- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-28
- Bylos Nr.
- eI3-1212-1029/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00369-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Mauricė, Giedrė Kairienė, Dovilė Jazdauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vialita“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vialita“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Vialita“ skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) 2025 m. sausio 21 d. nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-18-2025 (toliau – ir 2025 m. sausio 21 d. nutarimas), sumažinant jai paskirtą 4 000 Eur baudą iki 400 Eur.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamentas 2025 m. sausio 21 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalies pažeidimą jai paskyrė 4 000 Eur baudą. Paaiškina, jog atlikto planinio UAB „Vialita“ patikrinimo metu buvo nustatyta ir 2024 m. spalio 22 d. surašytas Įstaymo pažeidimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-209-2024 už tai, kad UAB „Vialita“ turėjo Aplinkos apsaugos departamentui iki 2024 m. gegužės 14 d. pateikti naują arba pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, tačiau per nustatytą laikotarpį naujo ar pratęsto prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento nepateikė, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. D1-265 patvirtinto Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašas) 13 punkto reikalavimai bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 stripsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Pažymi, jog neginčija padaryto teisės pažeidimo, tačiau mano, kad 2025 m. sausio 21 d. nutarimu paskirta ekonominė sankcija yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Pareiškėja prašo sumažinti paskirtą baudą, atsižvelgiant į tai, kad padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis, ji nedelsiant ėmėsi veiksmų pažeidimui pašalinti ir pažeidimą pašalino, įvykdė Aplinkos apsaugos departamento duotą privalomąjį nurodymą, žala aplinkai, valstybei ir tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu, įmonei anksčiau nebuvo taikytos ekonominės sankcijos dėl prievolių įvykdymo dokumento nepateikimo, patikrinimo metu įmonė turėjo galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, tačiau jame nebuvo perskaičiuotas prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis. Akcentuoja, jog nors jai paskirta Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta minimali ekonominė sankcija, tačiau pareiškėjai ji yra itin didelė, kadangi įmonė 2024 metais dirbo nuostolingai.
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į UAB „Vialita“ skundą dėl paskirtos 4 000 Eur baudos sumažinimo prašo spręsti laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė R. K. 2024 m. spalio 22 d. UAB „Vialita“ surašė Įstatymo pažeidimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-209-2024, už tai, kad UAB „Vialita“ nėra pateikusi Aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento ir vykdo veiklą neturėdama galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos ir (arba) maksimaliosios hipotekos), užtikrinančio atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju. Tokiais savo veiksmais UAB „Vialita“ pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei Prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo 13 punkte nustatytus reikalavimus. Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. D. 2025 m. sausio 21 d. priimtu nutarimu Įstatymų pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-18-2025“, UAB „Vialita“ už Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 4 000 Eur bauda.
Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, kad pareiškėja neginčija paties 2025 m. sausio 21 d. nutarimo bei jame konstatuoto teisės pažeidimo faktinių aplinkybių, pažeidimo kvalifikavimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalį, tačiau prašo sumažinti 2025 m. sausio 21 d. nutarimu paskirtą baudą.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio teismo kompetenciją, turinį, sprendžia, kad įstatymų leidėjas šiame įstatyme aiškiai nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Įstatymų leidėjas suteikė teismui, skiriant mažesnę baudą, negu šio įstatymu nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, teisę atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei pareigą vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prasmę, teismui nėra suteikta teisė apskritai netaikyti ekonominės sankcijos arba taikyti ne baudą, o kitokio pobūdžio sankciją.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą skirti pareiškėjai mažesnę baudą, negu įstatymo normoje nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žiūrėti, pavyzdžiui 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT pateiktu aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (žiūrėti, pavyzdžiui 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 4 000 Eur bauda.
Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymas juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo 4 000 Eur iki 6 000 Eur.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį ir priežastis, nustačius, kad pareiškėjai ekonominė sankcija už tokio pobūdžio pažeidimą taikoma pirmą kartą, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu ir pažeidimą pašalino, į tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra duomenų, kad dėl padaryto teisės pažeidimo būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, atsižvelgiant į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 4 000 Eur bauda nėra proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka mažesnės ekonominės sankcijos. Nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta bauda už Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą yra 1 000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Vialita“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 21 d. nutarimą Įstatymo pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-18-2025, UAB „Vialita“, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje paskirti ekonominę sankciją – 1000 Eur baudą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.