Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 178 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl R. D. automobilio „XXXXXXX“ ir UAB „Džuda“ automobilio „XXXXXXX“ vagystės) – 3 m.;

pagal BK 178 str. 3 d. (dėl N. P. automobilio „XXXXXXX “ vagystės) – 4 m.;

pagal BK 178 str. 3 d. (dėl P. L. turto ir automobilio „XXXXXXXX vagystės iš garažo) – 4 m. ir 3 mėn.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 m. ir 8 mėn.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė subendrinta, iš dalies ją sudedant su Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 m. ir 4 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose;

K. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 178 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl R. D. automobilio „XXXXXXX“ ir UAB „Džuda“ automobilio „XXXXXXX“ vagystės) – 3 m.;

pagal BK 178 str. 3 d. (dėl N. P. automobilio „XXXXXXX “ vagystės) – 4 m.;

pagal BK 178 str. 3 d. (dėl P. L. turto ir automobilio „XXXXXXXX vagystės iš garažo) – 4 m. ir 3 mėn.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 m. ir 8 mėn.

Vadovaujantis BK 63 str. 9, 4 d., ši bausmė subendrinta, iš dalies ją sudedant su Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 m. ir 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš E. P. ir K. T. solidariai priteista 2 812,88 Lt AB „Lietuvos draudimas“.

Iš E. P. , K. T. ir N. V. solidariai priteista 7 002,91 Lt AB „Lietuvos draudimas“ bei 200 Lt Marijonai Marcinkevičienei.

Iš E. P. ir K. T. solidariai priteisti konfiskuotini 6 000 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti H. G., T. G. ir N. V., tačiau dėl jų apkaltinamasis nuosprendis jau įsiteisėjęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. ir K. T. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe pavogė du automobilius, o būtent:

2004-10-19, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam R. D. priklausantį 2 000 Lt vertės automobilį „XXXXXXX“, valst. Nr. XXXXXXX su jame buvusiais daiktais – 50 Lt vertės 10 vnt. kompaktinių plokštelių. Po to tęsdami nusikalstamą veiką, panaudodami šį automobilį kito automobilio tempimui, pagrobė Kaune, prie Ugnės g. 66 namo, stovėjusį UAB „Džuda“ priklausantį 22 510 Lt vertės automobilį „XXXXXXX“, valst. Nr. XXXXXXXX

E. P. bei K. T. padarė ir kitas nusikalstamas veikas, tačiau dėl jų nuosprendis jau įsiteisėjęs.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: dėl 2004-10-19 padarytų veikų E. P. ir K. T. pripažinti kaltais pagal BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio ,,VW Golf“ vagystės) ir pagal BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio ,,Mercedes-Benz“ vagystės), kvalifikuojant kiekvieną veiką atskirai, bei pripažinti, kad šiuos nusikaltimus jie padarė, veikdami organizuota grupe.

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio „XXXXXXX“ vagystės) – 3 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio „XXXXXXX“ vagystės) – 3 m. ir 9 mėn.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes subendrinti su kitomis skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, iš dalies jas sudedant, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 m. ir 6 mėn.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šią bausmę subendrinti, iš dalies sudedant, su 2002-07-10 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio „XXXXXXX“ vagystės) – 3 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio „XXXXXXX“ vagystės) – 3 m. ir 9 mėn.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes subendrinti su kitomis skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, iš dalies jas sudedant, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 m. ir 6 mėn.

