Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam R. I. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Kauno kalėjime 2023 m. lapkričio 22 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 3 metų 7 mėnesių 1 dienos (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį iš dalies įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. I. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (13 veikos), 25 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 228 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 25 straipsnio 4 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirta - 7 metų laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendis pakeistas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį bei 249 straipsnio 1 dalį išteisinti ir nuteisti pagal 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (13 veikų), 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 263 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 166 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 166 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu ir paskirta galutinė 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 23 d., pabaiga – 2027 m. balandžio 7 d.

Anksčiau teismo neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. I. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, Turi realią gyvenamą vietą po paleidimo, mokėsi ir vėl mokosi profesijos ir dirba už įstaigos ribų, su šeima tvirti socialiniai ryšiai, vyksta į namus trumpalaikės išvykos metu, kurių metu pažeidimų nefiksuota. Nebuvo įrašytas nei dėl piktnaudžiavimu psichiką veikiančių medžiagų, nei į suimtųjų ir nuteistųjų, priklausančių rizikai dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą, nepažeidęs ir vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nebaustas ir neskatintas, teigiamas nuostatų srityje, vykdo nustatytą planą, turi nusimatęs ateities planus, nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika (skaitine išraiška mažėjanti), tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. I. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Nors nuteistasis nebuvo pažeidęs vidaus normų, jis taip pat nei karto nebuvo skatintas, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką R. I. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka dinaminis kriminogeninis veiksnys, kuris daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys (problemų atpažinimas / pasekmių suvokimas). Minėtas kriminogeninis veiksnys nustatytas vertinant tiek R. I. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad R. I. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trisdešimt keturių nusikalstamų veikų, susijusių su dalyvavimu nusikalstam susivienijime su kitais statutiniais policijos pareigūnais, siekiant turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, pasisavino jiems patikėtas narkotines medžiagas, turėdami tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė narkotines medžiagas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, kol vyko teisminiai procesai, visada dirbo, turėjo pastovias pajamas, gaunamu užmokesčiu buvo patenkintas. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikaltimas yra finansinio motyvo. Todėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui bei resocializacijos proceso tęstinumui, intervencijų poreikis šioje srityje išlieka aktualus. Analizuojant nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog buvo fiksuotas ne vienas nusikalstamo elgesio epizodas, kuris buvo tęstinis. Galima manyti, kad tokiu būdu nuteistasis siekė pasipelnyti finansiškai ir nesiekė to padaryti visuotinai priimtinu būdu. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos buvo atliekamos kartu su kitais pareigūnais. Atsižvelgiant į turimus duomenis manytina, kad bendravimas su minėtais žmonėmis, leidžiamas laisvalaikis galėjo sukurti situacijas paskatinti nuteistąjį nusikalsti. Galima teigti, jog tam tikrą laiko tarpą nuteistasis užsiėmė veikla, kuri skatino jo nusikalstamo elgesio raišką. Kalbėdamas apie įvykdytą nusikalstamą veiką kaltę pripažįsta, nurodo, kad atpažįsta socialinius veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų galima teigti, kad nusikalstama veika nebuvo impulsyvi - jis narkotinių medžiagų platinimą, įgijimą piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi planavo. Paklaustas apie įsivėlimą į nusikalstamas veikas, nuteistasis parodė, kad jį paveikė darbo aplinka. Šiuo metu geba atpažinti tam tikras turimas problemas, įžvelgia problemiškas sritis. Be to, šiuo metu nuteistasis pakankamai analizuoja nusikalstamo elgesio pasekmes sau ir savo artimiesiems, tiek ir kitiems asmenims. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. I. neatliktos bausmės dalis (3 metai 7 mėnesiai 1 diena), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. I. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. I. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.