Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Algiui Staškūnui, Albinui Antanui Kornikui, Jovytai Piekienei, Dariui Pociui, Mariui Griciui,

neviešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A.P. gim. (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, vidurinio iš­si­la­vi­ni­mo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – miško darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., BK 149 str. 2 d., BK 150 str. 2 d.

M.P., gim. (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, profesinio iš­si­la­vi­ni­mo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės r., neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d.

R.J., gim. (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, pagrindinio iš­si­la­vi­ni­mo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės r., teis­tas; 1) 2009-04-24 pagal BK 22 str. 1 d. ir 201 str. 3 d. - 1 m. trukmės laivės apribojimo bausme, įpareigotas per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą laisvės apribojimo laiką dalyvauti pataisos inspekcijos rengiamose socialinės reabilitacijos programose; 2) 2010-03-30 pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., 64 str. 1 ir 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p. terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 m., pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., BK 149 str. 2 d.

G.S., gim. (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, pagrindinio iš­si­la­vi­ni­mo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., teis­tas; 1) 2008-03-06 pagal BK 284 str. 1 d. bausme bauda 10 MGL (1.300 Lt), bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., BK 150 str. 2 d.

D.D., gim. (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės r., neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji R. J. ir A. P. neteisėtai atėmė laisvę E. N. panaudodami fizinį smurtą.

2008 m. sausio 22 d., apie 1³⁰ val. nakties, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje (duomenys neskelbtini), Kulių mstl., Plungės r., kaltinamieji A. P. ir R. J. veikdami bendrininkų grupe su M. P., D. D., G. S., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jiems susitaikius su nukentėjusiąja, turėdami tikslą išsivežti E. N. iš jos namų, A. P. ir M. P. tyčia panaudoję fizinį smurtą – paėmę E. N. už rankų ir kojų ją atnešė ir įsodino į šalia namo stovėjusį D. D. vairuojamą automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš nukentėjusiosios E. N. valią nuvežė ją į Plungės rajone, Stonaičių kaime esančią D. D. sodybą, kurios gyvenamajame name prieš nukentėjusiosios valią E. N. ten laikė nuo 1³⁰ val. iki 6⁴⁵ val.

Kaltinamasis A. P. privertė su juo lytiškai santykiauti E. N. grasindamas panaudoti smurtą ir panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

2008 m. sausio 22 d., apie 2⁰⁰ val. nakties, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, Plungės rajone, Stonaičių kaime esančios D. D. sodybos gyvenamajame name, kaltinamasis A. P. paliepęs E. N. nusirengti ir atsigulti į lovą, o nukentėjusiajai nepaklusus, kumščiu trenkė į sieną ir pagrasinęs panaudoti fizinį smurtą bei kitokią psichinę prievartą - susidoroti su E. N. vaiku ir šeimos nariais, jeigu nesutiks su juo lytiškai santykiauti ir kitaip tenkinti lytinę aistrą, sunaikinti turtą - sudeginti namą, jeigu apie tai praneš namiškiams arba policijai, privertė E. N. su juo lytiškai santykiauti, du kartus atliekant vaginalinį lytinį aktą - įvedant varpą į makštį, vieną kartą tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu - įvedant varpą į burną.

Kaltinamieji R. J., M. P., D. D., G. S. kaltinami tuo, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su A. P., išžagino E. N., t. y., 2008 m. sausio 22 d., apie 2⁰⁰ val. nakties, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, prieš tai E. N. neteisėtai atėmę laisvę panaudojant fizinį smurtą, Plungės rajone, Stonaičių kaime esančios D. D. sodybos gyvenamajame name, pasinaudodami tuo, kad nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta A. P., vienas po kito lytiškai santykiavo su E. N. prieš jos valią ir tokiu būdu ją išžagino, kaltinamasis G. S. dar ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią.