Vadovaujantis BK 63 str. 9, 4 d., šią bausmę subendrinti su 2005-06-13 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 m. ir 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Prokurorė nurodo, jog dėl skundžiamų nusikalstamų veikų teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. K. T. bei E. P. nusikalstamus veiksmus, pagrobiant minėtus automobilius, teismas kvalifikavo kaip vieną tęstinį nusikaltimą motyvuodamas tuo, kad abiejų automobilių vagystės buvo vieningos tyčios rezultatas, vienas iš automobilių, t. y. „XXXXXX“, panaudotas kaip įrankis nutempti kitą automobilį. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis bei disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra. Iš E. P. parodymų galima daryti išvadą, jog jis ir K. T., grobdami svetimą turtą, t. y. R. D. priklausantį automobilį „XXXXXX“, suvokė, kad veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Automobilis „XXXXXXX“ realiai užvaldytas, E. P. ir K. T. veikiant tiesiogine tyčia, o po to paliktas, praėjus būtinumui juo toliau disponuoti. Automobilis „XXXXXXX“ taip pat realiai užvaldytas, kadangi K. T. ir E. P. šį automobilį virve prikabino prie automobilio „XXXXXXXX“ ir, jį tempdami, išvažiavo iš įvykio vietos prie Ugnės g. 66 namo Kaune. Atlikdami šiuos veiksmus, kaltininkai tiesiogine tyčia siekė užvaldyti automobilį „Mercedes-Benz“ ir tai padarė, o automobilį paliko, iškilus sunkumams juo toliau disponuoti. K. T. su E. P. aiškiai pasiskirstė vaidmenimis: „VW Golf“ vagystės metu E. P. įsilaužė į šį automobilį, K. T. stebint aplinką; vagiant „XXXXXXX“, E. P. automobiliu „XXXXXXXX“ tempė K. T. vairuojamą „XXXXXXX“. Tokiu būdu nuteistieji, veikdami organizuota grupe, padarė dvi veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., kvalifikuotinas kaip atskiri baigti nusikaltimai – automobilio vagystės.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-03-27 nuosprendžiu Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-12-05 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-27 nuosprendžio dalį dėl 2004-10-19 padaryto automobilių ,,XXXXXXX“ (valst. Nr. XXXXXXX) bei ,,XXXXXXX“ (valst. Nr. XXXXXXXX pagrobimo panaikino ir dėl šios nuosprendžio dalies perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes apeliacinės instancijos teismas ne visiškai įvertino nusikaltimų padarymo aplinkybes ir neišnagrinėjo prokurorės apeliacinio skundo argumentų.

Teismo posėdyje prokurorė prašo jos apeliacinio skundo dalį, kokia apimtimi nagrinėjama byla, tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjos prašo prokurorės skundą atmesti.

Prokurorės apeliacinis skundas nagrinėjama apimtimi tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, E. P. ir K. T. kaltė pagrobus automobilius ,,XXXXXX“ bei ,,XXXXXXXX“ įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, bet dalį įrodymų įvertino, pažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimus bei prasmę. Dėl to, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau dėl skundžiamų veikų kvalifikavimo padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Kadangi byla nagrinėjama, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai panaikinus tik dalį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžio, o prokurorė apeliacine tvarka apskundė ne visą nuosprendį, todėl, remdamasi BPK 386 str., 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama prokurorės apeliacinio skundo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-05 nutartyje nurodytų ribų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad automobilių ,,XXXXXXX“ bei ,,XXXXXXXX“ pagrobimas pirmosios instancijos teismo nurodytu laiku, vietose ir aplinkybėmis yra dvi savarankiškos veikos, o ne viena tęstinė veika.

Dėl veikų kvalifikavimo

Nuteistųjų nusikalstamos veikos tęstinumo aspektas yra labiausiai susijęs su prokurorės apeliacinio skundo esme.

Pirmosios instancijos teismas E. P. ir K. T. nusikalstamus veiksmus, pagrobiant automobilius „XXXXXXX“ bei „XXXXXXX“, kvalifikavo kaip vieną tęstinį nusikaltimą motyvuodamas tuo, kad abiejų automobilių vagystė buvo vieningos tyčios rezultatas, vienas pavogtas automobilis panaudotas kaip įrankis nutempti kitą vagiamą automobilį.

Su tokia teismo išvada negalima sutikti, todėl prokurorės apeliacinis skundas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkinamas.

