui nevertina, nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis šiuo metu kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti neabejotinos išvados, kad jis ir lygtinio paleidimo metu nevartos alkoholio. Ši aplinkybė visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant T. T. asmenybę bei jo pokyčius, svarstant jo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat negali būti sumenkinama.
11. Apygardos teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog T. T. stengėsi nuosekliai koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis net dešimt kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles, už ką septynis kartus jis buvo baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir itin griežta bausme – perkėlimu į kamerų tipo patalpas. Nuo šiuo metu nuobaudos ir negalioja, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu. Nors T. T. skatintas vienuolika kartų, tačiau, kaip ir minėta, taip pat buvo baustas ir drausmine tvarka, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Itin reikšminga ir tai, kad nuteistojo teigiamas elgesys stebimas tik nuo 2018 m., kuomet artėjo jo galimo lygtinio paleidimo terminas, nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2013 m. Tai teisėjų kolegijai duoda pagrindą abejoti nuteistojo pokyčių stabilumu ir pastangų savo elgesį koreguoti vien teigiama linkme nuoširdumu. Šias abejones pagrindžia ir tai, kad net ir atlikus didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistajam vis dar nustatomi keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstinis piktnaudžiavimas alkoholiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai), o tai šiuo atveju rodo, jog nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijai nuteistasis yra pristatomas nebe pirmą kartą. 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimu jam taip pat buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau kaip ir nagrinėjamu atveju, Komisijos nutarimą buvo atsiakyta patvirtinti. LITEKO duomenimis nustatyta, kad T. T. šiuo metu nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai egzistavo ir Komisijos 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimo priėmimo dieną, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis per visą šį laikotarpį (nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2022 m. vasario 14 d.) esmingai savo elgesio ir mąstymo nekoregavo, todėl negalima konstatuoti ir akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Net ir po ankstesnio svarstymo Komisijoje bei atsisakymo tvirtinti jos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatomų dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad T. T. nededa pastangų mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo T. T. pataisos procesas vis dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – nepasiekti.
12. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo šeima, gyvenamosios vietos turėjimu, teigiama darbine motyvacija. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas ir gyvenamosios vietos turėjimas egzistavo ir iki jam padarant nusikalstamą veiką, leidžia pagrįstai nuspręsti, jog T. T. būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima ir gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenis nuteistasis lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi pas savo močiutę, pas kurią, kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio, gyveno ir nusikalstamos veikos padarymo metu.
13. Vertinant nuteistojo cituojamas teismų nutartis, į kurias T. T. manymu apylinkės teismas turėjo atsižvelgti, pažymima, kad teismas kiekvienu atveju dėl aptariamo instituto taikymo sprendžia individualiai, todėl šiuo atveju nuteistojo cituojama teismų praktika nesudaro imperatyvaus pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinai paleisti nuteistąjį yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus T. T. elgesio pokyčius, nepakanka išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skunde paminėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 ir jose nurodyti principai bei cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu, kadangi lygtinio paleidimo svarstymas Lietuvoje vyksta pagal šioje šalyje galiojančius teisės aktus. Be to, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinamos individualios aplinkybės, susijusios tik su tam tikru nuteistuoju, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
14. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vadovaujantis BVK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti ir vien tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, su kuo sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuspręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. T. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl skundžiama nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo T. T. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartį.
Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.