Duodama parodymus teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. N. parodė, kad 2008-01-22, apie 1³⁰ val., pas ją į namus atvyko A. P. su draugu ir pasiūlė jai vykti su jais „baliavoti“. Kadangi ji nesutiko, paėmę už rankų ir kojų ją nunešė į automobilį panaudoję jėgą ir nuvežė į kažkokį vienkiemį užmiestyje. Kelionės metu ji kelis kartus prašėsi paleidžiama. Sodybos gyvenamajame name kaltinamieji gėrė alkoholinius gėrimus, ji išgėrė pusę skardinės sidro. Vėliau kažkuris kaltinamųjų liepė jiems su A. P. išeiti į kitą kambarį, neva jie norintys vieni pasikalbėti, kur A. P. atsigulė ant kambaryje buvusios lovos, liepė jai nusirengti ir atsigulti šalia jo. Jai nesutikus A. P. trenkė kumščiu į sieną, jai pagrasino susidorojimu, dėl ko ji išsigando, nusirengė ir atsigulė šalia jo. Tada A. P. įvedė savo lytinį organą jai į makštį, baigęs lytinį aktą liepė jo aistrą tenkinti oraliniu būdu – čiulpti jo varpą, po to vėl įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir atliko lytinį aktą. Po A. P. į kambarį kiti kaltinamieji užeidavo paeiliui ir su ja atlikinėjo lytinius aktus. Ji buvo išsigandusi po A. P. grasinimų, todėl nesipriešino, tik sakydavo, kad skauda lytinius organus ir mylėtis nenori, tačiau kaltinamieji į tai nekreipė dėmesio. Paryčiais į namus ją parvežė D. D. su A. P., pastarasis grasino, vėliau siūlė pinigų. Iš kaltinamųjų A. P. ir R. J. solidariai prašo priteisti 20.000 Lt neturtinės žalos atlyginimui dėl patirtų moralinių išgyvenimų, išgąsčio. Su G. S. mylėjosi jai pačiai sutinkant, todėl bylą prieš jį prašo nutraukti.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino iš dalies, kad į D. D. automobilį E. N. buvo atnešta prieš jos valią, tačiau jai nebuvo atimta laisvė. Važiuojant nuo jos namų iki D. D. sodybos ji nesiprašė paleidžiama ir nebandė pabėgti, nešaukė pagalbos. D. D. sodyboje visi gėrė alkoholinius gėrimus, bendravo, prieš lytinius santykius su E. N. jie bučiavosi, jis sakė, kad nori kurti su ja šeimą ir turėti vaiką, kad nereikėtų eiti į kariuomenę, atliko du vaginalinius lytinius aktus ir vieną kartą tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu abipusiu sutikimu, ji nesipriešino, prieš ją smurto nevartojo ir negrasino pavartoti. Nukentėjusiosios ieškinį pripažįsta iš dalies ir sutinka atlyginti 4.000 Lt žalos, jausdamas kaltę, kad tokioje aplinkoje viskas įvyko.

Kaltinamieji M. P., R. J., G. S. ir D. D. pagal jiems pareikštus kaltinimus kaltais neprisipažino. Duodami parodymus teisme visi neneigė mylėjęsi su E. N., tačiau prieš ją jokios prievartos nenaudojo, nukentėjusioji jokio akivaizdaus nesutikimo mylėtis neišreiškė ir nesipriešino, nežinojo, ar prieš tai A. P. grasino E. N. ir tokiu būdu buvo palaužęs jos valią. Nukentėjusiosios ieškinio nepripažįsta. R. J. nepripažįsta ir jam pareikšto kaltinimo dėl neteisėto laisvės atėmimo E. N., kadangi jis jokiais tiesioginiais veiksmais neprisidėjo. Kaip ir A. P. nukentėjusiosios ieškinį pripažįsta iš dalies ir sutinka atlyginti 4.000 Lt žalos.

Dėl neteisėto laisvės atėmimo E. N..

Kaltinamiesiems A. P. ir R. J. pareikšti kaltinimai pagal BK 146 str. 2 d., kad neteisėtai atėmė laisvę E. N. veikdami bendrininkų grupe ir panaudodami fizinį smurtą.

Objektyviai neteisėtas laisvės atėmimas yra neteisėtas žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymas jį pagrobiant, sulaikant, uždarant arba laikant apibrėžtoje vietoje prieš jo valią. Pagal BK 146 str. 2 d. neteisėtas laisvės atėmimas kvalifikuojamas kai yra bent vienas iš šių požymių: 1) jeigu buvo panaudotas smurtas; 2) jeigu buvo sukeltas pavojus nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 3) jeigu asmuo nelaisvėje laikytas ilgiau nei 48 valandos.

Pagal kaltinamiesiems pareikštą kaltinimą veiką kvalifikuojantis požymis yra smurto pavartojimas.