Nusikaltimų nuosavybei bylose paprastai teismai kaip tęstinę nusikalstamą veiką kvalifikuoja tokią veiką, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams. Tačiau atskirų kategorijų bylose priklausomai nuo nusikaltimo pobūdžio tęstinėms veikoms gali būti taikomi papildomi reikalavimai.

Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, sujungiantis keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia, turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, bet keliais etapais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punkte išaiškinta, kad, nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y., kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.

Nagrinėjant nusikalstamų veikų, kuriomis kėsinamasi į nuosavybę, baudžiamąsias bylas, neretai kyla sunkumų nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, tyčios apibrėžtumą, jos kryptingumą. Pavyzdžiui, tinkamai nesuvokus ir neįvertinus subjektyviųjų veikos požymių, neįmanoma nustatyti, ar kaltininko atliktų veiksmų visuma vertintina kaip kelios atskiros nusikalstamos veikos, ar jie yra tik vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai.

Vieningo sumanymo versija turi kilti iš kaltinamojo. Teismas klausimą dėl tęstinio nusikaltimo svarsto, tik esant atitinkamų duomenų dėl galimos vieningos kaltininko tyčios.

Šioje byloje tokių duomenų nėra, todėl pirmosios instancijos teismas dviejų automobilių pagrobimą be pagrindo vertino kaip vieną tęstinę kaltininkų veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji E. P. ir K. T. atsisakė duoti bet kokius parodymus (t. 4, b. l. 7, 9, 11, 84, 88, 91), taigi jų tyčia nebuvo nustatyta.

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. P. parodė, kad jis su K. T. važinėjo po Kauną ir Ugnės gatvėje pamatė automobilį ,,XXXXXXX“. K. T. pabandė jį užvesti, bet nepavyko, tada jie sumanė jį nutempti. Toliau pavažiavę Studentų gatve, pamatė automobilį ,,XXXXXXX“. E. P. užvedė ,,XXXXXXX“, t. y. jį pavogė. Automobilį atidarė atsuktuvu, šiuo automobiliu norėjo traukti ,,XXXXXXX“. Savuoju ,,XXXXXXX“ nenorėjo tempti, nes, jei policija pamatytų, būtų lengviau pabėgti. Užkabino trosą, į ,,XXXXXXX“ įsėdo K. T., o jis pats – į ,,XXXXXX“ ir jau neprisimena, kas netoli nuvažiavus atsitiko, ar trūko virvė, ar žmonės pamatė, bet jie automobilius paliko. Trosą rado automobilyje ,,XXXXXX“. Būtų nutempę kuo toliau nuo tos vietos, bandę užvesti ,,XXXXXXX“ ir, tikriausiai, jį nuvarę į Jonavą. Automobilį ,,XXXXXXX“ būtų palikę, o ,,XXXXXXX“ bandę parduoti. Darant šį nusikaltimą, nebuvo jokio išankstinio susitarimo, kas ką darys.

Nuteistasis K. T. pirmosios instancijos teisme patvirtino E. P. nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Taigi nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu E. P. ir K. T. neparodė, jog jie veikė vieninga tyčia, t. y. buvo iš anksto suplanavę savo nusikalstamą veiką tęsti ateityje ir keliais analogiškais veiksmais pagrobti svetimą turtą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad abiejų automobilių pagrobimą jungė vienas bendras kaltininkų sumanymas. Tačiau šis nusikalstamas sumanymas buvo ne vienalytis, bet sudėtinis: pagrindinis veikos tikslas ir kaltininkų tyčia buvo nukreipta pagrobti automobilį „XXXXXXX“, o automobilio „XXXXXXX“ pagrobimas buvo pagalbinis veiksmas, palengvinantis ir sudarantis sąlygas įgyvendinti pagrindinį nusikalstamą sumanymą – pagrobti automobilį „XXXXXXXX“, bet turintis savarankiškus teisiškai reikšmingus nusikalstamos veikos požymius.

