- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-91-337/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38330-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- E. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. V. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Algirdo Gapučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. (toliau ir Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams.
Pritaikius BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis – 3 mėnesiai ir 5 dienos) ir E. V. skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaitytas E. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. spalio 13 d.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 12 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 22.09 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus tyčia sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam V. V. ne mažiau 14 smūgių į įvairias kūno vietas ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. V. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nesutinkama su E. V. paskirta bausme - prašoma ją švelninti. Nurodoma, kad nuteistasis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Teigiama, kad E. V. padarė rimtas išvadas, norėjo įsidarbinti, tačiau neturėjo asmens dokumentų. Šiuo metu darbdavys žada jį įdarbinti. Tikinama, kad po nusikalstamos veikos padarymo E. V. suprastėjo sveikata, prasidėjo depresija. Nurodoma, kad visą laiką, kuomet vyko ikiteisminis tyrimas, E. V. mama nukentėjusįjį lankė ligoninėje, visokeriopai jį rėmė, pirko medikamentus, maisto papildus, vitaminus. Tikinama, kad šiuo metu pats nukentėjusysis ieško su E. V. kontaktų, pergyvena, kad jam teks vykti į pataisos namus. Prašoma teismo atsižvelgti į nuteistojo jauną amžių, norą keisti savo gyvenimo būdą. Tikinama, kad bausmės tikslai negalės būti pasiekti, jeigu nuteistasis ilgą laiką kalės tarp nusikaltusių asmenų ir taip taps našta valstybei bei mokesčių mokėtojams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK ) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą, t. y. prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. V. už jo padarytą nusikaltimą paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. V. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo 2019-01-18 nuosprendžio, skirdamas nuteistajam E. V. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – E. V. padarė sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą baigtą nusikalstamą veiką (BK 135 str. 1 d., 11 str. 5 d.), kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nuteistojo E. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), į E. V. asmenybę – teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kas didina jo ir jo padarytos veikos pavojingumą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vietos gyventojų charakterizuojamas neigiamai kaip agresyvus, linkęs smurtauti ir keliantis baimę kaimelio gyventojams žmogus. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas nukentėjusiojo ir kaltinamojo išgertuvių metu, sužalojimas padarytas suduodant nukentėjusiajam ne mažiau nei 14 smūgių į įvairias kūno vietas, padaryto sveikatos sutrikdymo aplinkybės galėjo lemti ir neatstatomus padarinius – žmogaus mirtį. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, su nukentėjusiuoju susitaikė ir pastarasis pretenzijų neturi, prašo kaltinamojo nebausti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. V. už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, kuri savo trukme nesiekia BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio bei vadovaujantis BK 64¹ str. dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės iš esmės pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę buvo įvertintos ir daromos išvados nekeičia.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. V. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-01-19 nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.