Motyvuojamoji dalis

Duodamas parodymus teisme kaltinamasis A. P. patvirtino, kad E. N. nesutikus vykti išgerti pagal jo pakvietimą, abu su M. P. ją paėmė už rankų ir kojų, nunešę pasodino į automobilį ir nusivežė į sodybą. Prievartos panaudojimo tikslas buvo nukentėjusiąją nusivežti į D. D. sodybą, po to su ja pasimylėti, nes iš savo dėdės A. P. žinojo, kad ji yra laisvo elgesio ir su ja galima susitarti.

Kad E. N. nusinešė į D. D. automobilį prieš jos valią, A. P. patvirtino duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. (T.2 b.l. 24-27).

Duodamas parodymus teisme kaltinamasis R. J. nepripažino, kad kokiais nors aktyviais veiksmais prisidėjo prie neteisėto E. N. laisvės atėmimo, kadangi jis jos į automobilį nenešė, automobilyje sėdėjo priekyje, o nukentėjusioji gale. Patvirtino teisme pagarsintus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad pas E. N. nuvažiuoti pasiūlė A. P., jis sakė, kad ši mergina yra laisvo elgesio, jei pati neis išsiveš prievarta. Į jos namus ėjo A. P. su M. P., kurie į automobilį ją atsinešė, E. N. prašė niekur nevežti. (T.1 b.l. 163-165).

Duodama parodymus teisme nukentėjusioji E. N. parodė, kad į automobilį ji buvo atnešta prieš jos valią, panaudojant fizinį smurtą, važiuojant iki sodybos ne kartą prašėsi paleidžiama, tačiau kaltinamieji jos neklausė, sodyboje irgi buvo A. P. saugoma.

Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo E. N. parodė, kad ją važiuoti „pabaliavoti“ kvietė A. P., jai nesutikus pastarasis paėmė už pažastų, jo draugas už kojų ir prieš jos valią ji buvo nunešta bei pasodinta į automobilį. Automobilyje pastebėjusi dar tris vaikinus, pradėjo šaukti vairuotojui niekur nevežti. Jai pabėgti galimybės nebuvo, kadangi iš šonų sėdėjo trys asmenys. Labai nesipriešino manydama, kad nusipirkus alkoholio ją parveš į namus. Tik sustojus prie tvenkinio suprato, kad jai gresia pavojus, tačiau pabėgti nebuvo kaip. Nuvežus į sodybą ji buvo saugoma, nes išėjus į lauko tualetą lauke buvo ir A. P., perspėdamas, kad nebandytų bėgti. Be to, jai pabėgti buvo suvaržyta galimybė dėl to, kad išsivežė ją menkai apsirengusią – su maikute, sportinėmis kelnėmis ir šlepetėmis, o lauke buvo šalta. (T.1 b.l. 22-25).

Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (T.1 b.l. 65-66) kaltinamasis D. D. pripažino, kad visi važiavo jo automobiliu „BMW 316“.

Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „BMW 316“, valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (T.1 b.l. 116-118).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš D. D., G. S. ir M. P. pagal BK 146 str. 2 d., jiems susitaikius su nukentėjusiąja E. N.. (T.2 b.l. 76-77).

Nuosprendyje aptartais įrodymais visiškai įrodyta kaltinamųjų A. P. ir R. J. kaltė, kad veikdami bendrininkų grupe su D. D., G. S. ir M. P., kurių atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas jiems susitaikius su nukentėjusiąja, panaudodami fizinį smurtą neteisėtai atėmė E. N. laisvę, jų veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. Nors kaltinamasis R. J. aktyvių veiksmų nenaudojo nusikaltimo darymo metu, jam iš anksto buvo žinoma apie galimą smurto pavartojimą atimant laisvę nukentėjusiajai, būdamas automobilyje matė kaip E. N. jėga buvo atnešta ir pasodinta į automobilį, girdėjo kaip prašėsi paleidžiama, tačiau nesiimdamas jokių priemonių, kad nusikalstama veika būtų nutraukta, taip pritardamas kitų kaltininkų daromai nusikalstamai veikai, šiais veiksmais pats prisidėjo prie nusikaltimo padarymo.

Dėl E. N. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo.

Kaltinamiesiems A. P., R. J., M. P., D. D. ir G. S. pareikšti kaltinimai pagal BK 149 str. 2 d., kad veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę, prieš tai A. P. palaužus nukentėjusiosios valią, išžagino E. N., A. P. ir G. S. dar ir tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią, pareikšti kaltinimai pagal BK 150 str. 2 d..