Tai reiškia, jog visą nusikalstamo sumanymo struktūrą sudarė du nelygiareikšmiai nusikalstami ketinimai. Dominuojantis tikslas buvo pagrobti automobilį „XXXXXXXX“, o tai nulėmė ir kito automobilio – „XXXXXXX“ pagrobimą. Taip kaltininkų nusikalstamas sumanymas praėjo tam tikrą raidą ir susiformavo dviem etapais. Pirmiausia kilo sumanymas pagrobti automobilį „XXXXXXXX“. Nepavykus šio automobilio užvesti, susiformavo kitas nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo planas – pagrobti automobilį „XXXXXXX“ ir jį panaudoti pirmam automobiliui nutempti.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į nusikaltimų padarymo aplinkybes, kurios taip pat skyrėsi.

Nukentėjusysis V. Š. teisme parodė, kad jis dirbo UAB ,,Džuda“ direktoriumi ir naudojosi bendrovės automobiliu ,,XXXXXXX“, valst. Nr. XXXXXXXX Šį automobilį 2004-10-19 jis pastatė (duomenys neskelbtini), o ryte pastebėjo, jog automobilis pavogtas.

Nukentėjusysis R. D. parodė, kad 2004-10-19 savo automobilį ,,XXXXXXX“, valst. Nr. XXXXXXX jis pastatė (duomenys neskelbtini), o kitą dieną automobilio neberado.

Taigi šioje byloje konstatuotos faktinės aplinkybės rodo, jog nuteistųjų E. P. bei K. T. padaryti veiksmai buvo tyčiniai ir turtinė žala padaryta ne tam pačiam objektui, buvo grobta iš skirtingų šaltinių. Aplinkybė, kad tarp atskirų veiksmų nebuvo didelio laiko tarpo, nėra esminė, pripažįstant veiką tęstiniu nusikaltimu.

Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija E. P. ir K. T. padarytas veikas kvalifikuoja kaip atskirus baigtinius nusikaltimus pagal BK 178 str. 2 d., tokiu būdu konstatuodama kiekvienoje veikoje buvus ne vieningą, bet savarankišką tiesioginę tyčią įgyti svetimą turtą.

Dėl organizuotos grupės

Negalima sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistieji E. P. ir K. T. aptariamas veikas padarė, veikdami organizuota grupe.

BK 25 str. 3 d. nurodyta, jog organizuota grupė kaip bendrininkavimo forma yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Organizuotai grupei kaip bendrininkavimo formai būdingas išankstinis susitarimas, t. y. išankstinis susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti ne laikinas, o pastovaus pobūdžio.

Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – pastovumas. Grupės pastovumą gali rodyti tos grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumas ir tvirtumas.

Kiti požymiai, siejami su organizuota grupe – nusikalstamos veikos planavimas, veikos sistemiškumas, jos koordinavimas ir pan.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų aiškiai matyti, jog automobilių ,,XXXXX“ ir ,,XXXXXX“ vagystės atveju tarp E. P. ir K. T. nebuvo bendrų nusikalstamų veiksmų suderinimo, pasiskirstymo užduotimis bei vaidmenimis.

Darant šiuos nusikaltimus, nebuvo sugalvotas nusikaltimo padarymo planas, numatytas nusikaltimo padarymo mechanizmas, iš anksto susitarta dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji aptariamas nusikalstamas veikas padarė, veikdami paprastesne bendrininkavimo forma – bendrininkų grupe.

Nuteistieji E. P. ir K. T., veikdami teismo jiems inkriminuotu būdu, abu bendrais veiksmais darė nusikalstamas veikas, abu bendrai siekė nusikalstamų padarinių, todėl pagrįstai pripažinti bendravykdytojais.

Prokurorės apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistieji padarė nusikaltimus, aiškiai pasiskirstę vaidmenimis, tuo argumentuojant buvus organizuotą grupę, nepagrįstas.

