Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-25 · Civilinė byla Nr. 2A-693-392/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-25
Bylos Nr.
2A-693-392/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-02496-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Virginijus Kairevičius
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
UAB „JG Property developments“
Kategorijos
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-693-392/2013Proceso Nr. 2-02-3-02496-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 110.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2013 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4286-433/2012 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui UAB „JG Property developments“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. V. pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „JG Property developments“ 20.000 Lt nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5).

Ieškovas nurodė, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su prašymu priteisti iš ieškovo 7.114,80 Lt įsiskolinimą. Atsakovo prašymu teismas 2011-04-19 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ieškovui priklausantį turtą 7.114,80 Lt sumai. Ieškovas buvo sudaręs preliminariąją sutartį dėl dalies žemės sklypo pardavimo, pagal kurią iki 2011-05-23 turėjo parduoti D. V. žemės sklypo dalį už 200.000 Lt kainą. Ieškovas, rengdamasis pagrindinės sutarties sudarymui, atėjo į notarų biurą, kuriame sužinojo, kad negalės sudaryti pagrindinės sutarties, nes yra areštuotas visas jo turtas. Ieškovas skubiai 2011-05-18 kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 7.114,80 Lt. Teismas 2011-05-23 nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, o 2011-12-16 sprendimu atmetė atsakovo ieškinį ir grąžino ieškovui įmokėtus 7.114,80 Lt. Nors laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2011-05-23, tačiau ieškovas nespėjo įvykdyti preliminarioje sutartyje numatyto įsipareigojimo, t. y. sudaryti pagrindinę sutartį iki 2011-05-23, todėl turėjo grąžinti D. V. 20.000 Lt avansą ir sumokėti 20.000 Lt baudą. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsakovas UAB „JG Property developments“ su ieškiniu nesutiko (b.l. 14-16). Nurodė, kad ieškovo pateikta preliminari sutartis dėl žemės sklypo dalies pardavimo nebuvo registruota viešame registre, todėl ieškovas negali ja remtis įrodinėdamas nuostolių atsiradimo faktą. Nepateikti įrodymai, kad ieškovas atliko šią sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (geodezinius matavimus iki pagrindinės sutarties pasirašymo). Taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ketinimus sudaryti pagrindinę žemės sklypo dalies pardavimo sutartį (laiko derinimas pas notarą, pažymos sandoriui užsakymas, bendraturčių sutikimo gavimas ir kt). Iki 2011-05-23, kai turėjo būti pasirašyta pagrindinė žemės sklypo dalies pardavimo sutartis, šis žemės sklypas neegzistavo, nes nebuvo atidalintas. Atsakovo manymu, ieškovo pateikta preliminari sutartis dėl žemės sklypo dalies pardavimo laikytina apsimestiniu sandoriu, nes neatmestina galimybė, kad ji galėjo būti sudaryta atbuline data, nesiekiant joje numatytų tikslų. Laikotarpiu nuo 2011-05-18 iki pagrindinės sutarties sudarymo žemės sklypas nebuvo areštuotas, todėl nebuvo kliūčių sudaryti pagrindinę sutartį nustatytais terminais. Atsakovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pagrįstai ir sąžiningai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovo. Atsakovas nežinojo apie ieškovo ketinimus parduoti žemės sklypo dalį, nesiekė užkirsti tokiam pardavimui kelio, nebuvo suinteresuotas šio turto areštu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendimu (b.l. 83-87) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-3604-67/2011 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neidentifikavus areštuotą turtą, buvo išregistruotos 2011-04-08. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-18 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5341-574/2011 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo įregistruotos kitam ieškovui priklausančiam nekilnojamajam turtui, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), daliai. Areštas šiam turtui išregistruotas 2011-06-13. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovo prašymu buvo areštuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas, sudarydamas 2010-05-23 susitarimą dėl žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (adresas susitarime nenurodytas) ir plotas 745 kv. m., perleidimo pirkėjui D. V. ir įsipareigodamas pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2011-05-23, kai minėtas žemės sklypas priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise jam ir K. T. ir dar nebuvo atidalintas, veikė savo rizika. Tik 2011-05-11 priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo atidalijimo būdu“. VĮ Registrų centre duomenys dėl žemės sklypo įregistruoti tik 2011-06-13. Ieškovo pateiktas 2011-04-24 susitarimas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo neturi ryšio su nagrinėjamu ieškinio reikalavimu, kadangi šis žemės sklypas teismo (ar teismo nutartį vykdančio antstolio) nebuvo areštuotas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą teismas negalėjo nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovo negalėjimo laiku sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties. Teismas pažymėjo ir tai, kad teismo posėdžio metu apklausto liudytojo D. V. parodymai apie pinigų gavimą skyrėsi nuo ieškovo parodymų. Be to, bylos išnagrinėjimo metu, praėjus metams po 2010-05-23 susitarime numatyto termino pabaigos, nurodytas žemės sklypas niekam neperleistas. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2010-05-23 susitarime nebuvo susitarta dėl baudos mokėjimo, numatyta, kad nesudarius pirkimo pardavimo sutarties užtikrinimui perduoti pinigai privalo būti grąžinti pirkėjui. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad dėl baudos nepardavus žemės sklypo nustatytu laiku buvo sudarytas rašytinis susitarimas. Kadangi nenustatytas priežastinis ryšys, nenustatyta kitų aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovo kaltę dėl ieškovo nuostolių kilimo, ieškovo ieškinys atmestinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. V. teismo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 99-101). Ieškovas nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovo prašymu buvo areštuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė teismui 2012-05-12 VĮ „Registrų centras“ atsakymą antstolei N. J., pas kurią ieškovas siekė įforminti žemės sklypo atidalijimą nuo bendrasavininkės, kad pažyma nebus rengiama, nes yra įregistruotas laikinas areštas. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuose yra informacija iš Turto arešto registro, patvirtina, kad laikinas areštas visam ieškovo nekilnojamajam turtui, tame tarpe ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo taikytas nuo 2011-04-19 iki 2011-05-18. Šio fakto neginčijo ir atsakovas. Teismo sprendime pažymėta, kad ieškovas, sudarydamas susitarimą dėl žemės sklypo, kuris jam priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise ir dar nebuvo atidalintas, veikė savo rizika. Tačiau tai yra įprastinė praktika, nes jei žemės sklypas butų buvęs atidalintas, ieškovas su trečiuoju asmeniu būtų sudaręs pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ginčo atveju buvo sudaryta preliminarioji sutartis tik todėl, kad pirkimo-pardavimo objekto – atidalinto žemės sklypo dar nebuvo. Ieškovas įsipareigojo žemės sklypą atidalinti, nes trečiasis asmuo nenorėjo įsigyti sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, 2011-05-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui priėmus įsakymą dėl žemės sklypo suformavimo atidalijimo būdu, nuvyko į notarų biurą kartu su bendrasavininke siekdamas įforminti žemės sklypo atsidalijimą, tačiau negalėjo to padaryti dėl žemės sklypui uždėto laikino arešto. Siekdamas kuo greičiau areštą panaikinti, ieškovas atliko aktyvius veiksmus, t. y. 2011-05-18 kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 7.114,80 Lt. Ieškovas negalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, atidalinti žemės sklypo ir turėjo sumokėti sutartyje numatytą baudą dėl vienintelės priežasties – atsakovo prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovui mėnesį laiko vengus kreiptis pas antstolį dėl konkretaus turto areštavimo, mėnesį laiko buvo areštuotas visas ieškovo turtas, tame tarpe ir žemės sklypas, kuris turėjo būti atidalintas. Ieškovas taip pat nurodė, kad iš 2010-05-23 susitarimo 3 punkto matyti, jog susitarimo sudarymo metu pirkėjas sumoka 20.000 Lt sutarties sudarymui užtikrinti. Ši suma yra laikoma avansiniu mokėjimu, nes susitarimo 4 punkte nurodyta, kad likusi 180.000 Lt suma sumokama pagrindinės sutarties sudarymo metu. Dėl pardavėjo kaltės nesudarius sutarties pardavėjas įsipareigojo grąžinti pirkėjui 40.000 Lt, t. y. 20.000 Lt, kuriuos sumokėjo pirkėjas, ir 20.000 Lt baudos. Dėl pirkėjo kaltės nesudarius sutarties, pirkėjo perduoti 20.000 Lt būtų likę pardavėjui. Nors susitarimo tekste nėra pavartotas terminas „bauda“, tačiau akivaizdu, kad susitarimo 3 punkte šalys susitarė dėl netesybų – baudos, kaip sutartinių įsipareigojimo užtikrinimo priemonės. Teismo posėdžio metu tiek pardavėjas (ieškovas), tiek pirkėjas (liudytojas D. V.) patvirtino, kad šalys susitarė dėl sankcijos neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų – 20.000 Lt baudos mokėjimo. Be to, ieškovas pateikė teismui rašytinį įrodymą, kad baudą liudytojui sumokėjo. Ieškovas yra lenkų tautybės, lietuvių kalba jam nėra gimtoji kalba, todėl jo parengtas susitarimo tekstas nėra tikslus ir neaiškiai atspindi tikrąją šalių valią. Teismas, vertindamas 2010-05-23 susitarimą, pažeidė nurodytus sutarčių aiškinimo principus, neteisingai aiškino susitarimo sąlygas, neištyrė visų bylos aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad šiame susitarime nebuvo susitarta dėl baudos mokėjimo. Teismas neobjektyviai tyrė ir vertino abiejų šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu ieškovui duodant paaiškinimus buvo akivaizdus išankstinis neigiamas teisėjo nusistatymas ieškovo atžvilgiu, t. y. sprendimą priėmęs teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes įrodymus tyrė vienpusiškai ir neobjektyviai. Teismas turėjo pasisakyti, kuriais įrodymais ir kodėl vadovaujasi, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina ar paneigia bylos šalių nurodomas aplinkybes, tačiau to nepadarė. Teismas netyrė ir nevertino liudytojo D. V. parodymų, todėl neaišku kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad liudytojo parodymai skiriasi nuo ieškovo parodymų. Teismas netyrė ir nevertino ieškovo pateikto 2011-05-24 dokumento apie 20.000 Lt baudos sumokėjimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas UAB „JG Property developments“ teismo prašo ieškovo R. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 106-109). Atsakovas nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-5341-574/2011 ir ieškovo patirtų nuostolių. 2011-05-23, kai turėjo būti sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir D. V., šis žemės sklypas nebuvo areštuotas. Nuo 2011-05-18 ieškovui nebuvo jokių kliūčių sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju preliminariajame susitarime numatytais terminais, t. y. iki 2011-05-23. Ieškovas taip pat įrodinėjo, kad dėl pritaikyto arešto žemės sklypui jis negalėjo atidalinti žemės sklypo bei jo parduoti iki 2011-05-23. Tačiau preliminariuoju susitarimu šalys nebuvo susitarusios, kad ieškovas parduos atidalintą žemės sklypą, todėl nuostoliai negali atsirasti dėl pareigos, kurios ieškovas nebuvo prisiėmęs, nevykdymo. Susitarimu šalys susitarė tik atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus, kurie buvo atlikti 2011-01-28, todėl nuo 2011-01-28 ieškovas turėjo pakankamai laiko sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje pateiktas elektroninio laiško notarei dėl turto arešto išrašas nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių. Elektroninio laiško turinys patvirtina tik aplinkybę, kad 2011-05-12 galiojo ieškovo turtui pritaikytas laikinas turto areštas, kurios atsakovas neneigia. Ieškovas tik praėjus beveik pusei metų po susitarimo sudarymo dienos 2010-10-25 sudarė sutartį su UAB „Orkanas“ dėl kadastrinių matavimų bylų sudarymo. Tik 2011-05-11 buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo įsakymas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo atidalinimo būdu“. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, sudarydamas preliminarųjį susitarimą, veikė savo rizika. Ieškovas neįrodė, kad jeigu nebūtų buvę pritaikyto arešto žemės sklypui, jis būtų spėjęs sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas pagrįstai vertino ieškovo ir liudininko D. V. skirtingus parodymus dėl tų pačių aplinkybių; faktą, kad žemės sklypas iki šios dienos neparduotas; preliminariojo susitarimo nuostatas. Teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Atsakovo teigimu, ieškovas ir pirkėjas D. V. neturėjo rimtų ketinimų sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iki 2011-05-23: preliminarusis susitarimas nebuvo įregistruotas viešajame registre; susitarimo sudarymo dieną žemės sklypo plotas buvo 146 m², o susitarimo šalys negalėjo žinoti, kad po metų bus suformuotas ir atidalintas būtent 742 m² žemės sklypas, kadangi sutartis dėl žemės sklypo atidalinimo buvo sudaryta tik 2010-10-25. Kodėl susitarime nurodytas 742 m² plotas negalėjo paaiškinti ir pirkėjas D. V.. Susitarime nurodyta žemės sklypo pardavimo kaina, 200.000 Lt, neatitiko rinkos kainos. Ši kaina buvo neatidalinto žemės sklypo. Ieškovas bei byloje apklaustas pirkėjas D. V. nurodė skirtingas preliminariojo susitarimo pasirašymo bei pinigų mokėjimo aplinkybes. D. V. nurodė, kad jokio dokumento dėl 40.000 Lt nepasirašė. Tuo tarpu ieškovas savo reikalavimą grindžia rašteliu, kuriame D. V. neva patvirtina, kad gavo 40.000 Lt. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad D. V. sumokėjo ieškovui 20.000 Lt dydžio avansą pagal preliminarųjį susitarimą, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys derėjosi dėl termino pagrindinės sutarties sudarymui pratęsimo, baudos sumažinimo ar bet kokių kitų šalių ketinimus pagal byloje pateiktus susitarimus patvirtinančių įrodymų. Atsakovo manymu, byloje pateikti visi šalių reikalavimus bei atsikirtimus pagrindžiantys įrodymai, šalys yra pateikusios paaiškinimus, dalyvavusios visuose teismo posėdžiuose, todėl bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka yra netikslingas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai bei kita medžiaga patvirtina, kad 2010-05-23 tarp ieškovo R. V. ir D. V. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2011-05-23 parduoti D. V. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį (b.l. 6). Preliminariąja sutartimi šalys taip pat susitarė, kad pagrindinės žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo užtikrinimui D. V. sumoka ieškovui 20.000 Lt. Be to sutartyje nurodyta, kad „dėl pardavėjo kaltės nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties iki nurodytos datos, sutarties užtikrinimui perduoti pinigai privalo būti grąžinti. Pirkėjui 40000 lt.“ Byloje pateiktas 2011-05-24 raštelis, kuriame nurodyta, kad nustatytu terminu pagrindinės žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties nesudarius ieškovas sumokėjo D. V. 40.000 Lt (b.l. 7).

Ieškovo teigimu, nurodyta sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo UAB „JG Property developments“ kaltės. 2011-04-18 atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su nepagrįstu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 7.114,80 Lt skolą bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2011-04-19 nutartimi teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė areštuoti ieškovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai pinigines lėšas 7.114,80 Lt sumai. 2011-04-20 buvo areštuotas neidentifikuotas ieškovo turtas, tame tarpe ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalį preliminariąja sutartimi iki 2011-05-23 ieškovas buvo įsipareigojęs parduoti D. V.. Nurodytas aplinkybes patvirtina prie nagrinėjamos bylos medžiagos prijungta civilinės bylos Nr. 2-5341-574/2011 medžiaga.

Pasak ieškovo, atsakovo iniciatyva taikytas nurodyto žemės sklypo areštas sutrukdė jam iki 2011-05-23 su D. V. sudaryti pagrindinę žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, dėl ko ieškovas privalėjo grąžinti šiam asmeniui 20.000 Lt avansą ir sumokėti 20.000 Lt baudą, nors atsakovo ieškinys galiausiai buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas reikalauja iš atsakovo nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.

CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 146 straipsnio 2 dalies (anksčiau CPK 147 straipsnio 3 dalies) taikymo praktiką, yra nurodęs, kad, naudodamasis CPK 146 straipsnio 2 dalyje įvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs patirti nuostoliai, kurie atsirado kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2012-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2012).

Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-5341-574/2011 medžiagos, ieškovas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-19 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavo 2011-04-22 (b.l. 30), tačiau prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismui pateikė tik 2011-05-18 (b.l. 44). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, žinodamas apie savo įsipareigojimą sudaryti pagrindinę žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį iki 2011-05-23, tai, kad iki šios sutarties sudarymo su žemės sklypo bendrasavininke reikės atsidalinti žemės sklypą, privalėjo elgtis rūpestingiau ir aktyviau, t. y. anksčiau nei 2011-05-18 pasidomėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastu ir siekti jų panaikinimo. Pažymėtina, kad notarė, kuri turėjo įforminti žemės sklypo padalijimą tarp bendrasavininkų, apie šiam sklypui taikytą areštą buvo informuota dar 2011-05-12 (b.l. 10) ir ieškovui ši aplinkybė buvo žinoma. Svarbu ir tai, kad ieškovą nurodytoje byloje atstovavo advokatė, kuri ieškovo vardu atsiliepimą į ieškinį teismui pateikė dar 2011-05-02 (b.l. 32-35). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ieškovas į teismą privalėjo kreiptis anksčiau nei 2011-05-18, tokiu būdu laiku panaikinant galimą kliūtį pagrindinės žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui. Kita vertus, nuo 2011-05-18 iki 2011-05-23, vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-19 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo areštuota tik ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, tačiau ne žemės sklypas, kuris buvo preliminariosios sutarties objektas ir turėjo būti parduotas D. V. (b.l. 21-23). Manytina, kad nurodytas laikotarpis buvo pakankamas pasirengti ir sudaryti pagrindinę žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, tuo labiau, kad ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, leidžiančių teigti priešingai.

Esant nustatytoms aplinkybėms laikytina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5341-574/2011 atsakovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo tiesiogiai įtakoti pagrindinės žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo tarp ieškovo ir D. V., todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti atsakovui ieškovo prašomos atsakomybės.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu ir tai, kad iš preliminariosios sutarties teksto nėra vienareikšmiškai aišku, kad šalys buvo susitarusios dėl 20.000 litų baudos sumokėjimo ir kad ieškovas šios sutarties pagrindu 20.000 litų baudą sumokėti privalėjo.

Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija laiko, kad teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat nenustatyta būtinybė ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Apeliaciniame skunde nėra keliami fakto klausimai, kurie lemtų žodinio proceso būtinumą, ieškovas nepateikė papildomos informacijos ar įrodymų, kurie turėtų įtakos bylos baigčiai, todėl nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjai Jadvyga MardosevičVilija Mikuckienė