Objektyviai išžaginimą sudaro dvi stadijos: fizinio ar psichinio smurto naudojimas arba kitoks atėmimas galimybės priešintis ir lytinio akto atlikimas. Seksualinis prievartavimas pasireiškia neteisėtu lytinės aistros tenkinimu su nukentėjusiuoju. Abiem atvejais nusikaltimai padaromi tiesiogine tyčia, prieš nukentėjusiojo valią. Veikas kvalifikuojantis požymis yra nusikaltimų padarymas bendrininkų grupe.

2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 4 punkte išaiškinta, kad lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas žodžiais arba kitokio pobūdžio veiksmais, arba kitais būdais ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus ar pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas ar kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią. 19 punkte išaiškinta, kad išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra nusikalstamos veikos tik padarius jas tiesiogine tyčia. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių ar lytinės aistros tenkinimo.

Kaltinimai kaltinamiesiems grindžiama nukentėjusiosios duotais parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojų šioje byloje nėra, kaltinamieji kaltės nepripažįsta, teismas privalo išsamiai ir nešališkai ištirti visus byloje esančius duomenis, juos objektyviai įvertinti.

Nuosprendyje aptartais įrodymais dėl neteisėto laisvės atėmimo E. N. surinkta pakankamai įrodymų, kad į D. D. sodybą Stonaičių kaime nukentėjusioji atvyko ne savo noru. Kai visi kaltinamieji D. D. automobiliu vyko į E. N. namus Kulių miestelyje, A. P. kitiems kaltinamiesiems nukentėjusiąją apibudino kaip laisvo elgesio merginą, kuri „duoda visiems“, nebuvo tariamasi ją išžaginti ar tenkinti lytinę aistrą prieš jos valią, buvo kalbama tik apie nukentėjusiosios išvežimą iš namų prievarta, jeigu ji pati nesutiks su jais vykti, nes, anot A. P., su ja galima susitarti be smurto. A. P. apie savo ketinimus su kitais kaltinamaisiais nekalbėjo.

Kaip matyti iš prokuroro prašymo ikiteisminio tyrimo teisėjui, E. N. buvo prašoma apklausti tuo tikslu, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ji gali pakeisti parodymus, ikiteisminio tyrimo teisėjui duos išsamesnius parodymus. (T.1 b.l. 19).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, užprotokoluoti nukentėjusiosios E. N. parodymai ją apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, klasifikuojami kaip asmeniniai įrodymai, jie yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, teismas juos pripažįsta įrodymais ir jais remiasi.

Apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją E. N. parodė, kad kaltinamieji sodyboje jai davė apsirengti striukę, ne mažiau pusę valandos ji sėdėjo prie stalo su kaltinamaisiais ir niekieno neverčiama išgėrė pusę skardinės sidro, kol kažkuris pasiūlė jai ir A. P. išeiti į kitą kambarį. Kitame kambaryje, kurio durys buvo uždarytos, į A. P. paliepimą nusirengti ji atsakė neigiamai, todėl pastarasis jai ėmė grasinti. Prieš grasindamas kumščiu trenkė į sieną, grasino susidorojimu su jos namiškiais ir vaiku, namo padegimu jeigu pasipasakos namiškiams ar kreipsis į policiją, tai ją išgąsdino, ji nebesipriešino, pati nusirengė ir atsigulė, A. P. su ja atliko du lytinius aktus įvedant varpą į makštį, vieną kartą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu – ji čiulpė jo varpą. A. P. kalbėjo, kad su ja nori turėti vaiką, nes jo neimtų į kariuomenę. Po šių santykių nesitikėjo, kad ir su kitais reikės santykiauti, tačiau po to vienas po kito įeidavo kiti kaltinamieji, kurie su ja atliko lytinius aktus, vienas jų tenkino lytinę aistrą ir oraliniu būdu, nenaudodami prieš ją jokio smurto. Dėl A. P. sukeltos baimės ji nesipriešino ir akivaizdžiai neišreiškė nesutikimo lytiškai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrą, tik pasakydavo, kad nenori mylėtis, arba, kad skauda lytinius organus. Į kitų kaltinamųjų bučinius ar glamones atsakydavo tuo pačiu, lytinių aktų metu su kai kuriais jautė malonumą, tik neleido suprasti, kad jai malonu. Parvežant į namus jai susidorojimu grasino A. P., po kreipimosi į policiją jis siūlė pinigų. (T.1 b.l. 22-34).