Darant vagystę, dažnai vienas iš bendrininkų stebi aplinką. Taip pat šiam nusikaltimui nėra įprasta, kad du bendrininkai kartu laužtųsi į automobilį – paprastai tai daro vienas iš jų. Automobilio „Mercedes-Benz C220“ vagystė, nesugebėjus jo užvesti, pagal nuteistųjų sumanymą negalėjo būti padaryta kitaip, kaip tik kiekvienam iš bendrininkų vairuojant skirtingą automobilį, pirmuoju tempiant antrąjį, todėl to negalima įvardinti aiškiu vaidmenų pasiskirstymu ir laikyti pakankamu konstatuoti buvus organizuotą grupę.

Kitokių organizuotos grupės požymių prokurorė apeliaciniame skunde neišdėstė.

Tiesa, iš bylos duomenų matyti, jog vėliau apeliantai kartu su kitais asmenimis pavogė dar keletą automobilių. Tačiau automobilių ,,XXXXX“ ir ,,XXXXXX“ vagystės buvo pirmos, abi padarytos tą pačią naktį viena po kitos ir tik todėl, kad nesugebėjo užvesti brangesnio automobilio. Byloje nėra duomenų, jog tuo metu nuteistieji buvo suplanavę tolesnę nusikalstamą veiką.

Dėl to prokurorės apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma pripažinti skundžiamas nusikalstamas veikas padarius organizuota grupe, atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl bausmių

Skirdama bausmes už aptariamas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija atsižvelgia, kad padaryti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.), jų pavojingumas mažesnis, lyginant su vėliau padarytais nusikaltimais.

Antra vertus, E. P. šiuos nusikaltimus padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, K. T. taip pat anksčiau teistas, jam taikytas nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

Be aptariamų dviejų nusikaltimų, per gana trumpą laiką vėliau nuteistieji su kitais asmenimis padarė dar keletą nusikaltimų.

Tai leidžia teigti, kad abu nuteistieji nepadarė išvadų iš ankstesnių teistumų.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog vėlesnes vagystes jie padarė, veikdami organizuota grupe.

R. D. ir UAB ,,Džuda“ automobilių vagystės padarytos, nuteistiesiems veikiant paprasta bendrininkų grupe, todėl teisėjų kolegija už šias veikas skiria švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, nei apeliaciniame skunde prašo prokurorė, tačiau griežtesnes, nei bausmės vidurkis. Beje, prokurorė nemotyvavo prašomų skirti bausmių dydžio.

Pakeitus veikų vertinimą dėl automobilių ,,XXXXX“ ir ,,XXXXXXX“ vagystės bei nuteistiesiems už jas paskyrus naujas bausmes, šios ir už kitas veikas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, taip pat ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė iš naujo subendrinamos, jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 4, 9 d.), kadangi nusikalstamos veikos pagal sunkumą priskiriamos tai pačiai arba gretimoms kategorijoms (BK 11 str. 4, 5 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, E. P. ir K. T. skiriamos bausmės už aptariamus nusikaltimus bei subendrinta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisingos.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio dalį dėl E. P. ir K. T. nuteisimo pakeisti:

E. P., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. (dėl R. D. automobilio ,,XXXXX“ vagystės), paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams;

E. P. , pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. (dėl UAB ,,Džuda“ automobilio ,,XXXXXX“ vagystės), paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinti su kitomis skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 3 d. (dvi veikos), iš dalies jas sudedant, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie šios subendrintos bausmės pridėti dalį Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę E. P. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. T. , pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. (dėl R. D. automobilio „XXXXX“ vagystės), paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams;

K. T. , pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. (dėl UAB ,,Džuda“ automobilio „XXXXXX“ vagystės), paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šias bausmes subendrinti su kitomis skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 3 d. (dvi veikos), ir Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę K. T. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.