- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- 1-466-1057/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45681-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- V. I.
- Advokatai
- Julius Sakalauskas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirbantis UAB „A“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. I. 2019-10-11 apie 09.35 val., Vilniuje, Džiaugsmo – Taugotiškių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,58 promilių etilo alkoholio.
Šiais savo veiksmais V. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d.
Kaltinamasis V. I. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir labai gailėjosi. Parodė, kad važiavo grybauti. Atsitrenkė į kitą automobilį.Važiavo grybauti, nes savijauta buvo gera. Užsižiūrėjo. Žalą atlygino. Moteris iš kito automobilio nenukentėjo. Važiavo savo automobiliu. Mano, kad sūnus gali daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Sūnus gyvena šalia, sūnus turi šeimą, pastoviai bendrauja. Turi keturis anūkus, šio sūnaus yra du berniukai, su kuriais ir marčia nuolat bendrauja. Sūnus sakė, kad blogai pasielgė, ką žmona sakė, tai iš viso žodžių nėra.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. I. metu parodė, kad įtarimo esmė jam suprantama. Psichinėmis ligomis nesirgo, į narkologinę įskaitą neįrašytas. 2019-10-10 namuose vakare ir naktį gėrė degtinę ir alų, išgėrė daug alkoholio, apie 1 val. nuėjo miegoti. Ryte atsikėlė ir tikėjosi, jog yra prablaivėjęs, nes reikėjo nuvažiuoti pas pažįstamą pakalbėti dėl darbo. Sėdo į jam priklausantį automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Džiaugsmo gatve, laiku nepastebėjo priekyje stabdančio automobilio ir į jį atsitrenkė. Nukentėjusią vairuotoją išvežė į ligoninę. Atvykę policininkai jį patikrino alkotesteriu, paskui nuvežė į priklausomybės ligų centrą, kur paėmė kraują. Labai gailisi dėl to, kad vairavo neblaivus ir kilo tokios pasekmės. Prašys teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ankščiau niekada nevairavo neblaivus (b.l. 42).
Galimas laiduotojas V. J. posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis gyvena 5 minučių atstumu nuo jo, pastoviai bendrauja, daug laiko kartu praleidžia. Mano, kad galėtų daryti įtaką kaltinamojo sprendimams, kad mažiau gertų, kad tai nepasikartotų. Padarė klaidą. Pažadėjo, kad tai nepasikartos. J. yra jo senelio pavardė, mamos mergautinė pavardė. Pavardę pasikeitė po vidurinės mokyklos baigimo. Tėtis visą gyvenimą buvo vairuotojas, vairuoja nuo (duomenys neskelbtini), metų. Dirba(duomenys neskelbtini) srityje. Jo nuomone, tėvas nelinkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Savaitgalį praleidžia kartu, ir vidurį savaitės susitinka.
Kadangi V. I., po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. V. parodė, kad 2019-10-11 apie 9.30 val. ji vairavo nuosavą automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Džiaugsmo gatve link Juodojo kelio. Sankryžoje su Taugotiškių gatve, ketindama sukti į kairę, sustojo praleisti priešpriešinio transporto. Stovėdama pajuto stiprų smūgį į automobilio galą. Pamatė į jos automobilio galą atsitrenkusį automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio vairuotojas išlipo ir priėjo, paklausė, kaip jos sveikata. Ji nieko jam neatsakė, nes buvo ištikta šoko, jai skaudėjo galvą ir pilvą. Paskambino 112 ir iškvietė policiją, paskui policininkai jai iškvietė greitąją pagalbą. Kol laukė policijos, pastebėjo, jog vairuotojas vaikščiodamas svyruoja, todėl kilo įtarimas, kad jis yra neblaivus. Jos akivaizdoje jis alkoholio negėrė. Atvykusiems policininkams nurodė vairuotoją. Policininkai juos abu patikrino alkotesteriu, girdėjo, jog policininkai pasakė, kad automobilio Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo girtumas yra 1,37 promilių. Paskui atvažiavo greitoji pagalba ir ją išvežė į ligoninę. Iš ligoninės po apžiūros buvo išleista, ambulatoriškai nesigydė. Po eismo įvykio dėl jai priklausančio automobilio sugadinimo kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę Gjensidige, kur žala buvo paskaičiuota ir jai atlyginta (b.l. 30)
Specialisto išvadoje Nr. T-A 6887/2019(01) nurodyta, kad V. I. kraujyje nustatyta 1,58 promilių etilo alkoholio (b.l. 17)
Pažymoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis TOYOTA, modelis: AVENSIS, valst. nr: (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam V. I., gim. (duomenys neskelbtini), (b.l. 50)
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. I. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. V. I. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. spalio 11 d., apie 09 val. 35 min., Vilniuje, Džiaugsmo – Taugotiškių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,58 promilių etilo alkoholio. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojos parodymais, specialisto išvada, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga. V. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. I. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, V. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių, žalą dėl kitos transporto priemonės apgadinimų atlygino. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – pensinio amžiaus, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jo priklausomybes svaigalams byloje nėra, neteistas (b. l. 56), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 57), bauda sumokėta, taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo paaiškinimus ir matomą požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. I. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo sūnų V. J., kuris yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Bylos duomenimis kaltinamasis ir jo sūnus gyvena šalia vienas kito, artimai ir dažnai bendrauja. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo sūnus V. J. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato, laiduotoja 1 metams paskiriant V. J., o baudžiamoji byla V. I. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad V. I. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis V. I. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis V. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija V. I. kraujyje (1,58 promilės) nežymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų teisme ir teismui pateiktų dokumentų, jis yra pensinio amžiaus, kaip nurodė kaltinamojo sūnus, kaltinamasis vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų, dirbo(duomenys neskelbtini). Taigi, nors alkoholio koncentracija V. I. kraujyje nežymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau jo elgesys sukėlė pasekmes (autoįvykį), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes V. I. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 metams 10 mėnesių (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 30 d. (b. l. 44). Šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Taigi atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė. Minėtas automobilis VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso V. I. (b. l. 50). Todėl teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi nusprendžia iš kaltinamojo V. I. konfiskuoti automobilį „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)VĮ Regitra) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. (b. l. 44)
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 47) - paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
V. I. (V. I.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą V. J. be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą V. I. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti V. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 10 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 30 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti V. I. nuosavybės teise priklausantį automobilį „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). V. I. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini)VĮ Regitra) – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“. V. I. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą - palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti V. I., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.