Teismui pateiktame nukentėjusiosios E. N. prašyme raštu (T.4 b.l. 1) nurodyta, kad su G. S. lytiškai santykiavo savo noru, be jokios prievartos ir pasipriešinimo, ką nukentėjusioji patvirtino ir apklausos teisme metu.

Iš Klaipėdos miesto VPK tarnybinio pranešimo matyti, kad E. N. nurodė, jog ją automobilyje išžagino vienas iš penkių jame buvusių vyrų. (T.1 b.l. 5).

Kitame E. N. pranešime policijai nurodyta, kad ją išžagino penkiese, smurto nevartojo, drabužių nesuplėšė. (T.1 b.l. 4).

Gyvenamasis namas, į kurį nukentėjusioji buvo atvežta, yra Plungės rajone, Stonaičių kaime. Įvykio vietos apžiūros metu rasti tvarkingi kambariai, biologinės kilmės pėdsakų (spermos) nerasta. (T.1 b.l. 79-81). Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta praėjus dviem savaitėms po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Specialisto išvadoje Nr. G24/08(07) konstatuota, kad objektyvių sužalojimų E. N. kūne nėra. (T.1 b.l. 7-8).

Duodami parodymus teisme visi kaltinamieji kaltės pagal jiems pareikštus kaltinimus dėl nukentėjusiosios išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nepripažino.

Kaltinamasis A. P. parodė, kad D. D. sodyboje visi gėrė alkoholinius gėrimus, jis E. N. nusivedė į kitą kambarį tikslu pasimylėti tada, kai M. P. jiems pasiūlė išeiti, neva jie nori pasikalbėti vieni, nors jokio susitarimo prieš tai nebuvo. E. N. nesipriešino, kitame kambaryje atsisėdę ant lovos jie bučiavosi, nusirengė, santykiavo lytiškai ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu nenaudodamas jokio smurto. Sakėsi, kad ją myli, nori turėti su ja vaiką, kad nereikėtų eiti į kariuomenę. Negrasino nukentėjusiajai ją vežant į namus, o pinigus siūlė, kad atsiimtų pareiškimą iš policijos, vertindamas tai kaip nesusipratimą.

Kaltinamojo parodymai patvirtinti atliekant parodymų patikrinimą vietoje ikiteisminio tyrimo metu (T.2 b.l. 29-32).

Kaltinamieji M. P., R. J., G. S., D. D. parodė, kad nukentėjusiosios atžvilgiu patys jokio smurto nenaudojo, negirdėjo ir nesuprato, kad A. P. prieš tai E. N. grasino panaudoti ar panaudojo smurtą ir buvo palaužęs jos pasipriešinimą, nukentėjusioji neišreiškė jokio akivaizdaus ir suprantamo nenoro lytiškai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrą, jie suprato, kad tai daryti E. N. sutinka.

Šiais nuosprendyje aptartais įrodymais nenustatyta, kad kaltinamieji R. J., M. P., D. D., G. S. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su A. P., pasinaudodami tuo, kad nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta A. P., lytiškai santykiavo su E. N. prieš jos valią, G. S. dar ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią. Nesurinkta pakankami įrodymų, kad kaltinamieji nukentėjusiosios atžvilgiu patys būtų naudoję bet kokį smurtą ar kitaip atėmę galimybę priešintis, kad iš anksto tarėsi E. N. išžaginti arba seksualiai prievartauti, kad girdėjo ar kitais būdais suprato apie A. P. grasinimus ir nukentėjusiosios valios palaužimą, jų veiksmuose nėra jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėčiai būdingų visų būtinų požymių, todėl kaltinamieji R. J., M. P., D. D. ir G. S. išteisintini vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių, numatytų BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d.

