Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. nuteistas 2014 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalį 3, 6 punktus – galutinė bausmė 15 metų 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 14 d., bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 14 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vis tik, vien žemos nusikalstamo elgesio rizikos nustatymas dar nėra vienareikšmiai vertinamas, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, reikalinga įvertinti visumą duomenų charakterizuojančių nuteistąjį, ir tik nuoseklus teigiamas nuteistojo elgesys galėtų būti vertinamas kaip vertas pasitikėjimo taikant lygtinį paleisimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. A. iš tiesų yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, kas sudaro formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Vis tik, kaip jau ir aukščiau paminėta vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ar egzistuoja ir materialusis pagrindas, kurio egzistavimo, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė. Teismas spręsdamas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo turi vertinti visumą duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio korekcija viso laisvės atėmimo laikotarpio metu, nesuteikdamas prioriteto atskiriems bausmės atlikimo laikotarpiams ir šiuo metu sprendžia, jog nuteistojo teigiama elgesio raiška nebuvo pastovi ir dar stebima gana trumpą laiko tarpą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „OASys“ metodiką, kurio metu nustatyta, jog V. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema. Tačiau, kaip jau buvo aptarta, žema nusikalstamumo rizika savaime nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Sprendžiant šį klausimą, būtina papildomai įvertinti nuteistojo pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei jo realią resocializacijos pažangą, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad tokios pastangos iš tiesų buvo dedamos. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių veiksnių (turi skolų, ieškinių, vaiko išlaikymo pinigai ir menkas jų mokėjimo galimybes; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos (su nusikalstamumu siejami veiksniai); stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; ankstesni priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie turi neabejotinos įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai, tačiau nuteistasis jų esmingai nekoreguoja. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad ir ankstesnio nuteistojo vertinimo metu buvo nustatyti tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, taigi akivaizdu, jog jų mažinimui nuteistasis nededa jokių pastangų, dėl ko negalima ir spręsti, kad jo nusikalstamo elgesio korekcija jau yra pakankama ir, kad jis paleistas lygtinai gebės savo elgesį išlaikyti tik teigiamą.

Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis atlieka ilgą laisvės atėmimo bausmę, tačiau iki šiol nėra visiškai įvykdęs savo finansinių įsipareigojimų nukentėjusiesiems – iš jam priteistos 28 472,56 eurų sumos išmokėjęs tik 2 013,09 eurų, o savanoriškai padengęs tik 17 eurų kas atskleidžia jo nepakankamą atsakomybės prisiėmimą už padarytą žalą, menką siekį sumažinti jo nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius. Nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir kiti Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys, kaip pavyzdžiui skiltyje ,,Mąstymas ir elgesys“ nurodyta, kad nuteistajam būdingas padidintas jautrumas kritikai, garbės, orumo klausimams, lengvai pažeidžiama jo savimeilė. Nors šiuo metu geba atpažinti esmines problemines sritis, su kuriomis susiduria, tačiau vertindamas jas yra linkęs susitelkt į aplinką, neįvardindamas kaip pats asmeniškai prisideda prie tam tikrų probleminių situacijų atsiradimo, turi savo kategorišką nuomonę daugelyje situacijų ir yra įsitikinęs, jog jo nuomonė yra teisingiausia. Teismo vertinimu, nuteistojo konkretumas ir nuomonės nelankstumas, įvertinus šiuo nuteistąjį apibūdinančius duomenis jo kriminalinės istorijos kontekste, dar leidžia spręsti, jog nuteistojo pasiruošimas lygtiniam paleidimui dar reikalauja gilesnių ir tikslingesnių intervencijų tam, kad būtų užtikrinta jo sėkminga integracija į visuomenę. Juo labiau, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nepasižymėjo teigiamu, nuosekliu ir disciplinuotu elgesiu. Kaip matyti iš paskatinimų ir pažeidimų pažymos nuteistasis skatintas 14 kartų, kas nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik gaunamų paskatinimų laikotarpiu jo elgesys nebuvo vien teigiamas, nes tuo metu įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus yra pažeidęs net 4 kartus. Taigi ši aplinkybė patvirtina nuteistojo elgesio nenuoseklumą, tuo tarpu šiuo metu identifikuoti dinaminiai rizikos veiksniai neleidžia spręsti apie tai, jog nuteistojo elgesys jau yra nuosekliai teigiamas.

Pritartina Komisijos nutarime nurodytoms teigiamoms nuteistąjį apibūdinančioms aplinkybėms – dirba, perkeltas atlikti bausmės į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, siekia resocializacijos, tačiau šios aplinkybės niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, jos tik atskleidžia, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Taip pat Komisijos nutarime akcentuota, jog nuteistasis laikos vidaus tvarkos taisyklių, vis tik tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, todėl vien formalus režimo laikymasis savaime nėra laikytinas pagrindu lygtiniam paleidimui. Bausmės tikslas – ne tik užtikrinti nuteistojo elgesio kontrolę įkalinimo įstaigoje, bet ir skatinti jo realų elgesio bei vertybinių nuostatų pokytį, leidžiantį sėkmingai integruotis į visuomenę be papildomos priežiūros. Todėl vertinant lygtinio paleidimo galimybę būtina atsižvelgti ne tik į nuteistojo drausmingumą bausmės atlikimo metu, bet ir į jo pastangas šalinti kriminogeninius veiksnius bei mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. A. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, dėl ko Komisijos nutarimas netvirtinamas, juo labiau, kad lygtinis paleidimas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojantis institutas ir yra taikomas tik nustačius neabejotiną materialaus ir formalaus lygtinio paleidimo taikymui reikalingų pagrindų egzistavimą ir nustačius, jog nuteistojo elgesys yra nekeliantis abejonių dėl teigiamo pokyčio ir įstatymų laikymosi, ko šiuo atveju nustatyta nebuvo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo V. A. daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. LK-N-24.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. LK-N-24 taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.