- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-2059-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17888-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Vidas Stankevičius (pran.)
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- J. N.
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei J. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei atsakovės J. N. priešieškinį ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovę J. N. iš buto (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad savivaldybei priklauso gyvenamasis namas Stiklių g. 5, Vilniuje. Adresu (duomenys neskelbtini), gyveno K. D., kuris 2013-03-05 mirė. Pažymėjo, jog K. D. buvo iniciavęs civilinę bylą dėl nuomos sutarties sudarymo, bet teismo sprendimas, jam mirus, neįsiteisėjo. Teisė į ginčo buto nuomą kitiems asmenims yra nepaveldima. Nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovė J. N., kuri yra savavališkai užėmusi gyvenamąsias patalpas. Atsakovė neturi teisės nei į ginčo butą, nei į socialines patalpas. Ieškovas prašė priešieškinį atmesti, nes tarp ieškovo ir atsakovės motinos, kaip pagrindinės buto nuomininkės, yra sudaryta 2014-01-14 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos, kur nuomininko šeimos nariu yra įrašyta atsakovė.
Atsiliepimas
Atsakovė J. N. nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyveno K. D., kuris 2013-03-05 mirė. Jis yra jos senelis. Ji bute pas jį apsigyveno nuo 2009 metų, nes pastoviai reikėjo rūpintis senelio sveikatos būkle. Pažymėjo, kad jie kartu mokėdavo už komunalines paslaugas, dujas, elektrą, vandenį. Vadovaujantis CK 3.135 str., 6.588 str. 4 d., ji yra nuomininko šeimos narys, turintis tokias pačias teises, kaip ir nuomininkas. Prašė, vadovaujantis CK 6.602 str., sudaryti su ja patalpų Stiklių g. 5-6, Vilniuje, nuomos sutartį, o ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-23 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino: įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su J. N. buto (duomenys neskelbtini) (buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad K. D. ginčo bute apsigyveno ieškovo sprendimų pagrindu, ieškovas apie K. D. naudojimąsi butu žinojo, leido prisidėti prie namo ir buto remonto savo lėšomis, ilgą laiką nereiškė jam jokių pretenzijų, nereikalavo mokėti nuomos mokesčio, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad K. D. savavališkai užėmė ginčo butą ir nepagrįstai vengia jį atlaisvinti. Teismas konstatavo, kad buvo nuomos santykiai tarp ieškovo ir K. D., t. y. K. D. buvo patalpų (duomenys neskelbtini), teisėtas nuomininkas. Teismas nurodė, kad atsakovei J. N. K. D. buvo artimas giminaitis – senelis. Atsakovė J. N. bute apsigyveno 2009 metais. K. D. mirė 2013-03-06. CK 6.588 str. 4 d. nurodyta, kad artimi giminaičiai gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais, kurie, vadovaujantis CK 6.602 str., mirus nuomininkui, gali reikalauti sudaryti su jais nuomos sutartį. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovė J. N.. K. D. buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, jis sirgo daugybe ligų. Teismas taip pat nustatė, kad už suteiktas komunalines paslaugas, elektrą, dujas, vandenį mokėjo K. D. ir atsakovė J. N. kartu. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad J. N., kaip artimas giminaitis, gyveno kartu su K. D., nuomininku, asmeniu, kuriam buvo reikalinga nuolatinė slauga, (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, todėl vadovaudamasis CK 3.135 str., 6.588 str., 6.602 str., 6.575 str., 6.577 str., 6.579 str., ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Teismas atmetė ieškovo atsikirtimus, kad butas Stiklių g. 5-6, Vilniuje, yra socialinis būstas, nes pagal registro išrašus butas nėra registruotas kaip socialinis būstas. Teismas taip pat nurodė, kad vienas įrodymas – 2011-05-24 buto patikrinimo aktas, nepaneigia įrodymų visumos. Atsakovė pavasario pabaigoje 2011-05-24, kai buvo patikrinimas, bute galėjo nebūti dėl įvairiausių priežasčių – galėjo užsivėlinti renginyje, būti išvykusi atostogauti. Teismas sprendė, jog vienas patikrinimo aktas apie atsakovės neradimą ginčo bute yra nepakankamas paneigti faktams, kad atsakovė tvarkė bendrą ūkį ir gyveno ginčo bute pagrindiniam nuomininkui esant gyvam.