Kauno apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nepilnamečio vaiko Ą. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. G.. Šio sprendimo pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaikas faktiškai gyvena su tėvu S. J. ir jai nėra perduodamas, todėl ji kreipėsi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Antstolis 2026 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, motyvuodamas tuo, kad vykdomajame rašte nenurodytas konkretus įpareigotas asmuo, nenustatyta pareiga atlikti veiksmus ir nepasisakyta dėl vaiko perdavimo. Pareiškėjos teigimu, toks antstolio patvarkymas yra nepagrįstas ir naikintinas. Ji pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl antstolis neturėjo teisės atsisakyti jį vykdyti. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nė viena iš Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kliūčių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėja taip pat nurodo, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, savaime sukuria pareigą kitam iš tėvų perduoti vaiką ir sudaryti sąlygas sprendimui įgyvendinti, net jei tokia pareiga nėra tiesiogiai įrašyta vykdomajame rašte. Jos teigimu, priešingu atveju teismo sprendimas taptų deklaratyvus ir neįgyvendinamas. Pareiškėja pažymi, kad antstolis nepagrįstai formaliai vertino vykdomąjį dokumentą, neatsižvelgdamas į sprendimo esmę ir tikslą. Toks formalus aiškinimas, pareiškėjos nuomone, paneigia teismo sprendimo privalomumą ir sudaro prielaidas vilkinti jo įgyvendinimą, taip pažeidžiant vaiko interesus. Be to, pareiškėja nurodo, kad net ir kilus neaiškumams dėl sprendimo vykdymo, antstolis turėjo priimti vykdomąjį dokumentą ir, esant poreikiui, kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, o ne atsisakyti jį vykdyti. Pareiškėja remiasi ir teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vykdytini priverstinai, o jų vykdymas negali būti paneigtas vien dėl formalių vykdomojo dokumento trūkumų. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2026 m. kovo 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Pareiškėja 2026 m. balandžio 15 d. prašyme dėl dokumentų prijungimo papildomai nurodo, kad susipažinusi su antstolio motyvais dėl skundo netenkinimo, ji kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškinimo, siekdama išsiaiškinti sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, kadangi antstolis atsisakė priimti vykdomąjį raštą vykdyti. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė išaiškinti sprendimo dalį, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su pareiškėja, ir nurodė, kad sprendime yra aiškiai įvardytas asmuo, kuris privalo atlikti veiksmus, bei konkretūs veiksmai – vaiko paėmimas ir grąžinimas pagal nustatytą bendravimo tvarką. Pareiškėjos teigimu, minėta teismo nutartis patvirtina, kad antstolio patvarkymas yra nepagrįstas. Antstolis, viena vertus, teigia, jog vykdomasis raštas neatitinka jam keliamų reikalavimų, taip iš esmės kvestionuodamas teismo išduoto vykdomojo dokumento turinį, nors už jo turinį atsakingas bylą išnagrinėjęs teismas. Pareiškėjos nuomone, antstolis neturi kompetencijos vertinti vykdomojo rašto teisėtumo ar jo turinio pakankamumo. Kita vertus, antstolis nurodo, kad sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apskritai nėra vykdytina priverstinai. Pareiškėja pažymi, kad toks argumentavimas yra prieštaringas ir nepagrįstas, nes jei sprendimas nebūtų vykdytinas priverstinai, teismas nebūtų išdavęs vykdomojo rašto. Be to, pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, neįvykdytas teismo sprendimas turi būti vykdomas priverstinai. Pareiškėja taip pat pažymi, kad tuo atveju, jei antstoliui kilo neaiškumų dėl sprendimo vykdymo tvarkos, jis turėjo teisę ir pareigą kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutartis patvirtina, jog vykdomasis raštas yra aiškus, neturi trūkumų, o jame nurodyta sprendimo dalis yra vykdytina priverstinai, todėl antstolio patvarkymas yra neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėja taip pat prašo prijungti prie bylos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutartį.