Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, pirkėjo teisių perkėlimo pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams O. P., S. K., R. Z., tretiesiems asmenims S. V., B. N., R. C., UAB „Berčiūnai“ ir ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė S. K. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuota. 2016-01-27 teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes buvo nutarusi žemę parduoti ŽŪB „Berčiūnai“ ir sakė O. P., kad ši pirktų visą žemę. Buvo susitarta, kad O. P. visą jos ir R. Z. žemę pirks už 7650 EUR.

Atsakovė R. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuota laiku ir tinkamai. Gautas atsiliepimas ( b. l. 55-57 tomas 2), kad ieškovas A. K., perkėlus jam pirkėjo teises, turėtų sumokėti už žemę atsakovei O. P. 2400 EUR.

Tretysis asmuo ŽŪB „Berčiūnai“ į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuota. Gautas atsiliepimas ( b. l. 87 tomas 1), kad bendrovė neturi intereso šioje byloje ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad A. K. , S. K. ir R. Z. buvo bendrasavininkai 1,8200 ha žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. A. K. priklausė 3/8 dalys, S. K.- ¼ dalys, R. Z.- 3/8 dalys ( b.l. 7-9 tomas 1). 2015-04-28 Pranešimu apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą S. K. informavo Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM Panevėžio skyrių, kad ketina parduoti pirkėjui ŽŪB „Berčiūnai“ 1,8200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį- 1,1375 ha , esančią (duomenys neskelbtini) už 4612,20 EUR ( b.l. 10-11 tomas 1). 2015-05-05 NŽT prie ŽŪM informavo (duomenys neskelbtini), kad reikalinga pateikti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčių raštiškus atsisakymus, kad jie atsisako pirkti parduodamą žemę ( b.l. 12-13 tomas 1). 2015-05-28 Dovanojimo sutartimi S. K. padovanojo O. P. 1/64 dalį žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), 1/16 žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), 1/16 dalį žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)( b.l. 130-137 tomas 1). 2015-06-16 Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjai R. Z. ir S. K. pardavė O. P. 39/64 dalis žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), 3/32 dalis žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), ir 3/32 dalis žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)( b.l. 138-146 tomas 1). Iš Pirkimo –pardavimo sutarties 4.1 p. matyti, kad bendra parduodamų daiktų vertė yra 7650 EUR, iš kurių 650 EUR –pardavėjai S. K., 7000 EUR- pardavėjai R. Z.. IŠ mokestinių dokumentų ( b.l. 147-148 tomas 1) matyti, kad ŽŪB „Berčiūnai“ pervedė S. K. 650 EUR, o R. Z.- 7000 EUR. 2015-09-01 Susitarimu nutraukti sutartį R. Z.. S. K. ir O. P. susitarė nutraukti 2015-06-16 pirkimo-pardavimo sutartį notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini) ( b.l. 116-117 tomas 1).

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Ieškovas ginčija dovanojimo sutartį ir pirkimo-pardavimo sutartį tuo pagrindu, kad buvo pažeista jo , kaip žemės sklypo bendrasavininkio , pirmenybės teisė įsigyti ginčo žemės sklypo dalį. Bendriausio pobūdžio teisės norma, nustatanti bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrąja nuosavybe esančią dalį, šios teisės įgyvendinimo sąlygos ir jos gynimo būdai įtvirtinti CK 4.79 str. , t.y. bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį ta pačia kaina ir kitomis sąlygomis, kuriomis ji parduodama, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių; pardavėjas turi teisę parduoti bendrosios nuosavybės dalį tretiesiems asmenims tik raštu pranešęs apie ketinimą parduoti bendraturčiams ir šiems nepasinaudojus pirmenybės teise; jeigu bendrosios nuosavybės dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjų teisės ir pareigos. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant tokio bendrosios nuosavybės santykių reglamentavimo tikslus, nurodyta, kad taip siekiama efektyvaus nuosavybės valdymo: sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įgijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis . CK 4.79 str. nereglamentuota bendraturčio pirmenybės teisė skirtingų rūšių daiktų pirkimo–pardavimo atvejais, taigi, šio straipsnio nuostatos, kaip bendriausio pobūdžio, taikytinos ir žemės sklypo dalies pirkimui–pardavimui.

Pirmenybės teisė į parduodamą privatų žemės sklypą nustatyta ir specialiuosiuose žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, Žemės įstatyme, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) 5 str. 1 d. 1 p. įstatyme įtvirtinta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi žemės sklypo bendraturčiai, – CK 4.79 str. nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti apsimestine dovanojimo sutartį, ją pripažįstant pirkimo-pardavimo sutartimi.

Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.). CK 6.466 str. 3 d. nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės. Minėta, kad sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio .

Teismas įvertinęs bylos įrodymus daro išvadą, kad atsakovės sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo pridengta dovanojimo sutartimi. Ši išvada daroma dėl šių byloje nustatytų aplinkybių. Atsakovės S. K. ir O. P. visiškai aiškiai teismo posėdžio metu paaiškino, kad realiai siekė sudaryti ginčo žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kurią sudaryti trukdė tai, kad pagal galiojančius įstatymus buvo privaloma pirmiausia pasiūlyti žemę pirkti jos bendrasavininkiui A. K.. Atsakovė O. P. patvirtino jog tam, kad nereiktų pasiūlyti žemės pirkti A. K. ir buvo nutarta, kad S. K. jai padovanos nedidelę dalį žemės sklypo, o dovanojimo sutartis buvo tik būdas ( priemonė) sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį apeinant A. K. . Taigi, dovanojimo sutarties šalių valia buvo ne sudaryti neatlygintinę žemės dovanojimo sutartį, o sudaryti atlygintinę pirkimo-pardavimo sutartį, kai dovanojimo sutartis buvo tik tarpinis veiksmas O. P. įgyjant žemę atlygintinai. Apie A. K. pirmenybės teisę pirkti parduodamą žemę, S. K. ir O. P. buvo žinoma dar iki dovanojimo sutarties sudarymo ( 2015-05-28) iš NŽT prie ŽŪM raštų, kuriuose buvo reikalaujama pateikti kitų bendrasavininkų raštiškus atsisakymus pirkti parduodamą žemę . Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiausia būtent pati S. K. kreipėsi su raštu į NŽT prie ŽŪM, kuriame nurodė jog ketina parduoti žemę ŽŪB „Berčiūnai“ , o apie S. K. ketinimą dovanoti žemę nebuvo jokių duomenų. Pažymėtina, kad , nors pagal pirkimo-pardavimo sutartį žemės pirkėja buvo O. P., už pirktą žemę sumokėjo būtent ŽŪB „Berčiūnai“, kuri S. K. rašte NŽT ir buvo nurodyta kaip potencialus žemės pirkėjas. Tai leidžia daryti pakankamai pagrįstą ir logišką išvadą, kad O. P. ir ŽŪB „Berčiūnai“ šiuose santykiuose buvos susiję. Kaip matyti, S. K. yra pensijinio amžiaus, ji nedisponuoja didelėmis piniginėmis lėšomis, didelės vertės turtu. Atsakovių S. K., R. Z. ir O. P. nesieja giminystės ar artimos draugystės ryšiai. Taigi perduoti minėto turto neatlygintinai nebuvo jokių pagrįstų motyvų. Tuo labiau, kad po dovanojimo sutarties sudarymo ( 2015-05-28) praktiškai iškart sekė pirkimo-pardavimo sutartis ( 2015-06-16). Taigi, O. P. ir S. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu- jų faktinis pripažinimas jog buvo siekta sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį, vienas po kito sekę veiksmai rodo, jog atsakovės siekė sudaryti atlygintinį sandorį. Būtent nurodytų aplinkybių visetas, teismo vertinimu, patvirtina, kad pagal atsakovių sudarytą 2015-05-28 dovanojimo sutartį buvo atsiskaityta, o tuo pačiu, jog buvo sudaryta ne dovanojimo, o pirkimo-pardavimo sutartis (CPK 178 str., 185 str.).

Taigi ginčijamas dovanojimo sandoris buvo sudarytas, pridengiant pirkimo-pardavimo sandorį, t.y. jis buvo apsimestinis (CK 1.87 str.) ir pažeidė ieškovo, t.y. perleisto nekilnojamojo turto bendraturčio, interesus, nes dėl šio apsimestinio sandorio jam buvo atimta galimybė pasinaudoti CK 4.79 str. 1 d. įtvirtinta pirmenybės teise pirkti parduodamą bendro turto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Įstatyme numatyta bendraturčio teisė, pažeidus jo pirmenybės teisę pirkti dalį bendrojoje nuosavybėje, per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 str. 3 d.). Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2015-06-10 , todėl jis nepraleido trijų mėnesių termino reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ( dovanojimo sutartis sudaryta 2015-05-28, pirkimo –pardavimo 2015-06-16). Tokiu būdu yra yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus dėl pirkėjo jam teisių perkėlimo, nes yra visos įstatymo nustatytos sąlygos. Todėl 2015 m. gegužės 29 d. dovanojimo sutartis pripažįstama pirkimo-pardavimo sutartimi, o kadangi 2015 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta apeinant ieškovo pirmenybės teisę pirkti šią žemę, yra pagrindas taikyti CK 4. 79 str. nuostatas. Kaip jau minėta , pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007, 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012). Civilinėje teisėje galiojant dispozityviškumo principui, asmuo yra laisvas pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą. Žemės sklypo bendraturtis pirmenybės teisės pirkti žemę pažeidimo atveju gali nereikšti reikalavimo perkelti žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų, o naudotis kitais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atitinkamos sandorio dalies negaliojimo ir restitucijos taikymo, tačiau šiuo atveju ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas, tam yra visos įstatymo nustatytos sąlygos, todėl ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė O. P. ir jos atstovas nesutinka su ieškovo siūloma žemės kaina, tačiau kaip matyti ieškovas kelia ieškininius reikalavimus perkelti jam pirkėjo teises tik į žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini) dalį, o iš 2015-06-16 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad už parduotą žemę S. K. gavo 650 EUR ( pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.1 p.) . Sutinkamai su CK 4.79 str. ieškovas , turintis pirmenybės teisę į žemę , turi teisę ją pirkti ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, todėl perkėlus ieškovui pirkėjo teises, nekeičiant pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, jis turėtų sumokėti O. P. 650 EUR.

Kas liečia ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015-09-01 sudaryto Susitarimo nutraukti sutartį dalį, kuria S. K. nutraukia 2015-06-16 Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notaro M. L. K. patvirtintą Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini) dėl 15/64 dalių žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), turinčio 1,8200 ha, žemės ūkio paskirties, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. K. pardavimo O. P., tai ieškovas siekia jį pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Susitarimas nutraukti sutartį yra sandoris. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

Ieškovas teisiniu ieškinio pagrindu nurodė CK 1.87 str., t.y. sandorio negaliojimo pagrindą nurodė kaip apsimestinio sandorio . Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Vien ta aplinkybė, kad ieškinį teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti

Iš ieškovo ieškinio faktinio pagrindo ir byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamoje byloje vienu iš ieškovo ieškinio teisinių pagrindų turi būti nurodytas CK 1.81 str., reglamentuojantis viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimą. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje tiria ir vertina nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas ginčijamo sandorio niekinio pobūdžio konstatavimui remiantis CK 1.81 str., o taip pat ieškovo nurodytu CK 1.87 str.

CK 1.81 str. 1 d. numatyta, jog viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys. Šios formuluotės turinys yra įvairialypis. Jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Byloje nustatyta, kad atsakovės O. P. ir S.K. S. nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2015-09-01, t.y. po to, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių perkėlimo ( ieškinys teisme gautas 2015-06-10). Taigi, O. P. ir S. K., žinodamos apie teisminį ginčą dėl pirkimo-pardavimo sandorio jį nutraukė , turėdamos suprasti, kad nutraukus ginčo sandorį ieškovo ieškinio patenkinimo klausimas tampa komplikuotas ta prasme, kad faktiškai nebėra ginčo objekto- pirkimo-pardavimo sandorio ir tuo pačiu nebėra galimybės perkelti pirkėjo teisių iš sandorio, kuris nutrauktas. Toks šalių susitarimas vertintinas kaip nesąžiningas ir neteisėtas siekimas išvengti pirkėjo teisių perkėlimo. Tai akivaizdžiai pažeidžia ieškovo, kaip bendrasavininkio, turinčio pirmenybės teises įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą, teises ir interesus , prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Ieškovas kaip Susitarimo dėl sutarties nutraukimo negaliojimo pagrindą nurodo ir CK 1.87 str. CK 1.87 str. 2 d. yra numatyta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys , gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Byloje nustatyta, kad minėtas Susitarimas iš esmės pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, Susitarimo šalys O. P. ir S. K. iš tiesų faktiškai siekė ne nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, o jų valia buvo nukreipta į tai, kad būtų išvengta pirkėjo teisų perkėlimo A. K.. Taigi, pagal savo prigimtį minėtas Susitarimas yra apsimestinis sandoris ir jis pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Taigi ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai. Ieškinį tenkinus iš atsakovų subsidiariai priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei ( CPK 88 str., 92-93 str., 96 str., 98 str.). Pagal byloje esančius dokumentus ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 74 EUR žyminis mokestis (b. l. 30 tomas 1), 200 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 51 tomas 1). Valstybė patyrė 52,36 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, visos išlaidos priteisiamos ieškovui ir valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 80, 93 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Pripažinti apsimestiniu sandoriu S. K. ir O. P. sudarytą 2015-05-28 Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. K. perleido O. P. turimas nuosavybės teises į žemės sklypus: 1/16 dalį žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), turinčio 1,8200 ha, žemės ūkio paskirties, esančio (duomenys neskelbtini); 1/16 dalį žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), turinčio 1,8200 ha žemės ūkio paskirties, esančio (duomenys neskelbtini); 1/64 dalį žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), turinčio 1,8200 ha , žemės ūkio paskirties, esančio (duomenys neskelbtini), laikyti šį sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, nustatant kad S. K. pardavė 1/64 dalį žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), o O. P. nupirko 1/64 dalį žemės sklypo ir perkelti ieškovui A. K. pirkėjos O. P. teises į 1/64 dalį žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), turinčio 1,8200 ha, žemės ūkio paskirties, esančio (duomenys neskelbtini); perkelti ieškovui A. K. pirkėjo O. P. teises į 15/64 dalių žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), turinčio 1,8200 ha , žemės ūkio paskirties, esančio (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2015-06-16 Pirkimo-pardavimo sutartį iš pardavėjos S. K., patvirtintą Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. L. K., notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo A. K. atsakovei S. K. už 16/64 dalių nupirkto žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), viso 650 EUR kaip žemės pirkimo-pardavimo kainą, šią sumą įpareigojant sumokėti O. P.; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015-09-01 sudaryto Susitarimo nutraukti sutartį dalį, kuria S. K. nutraukia 2015-06-16 Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notaro M. L. K. patvirtintą Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini) dėl 15/64 dalių žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), turinčio 1,8200 ha, žemės ūkio paskirties, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. K. pardavimo O. P..

Priteisti iš atsakovų O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) po 91,33 EUR bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir po 17,45 EUR iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.