Dėl grasinimo panaudoti smurtą ir kitokią psichinę prievartą prieš nukentėjusiąją E. N., kaltinamojo A. P. veika atitinka BK 151 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir yra pilnai įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais. Objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia privertimu lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo asmens valią, kai tai pasiekiama grasinimu pavartoti fizinį smurtą ar kitokia psichine prievarta. A. P. grasindamas susidoroti su E. N. vaiku ir jos namiškiais grasino tai padaryti ne tuoj pat, kadangi vaiko ir namiškių ten nebuvo, grasino sunaikinti turtą ateityje - sudeginti namą, jeigu praneš namiškiams arba policijai. Kaltinamajam A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. perkvalifikuotinos į BK 151 str. 1 d., nesurinkus pakankamai įrodymų dėl jų padarymo.

Bausmių skyrimas.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems A. P. ir R. J. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

A. P. teisiamas už vieno tyčinio apysunkio ir vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimų padarymą, R. J. teisiamas už vieno tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą. Abu nusikalto būdami neteisti, R. J. po to buvo teistas du kartus, bausmę atlikęs, abu administracine tvarka nebausti, A. P. dirbantis, abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jokiomis leistinomis priemonėmis kaltinamųjų neblaivumas nenustatytas, byloje nesurinkta kitų tai patvirtinančių patikimų duomenų, todėl nėra pagrindo pripažinti kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe – veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens. Nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamą veiką pagal BK 146 str. 2 d. kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupe, todėl ši aplinkybė pripažintina jų atsakomybę sunkinančia. Nustatant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. buvo šio nusikaltimo iniciatorius ir aktyvus vykdytojas, R. J. - bendravykdytojas.

Išspręstinas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmės laiką klausimas.

Civilinis ieškinys.

Neturtinės žalos atlyginimui ieškovė E. N. prašo solidariai priteisti 20.000 Lt iš atsakovų A. P. ir R. J.. Ieškovė nurodo, kad jai neturtinė žala padaryta dėl patirtų moralinių išgyvenimų ir išgąsčio.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai bei šeimyniniam gyvenimui.

E. N. fiziniai sužalojimai nebuvo padaryti, ji nebuvo gydoma gydymo įstaigoje, nėra nustatyta jokių liekamųjų reiškinių. Neabejotinai ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą, tačiau, teismo manymu, prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintina.

Realizuojant ieškovės teisių į neturtinės žalos įgyvendinimo pusiausvyrą, ji turi būti protinga, prioritetą teikianti ieškovei. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija (satisfakcija), kuri suprantama, kaip teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas, kadangi tokios žalos atlyginimo srityje netaikomas visiško žalos atlyginimo principas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

CK 6.279 str. 1 d. numatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys atsako solidariai. Pagal ieškovės ieškinį atsakovams taikyti solidarinę atsakomybę visa apimtimi negalima, kadangi ne visą žalą abu atsakovai padarė veikdami bendrai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nukentėjusiajai E. N. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2009-09-27 sprendimu Nr. 2000-1665-A/09 suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 % pagalbos išlaidų. Teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė A.Morkvėnienė. (T.2 b.l. 152-153). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, E. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro: išlaidos už civilinio ieškinio ir kitų procesinių dokumentų baudžiamojoje byloje parengimą – 160 Lt, išlaidos už atstovavimą pirmos instancijos teisme ir apeliacinio skundo paruošimą – 160 Lt, iš viso 320 Lt. (T.2 b.l. 182).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. nuostatomis kaltinamieji privalo atlyginti valstybei visą advokatei A.Morkvėnienei iš valstybės biudžeto išmokėto atlygio dydį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. N., todėl ši suma iš kaltinamųjų A. P. ir R. J. išieškotina solidariai.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pa­gal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir pa­skir­ti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 151 str. 1 d. ir paskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę nustatyti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį visą šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką nuteistajam įskaityti jo laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2008 m. kovo 12 d.

R.J. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir paskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti nuteistąjį visą šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms.

R.J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., nepadarius veikos turinčios nusikalstamos veikos požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką nuteistajam įskaityti jo kardomojo kalinimo laiką nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2012 m. balandžio 6 d.

M.P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., nepadarius veikos turinčios nusikalstamos veikos požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti.

D.D. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., nepadarius veikos turinčios nusikalstamos veikos požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti.

G.S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., BK 150 str. 2 d., nepadarius veikų turinčių nusikalstamos veikos požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti.

Iš R. J. priteisti 1.000 Lt (tūkstantį litų 00 ct), iš A. P. priteisti 4.000 (keturis tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui E. N.. Likusioje dalyje jos ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš R. J. ir A. P. 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.