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad K. D. nebuvo sudaręs nuomos sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe dėl ginčo buto Stiklių g. 5-6, Vilniuje, į ginčo butą įsikėlė be teisėto pagrindo – nei 1989-12-13 garantinis raštas Nr. 41/266, nei Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkis Nr. 762V savaime nesuteikė teisės įsikelti į ginčo butą nesudarius nuomos sutarties, bei ginčo butu naudojosi nemokėdamas nuomos mokesčio. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo konstatavo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad 1995 metais Vilniaus miesto savivaldybė K. D. išnuomojo butą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkiu Nr. 762V nutarta ginčo butą išnuomoti K. D. ir pavesta Senamiesčio seniūnijai sudaryti nuomos sutartis, tačiau nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, ši teismo konstatuota aplinkybė neatitinka tikrovės ir lėmė neteisėtas bei nepagrįstas teismo išvadas. Pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai vadovaudamasis neįsiteisėjusiu ir panaikintu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-27 sprendimu, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės šioje civilinėje byloje J. N. senelis K. D. buvo patalpų (duomenys neskelbtini), teisėtas nuomininkas. Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-420-262/2013 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-27 sprendimas buvo panaikintas, nuomos sutartis tarp K. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės sudaryta nebuvo, o teisė iš Vilniaus miesto savivaldybės išsinuomoti gyvenamąsias patalpas, kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi, yra asmeninio pobūdžio ir tiesiogiai susijusi su ieškovo (K. D.) asmeniu, todėl ši teisė pereiti kitiems asmenims negali (CK 5.1 str. 1 d.). Nurodo, kad net teismui šioje byloje konstatavus, jog tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir K. D. dėl ginčo buto buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-23 sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė J. N. laikytina įgijusia nuomos teisę į ginčo buto nuomą. Konstatavus, jog tarp K. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai, tai savaime nesuteikia teisės atsakovei apsigyventi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute – šeimos narių teisė apsigyventi nuomojamoje patalpoje yra reglamentuojama Civiliniame kodekse įtvirtintų teisės normų. Nei K. D., nei atsakovė niekada neinformavo ir nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę dėl leidimo apsigyventi ginčo gyvenamojoje patalpoje, o aplinkybė, jog atsakovė gyvena ginčo bute, Vilniaus miesto savivaldybei tapo žinoma tik 2014-04-15 SI „Vilniaus miesto būstas“ atlikus ginčo buto patikrinimą. Atsakovė jokiais pagrindais nebuvo įgijusi teisės apsigyventi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje Stiklių g. 5-6, Vilniuje, pati iki šios bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto savivaldybei nepranešė ir niekaip nedeklaravo, jog gyvena Stiklių g. 5-6, Vilniuje. Jei atsakovė būtų pripažinta K. D. šeimos nariu, apsigyventi ginčo bute buvo reikalingas Vilniaus miesto savivaldybės leidimas. Tačiau dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė. Pažymi, jog aplinkybė, kad atsakovė su K. D. apsigyveno 2009 m. lapkričio pabaigoje, pablogėjus K. D. sveikatos būklei, pagrįstai kėlė abejonių, nes SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011-05-24 ginčo buto patikrinimo akte, pasirašytame K. D. ir atlikto jam dalyvaujant, aiškiai nurodyta, jog ginčo bute gyvena K. D., daugiau gyventojų nėra, t. y. akte nėra nurodyta, jog bute gyvena ir kiti asmenys, tik patikrinimo metu jie laikinai išvykę. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo įrodymų vertinimas ir akto turinio interpretavimas („atsakovė <...>, kai buvo patikrinimas, bute galėjo nebūti dėl įvairiausių priežasčių – galėjo užsivėlinti renginyje, būti išvykusi atostogauti“) akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymi, jog atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad gyveno kartu su seneliu K. D. ir vedė bendrą ūkį. Dauguma sąskaitų, mokėjimų pranešimų adresuoti K. D., o aplinkybė, jog atsakovė galimai padėdavo sumokėti mokesčius nepatvirtina bendro šeimos ūkio vedimo. Nurodo, kad ginčo butas Stiklių g. 5-6, Vilniuje, ir butas Stiklių g. 5-5, Vilniuje, į kurio nuomą kaip pagrindinės buto nuomininkės šeimos narys atsakovė J. N. yra įgijusi teisę rašytine nuomos sutartimi, yra gretimi butai, todėl aplinkybės, jog liudytojai dažnai matydavo atsakovę J. N. senelio bute Stiklių g. 5-6, Vilniuje, ar tai, jog J. N. pagelbėdavo seneliui, kuriam buvo reikalinga pagalba dėl sveikatos būklės, savaime negali būti laikomos patvirtinančiomis atsakovės gyvenimo ginčo bute ir bendro ūkio vedimo su seneliu faktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-23 sprendimu nepagrįstai pripažino atsakovę J. N. įgijus teisę į ginčo buto nuomą ir tenkino atsakovės priešieškinį. Konstatavus, kad atsakovė J. N. nelaikytina K. D. šeimos nare CK nuostatų prasme, kad atsakovė neįrodė gyvenimo fakto kartu su seneliu K. D., atsižvelgiant į įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-420-262/2013 nustatytas aplinkybes bei išaiškinimus, atsakovės priešieškinis atmestinas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. N. atsiliepimu į ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-23 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad K. D. iki 1990 m. teisėtai nuomojo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Taigi, gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė dar iki 1990 m. K. D. iškeldinus į manevrinio butų fondo butą (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai tarp ieškovo ir K. D. nenutrūko, nes K. D. buvo perkeltas iš pastovios nuomojamos gyvenamosios patalpos laikinai į manevrinę gyvenamąją patalpą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas buvo pradėtas kapitaliai remontuoti. K. D. buvo garantuota gyvenamoji patalpa kitame gyvenamajame name, galimai dėl to, jog buvo aišku, kad į (duomenys neskelbtini) K. D., kaip nuomininkas, negalės sugrįžti. Garantiniame rašte ir kituose Vilniaus miesto valdybos potvarkiuose K. D. buvo numatyta konkreti gyvenamoji patalpa, t. y. patalpa adresu (duomenys neskelbtini). K. D. į ginčo butą (duomenys neskelbtini) įsikėlė garantinio rašto ir Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkio Nr. 762V pagrindu, t. y. nuomos teisinių santykių pagrindu, todėl tarp K. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės nuomos teisiniai santykiai nenutrūko, o tik transformavosi į nuomos santykius dėl kitos gyvenamosios patalpos, faktiniai nuomos santykiai tęsėsi. Pažymi, jog K. D. ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl rašytinės nuomos sutarties sudarymo, tačiau ieškovas nuomos sutarties nesudarė, be jokio paaiškinimo visaip delsė sudaryti sutartį. Todėl K. D. buvo priverstas kreiptis į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo ieškovą sudaryti nuomos sutartį. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, norminių teisės aktų reikalavimus, aktualią teismų praktiką, laikytina, jog tokia rašytinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovo įsipareigojimų, prisiimtų pagal galiojančius garantinį raštą bei 1995-03-23 Vilniaus miesto Valdybos potvarkį, nevykdymo. Vilniaus miesto savivaldybė, turėdama pareigą sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ne tik kad nesiėmė veiksmų dėl šios pareigos įgyvendinimo, bet priešingai, ėmėsi visų veiksmų dėl K. D. iškeldinimo iš teisėtai užimamų patalpų, reiškė nepagrįstus ieškinius teismui dėl priverstinio iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), kaip iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Savavališko patalpų užėmimo Vilniaus miesto savivaldybė neįrodė. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, nustatė visas faktines aplinkybes ir taikė CK 6.588 str. 4 d., CK 6.602 str., bei pagrįstai pripažino atsakovę gyvenamosios patalpos Stiklių g. 5-6, Vilnius, nuomininko K. D. šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pagal Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41-G14/0006 p. 3 atsakovė turi teisę gyventi (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad teisės gyventi konkrečiame bute buvimas nereiškia ir nepatvirtina, kad yra sudaryti nuomos teisiniai santykiai, pasirašyta nuomos sutartis ir pan. Tai neįrodo, kad yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai, ir kad atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra būtent ten. Atsakovė apskritai nežinojo, kad jos pavardė ir jos teisė apsigyventi yra įrašyta į ieškovo minimą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Faktinė gyvenamoji vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta. Teismas teisingai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes ir nustatė, kad atsakovės J. N. faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, jog ieškovas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011-05-24 ginčo bute patikrinimo akte, pasirašytame K. D. ir atlikto jam dalyvaujant, aiškiai nurodyta, jog ginčo bute gyvena K. D.. Pažymėtina, jog tikrinimo metu K. D. jau sunkiai sirgo, negalėjo pilnai ir adekvačiai reaguoti į aplinką, į atėjusius pašalinius asmenis bei jų užduodamus klausimus ir teisingai, suvokiamai į juos atsakyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, teisingai priėjo išvados, kad atsakovė patikrinimo metu galėjo nebūti namuose dėl įvairių priežasčių. Tokia teismo išvada atitinka faktines bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi neįsiteisėjusiu ir panaikintu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-27 sprendimu tokiu būdu padarydamas nepagrįstą išvadą, jog atsakovės J. N. senelis K. D. buvo patalpų (duomenys neskelbtini), teisėtas nuomininkas. Nors skundžiame teismo sprendime yra minimas neįsiteisėjęs ir panaikintas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis nesirėmė kaip prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas išvadą, kad K. D. buvo patalpų (duomenys neskelbtini), teisėtas nuomininkas, padarė remdamasis byloje esančiais įrodymais, taip pat įsiteisėjusiais kitų teismų sprendimais (b.l. 179-190). Teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (b.l. 37-52, 123-130, 132, 168-177), kurie laikui einant buvo modifikuojami.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovei J. N. apsigyventi ginčo bute buvo reikalingas atskiras Vilniaus miesto savivaldybės leidimas. CK 6.588 straipsnio 2 dalis nustato, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomninku turi bendrą ūkį. Ginčo buto pagrindinis nuomininkas K. D. atsakovei J. N. buvo artimasis giminaitis – senelis (b.l. 53-56) (CK 3.135 straipsnis). Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir liudytojų parodymai, kuriuos sprendime aptarė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad atsakovė kartu su seneliu gyveno ginčo bute ir tvarkė bendrą ūkį, todėl pagal aukščiau nurodytą teisės normą yra priskirtina prie nuomininko šeimos narių. Pagal 6.589 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas. Pažymėtina, kad šios teisės ir pareigos išlieka ir nustojus būti šeimos nariu, tačiau toliau gyvenant nuomojamoje patalpoje. Taigi atsakovė J. N., kaip nuomininko K. D. šeimos narė, turėjo teisę apsigyventi ginčo patalpoje bei toliau jame gyventi po pagrindinio nuomininko mirties be atskiro Vilniaus miesto savivaldybės leidimo.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atsakovė J. N. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos nėra priteistinos (CK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.