- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- 1-224-305/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44430-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Kaltinamasis
- V. R.
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Advokatai
- Gintautas Malaveckas
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.4.8.3Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, kaltinamojo gynėjui advokatui Gintautui Malaveckui, kaltinamajam V. R., nukentėjusiajam L. R., viešame teismo posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. R. , a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, tačiau registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. R. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2021 m. gruodžio 21 d. apie 08.00 val. prie ūkinio pastato, esančio šalia gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu, mušė savo brolį L. R., t.y. artimąjį giminaitį, tyčia du kartus spyrė jam į šonkaulius ir nugaros sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam L. R. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Tokie V. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Be to, jis 2021 m. gruodžio 23 d. apie 10.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, kilusio konflikto metu, mušė savo brolį L. R., t.y. artimąjį giminaitį, tyčia tris kartus spyrė jam į krūtinės sritį, tuo sukėlė artimam giminaičiui fizinį skausmą.
Tokie V. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo ir teismo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko dėl anglių gruodžio 21 ir gruodžio 23, ryte. Blaivas buvo. Gruodžio 21 d., girdėjo iš draugų, kad jis neperka anglių, nes malkų daug turi. Dėl to susipyko ir spyrė tą pirmą dieną. Susipyko, nes brolis kalba nesąmones. Atsiprašė. Du kartus spyrė. O gruodžio 23 d. į krūtinę sudavė. Po puodelį alaus išgėrė ir blaivas buvo. Galėjo taip būti, kaip parašyta, nes tiksliai nepamena. Atsiprašė ir susitaikė. Jam buvo paskirta kardomoji, bei liepė nesiartinti prie jo. Būtu seniai susitaikę. Daugiau nespardys, gailisi, pergyvena. Prašo bylą nutraukti, nes susitaikė. Nesutinka apmokėti valstybės garantuotos teisinės pagalbos išlaidas.
Kaltinamajam V. R. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajam, gynėjui ir nukentėjusiajam toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Teismas konstatuoja:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo V. R. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė pasitvirtino ir kitais įrodymais.
Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.
Nukentėjusysis - liudytojas L. R. parodė, kad 2021-12-23 apie 10.00 val. į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris atėjęs brolis V. R. pradėjo priekaištauti dėl to, jog jis pastarajam neduoda malkų. Jam pasakius, kad neduos tarp jų iš pradžių kilo žodinis konfliktas, kurio metu brolis dešine koja tris kartus įspyrė jam į krūtinės sritį dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Skausmą jautė iki šiandienos ryto, iki kol išgėrė vaistų nuo skausmo. Po konflikto į medikus nesikreipė. Apie tai, kad brolis smurtavo prieš jį jis telefonu pasiskundė seseriai, kuri pranešė policijai. Ankščiau taip pat brolis prieš jį yra smurtavęs dėl tos pačios priežasties, t.y. 2021-12-21 apie 08.00 val. jam nuėjus į ūkinį pastatą, esantį kieme prie namo, atsinešti malkų ir rakinant spyną išgirdo kažką ateinant. Pašvietęs prožektoriumi pamatė, jog ateina brolis V. R., kuris sakydamas, jog prisikalbėjau dėl malkų sudavė vieną kartą su kumščiu į krūtine, nuo ko jis atsisėdo ant žemės. Kadangi buvo daug prisirengęs, todėl fizinio skausmo nejautė. Po to, jam sėdint brolis du kartus įspyrė į krūtinę bei nugarą dėl ko jis jautė fizinį skausmą bei dėl to vartojo nuskausminamuosius vaistus bei užsidėjo korsetą, kad sumažintų skausmą kosėjant. Į medikus nesikreipė policijos nekvietė. Jis su V. R. dovanoja, su juo susitaikė, pretenzijų neturi, nori taikytis / b.l. 38-39, 43-44 /.
Liudytoja R. B. parodė, kad 2021-12-23 prieš pietus, tiksliai laiko nepamena, jai paskambinęs netikras brolis, nes mama ta pati, o tėvai skirtingi, L. R. ir pasakė, jog namuose šiam įspyrė brolis V. R.. Taip pat L. R. minėjo, jog įspyrė, nes šis nedavė V. R. malkų. Kiek kartų ir į kur pataikė jai L. R. nesakė, o ji ir neklausė. Tą dieną ji su L. R. buvo sutarę, kad pastarasis prižiūrės motiną, todėl pastarasis nebuvo vartojęs alkoholio. Kai tai pranešė brolis jai „trūko“ kantrybė ir ji apie tai pranešė policijai. L. R. neprašė to daryti, ji pati taip sugalvojo, nes tai buvo jau antras kartas kai V. R. smurtavo prieš L. R.. Pirmas kartas buvo 2021-12-21 kai jai L. R. papasakojo, kad šiam būnant malkinėje, esančioje prie namo esančio (duomenys neskelbtini) V. R. ir spyrė L. R. į nugarą, pataikydamas į šoną ir po smūgio L. nukrito ant žemės. Ar daugiau kartų buvo įspirta L. R. ji nežino. Viskas buvo ryte, tačiau kuriuo tiksliai laiku, nežino. L. R. skundėsi, kad jam skauda šoną, tačiau ji nežiūrėjo ar buvo „mėlynė“. Kadangi L. R. neprašė, todėl tuo metu ji policijos pareigūnams nepranešė. V. R. yra piktas, nes susirgus motinai pastarasis liko be pragyvenimo šaltinio, todėl ji ir brolis L. R. turi V. R. išlaikyti, t.y. nupirkti malkų ir anglių ir kt. Kai atvyko pareigūnai jie V. R. niekur nerado, telefonu neatsiliepė. Mano, kad buvo pasislėpęs. Po įvykio jai L. R. skundėsi, jog skauda šonkaulius, nes spyrė du kartus į tą pačią vietą, todėl ji davė vaistų nuo skausmo / b.l. 67-68 /.
Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje yra nustatyta, kad L. R. nurodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje jam sėdint fotelyje brolis be jokios priežasties spyrė 3 kartus jam į krutinę, dėl ko jis jautė fizinį skausmą / b.l. 6-10 /.
Įvykio vietos apžiūros protokolais nustatyta, kad įvykio vieta prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) malkinės ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambarys bei šiame stovintis fotelis / b.l. 15-22, 25-27 /.
Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad L. R. parodė vietą krūtinėje į kur jam įspyrė brolis. Sužalojimų toje vietoje nėra nustatyta / b.l. 56-59 /.
BodyCam vaizdo stebėjimo kamerų Nr. B0F1EC60104A ir Nr. B0F1EC60903E vaizdo įrašais nustatyta, kad R. B. pareigūnams nurodo, jog šios brolis V. R. daužo kitą brolį L., taip siekdamas taip paveikti ją, kad ji nupirktų V. R. anglių. Brolis nesikreipė, nes kito brolio bijo. Kitame įraše L. R. pareigūnams nurodo, kad brolis L. R. jam tris kartus spyrė dėl ko jam skaudėjo, tačiau praeis. Taip pat antradienį ties tvartu taip pat „pavarė“ iš kojos į krūtinę / b.l. 62- 64 /.
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Artima aplinka - aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais šeiminiais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenę ar gyvenantys ir tvarkę ar tvarkantys bendrą ūkį (nepriklausomai nuo tokių santykių trukmės ar jų pasibaigimo laikotarpio).
Teismo vertinimu, V. R. kaltė padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką abejuose epizoduose visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Nors ir pats kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodydamas, kad prieš nukentėjusį smurtavo, teismas laiko, kad yra pakankamai ir kitų objektyvių įrodymų kvalifikuoti būtent tokią kaltinamojo nusikalstamą veiką. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusio ir liudytojos parodymais, policijos pareigūnų surinkta medžiaga, kurie matė nukentėjusiąją iškarto po įvykio. Jų parodymai nebuvo abejotini ar paneigti. Be to, teismui neleidžia abejoti minėta įvykių raida ir Asmens apžiūros protokolas, kur užfiksuoti sužalojimai, dėl ko nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Jų parodymus patvirtino ir pats kaltinamasis nurodydamas, kad tarp jų įvyko konfliktas.
Todėl visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis tyčia fiziškai smurtaudamas prieš nukentėjusį savo šeimos narį, jam sukėlė fizinį skausmą. Todėl Teismas sprendžia, kad pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 2 d.
Teisiamojo atsakomybę sunkinančiu aplinkybių nenustatyta.
Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu prisipažino ir gailisi nusikaltęs ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiu, kuris jam dovanoja ir pretenzijų neturi, prašo bylą nutraukti. Teismas mano, jog yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis charakterizuojamas daugiau teigiamai, nusikalto pirmą kartą, gailisi nusikaltęs, yra darbingas. Tuo pagrindu teismas sprendžia, jog yra visos sąlygos baudžiamajai bylai nutraukti ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 str. 1 d. ir BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.).
Teismas laiko, kad tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 5,9 p., 70, 72² str. ir paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei nemokamus darbus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ( b.l. 82-83).
Dėl kitų klausimų
V. R. psichiatrinis gydymas netaikytas, įskaitai pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso (prokuroras tokių duomenų nepateikė). Priklausomybės ligų gydymas netaikytas, įskaitai pas narkologą stebimų pacientų grupei nepriklauso (prokuroras tokių duomenų nepateikė). Administraciniai teisės pažeidimai: baustas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas: netaikytas. Civilinio ieškinio nėra.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau-VGTP) prašymas priteisti iš nuteistojo V. R. 161,41 eurą garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje.
Prokuroras ir gynėjas nepalaikė šio prašymo, o kaltinamasis nesutiko gera valia apmokėti šių išlaidų.
Prašymas netenkintinas.
Nustatyta, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamajam VGTP skyriaus sprendimu nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą, jo gynėju buvo paskirtas advokatas Gintautas Malaveckas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.
BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu t. y. nagrinėjant bylą teisme kai kaltinamasis yra suimtas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo jo valios, nes gynėjas buvo skirtas teismo iniciatyva, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo valstybei nepriteistinos.
Kitų proceso išlaidų nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307, BK 38 str. teismas
nusprendė:
V. R. pripažinti padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 – 4 p. p. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltininkui V. R. ir nukentėjusiajam L. R. susitaikius. Bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 5,9 p., 70 str., 72² str. ir paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – Teismo įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei per du mėnesius atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo priteisimo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.