Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. B., Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Vidui Jančauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, baustas administracine tvarka: Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūno 2014-03-13 nutarimu adm. teisės pažeidimo byloje Nr. 755/2014/I/KAU už pažeidimą, numatytą ATPK 172¹ str. 1 d., skirta administracinę nuobauda įspėjimas,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2014 m. balandžio 2 d. 09.30 val. vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), leido M. B. naudotis įmonei priklausančiu kompiuteriu, darbo vieta, t. y. leido dirbti – ruošti medžiagų katalogą parodai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nesudaręs su M. B. rašytinės darbo sutarties, neįregistravęs sutarties darbo sutarčių registravimo žurnale, neįteikęs jam darbo sutarties antrojo egzemplioriaus, nustatyta tvarka neišdavęs darbuotojo pažymėjimo. Tokie R. B. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. įtvirtinto pažeidimo – nelegalaus darbo požymius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad M. B. ketino įsidarbinti vadybininku įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo tikslu paprašė direktoriaus R. B. paaiškinti apie būsimo darbo specifiką. Išvykdamas į komandiruotę R. B. paliko savo kompiuterį, kuriuo būsimas darbuotojas M. B. pietų pertraukos metu galėtų pasklaidyti internetinę spaudą, suteikė jam bevielio interneto ryšio (WiFi) prisijungimo duomenis. R. B. jokių darbų M. B. vykdyti nepavedė, nes kiekvienas įmonės darbuotojas turi savo unikalų prisijungimo prie įmonės serverių kodą. M. B. tokie kodai nebuvo suteikti, jis darbo užmokesčio negavo. Pripažįsta, kad M. B. įdarbintas nebuvo.

Liudytojas M. B. teisme parodė, kad ketino įsidarbinti vadybininku R. B. vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl dar dirbdamas kitoje įmonėje pasiprašė be jokio atlygio leisti pasimokinti dirbti dar nepažįstamoje aplinkoje. Direktorius R. B. liudytojui leido padirbėti ruošiant įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ katalogus parodai užsienyje, o patikrinimo 2014-04-02 dieną M. B. naudojosi ir įmonės kompiuteriu.

Liudytoja J. N. teisme parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo vadove. Įmonėje dar dirba 5 vadybininkai. M. B. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ matydavo nereguliariai, po keletą valandų per dieną. M. B. būdavo prie įmonės kompiuterio, susipažino su įmonės veikla. M. B. neturėjo prieigos prie įmonės programų, esančių serveriuose.

Liudytoja E. D. teisme parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. M. B. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai įdarbintas nebuvo, jam darbo užmokestis nebuvo mokamas, nors jis padėjo atlikti pagalbinius darbus, pasiruošti parodai. Šį darbą jis dirbo apie 1-1,5 savaitės iki VMI patikrinimo, M. B. buvo suteiktos įmonės priemonės: darbo stalas, žirklės, klijai, lentelės. Liudytoja buvo girdėjusi, kad M. B. ketina įsidarbinti šioje įmonėje vadybininku. Patikrinimo metu 2014-04-02 nuo 08.00 val. iki 11.30 val. M. B. buvo darbo vietoje ir ruošė katalogus.

Liudytojas D. G. teisme parodė, kad dirba Kauno apskrities VMI ir įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-02 atliko patikrinimą. Jo metu buvo nustatyta, kad M. B. dirba prie įmonės kompiuterio ir įmonės naudai ruošia katalogą parodai, nors su juo darbo sutartis nėra sudaryta. Tą pačią dieną apie 14.00 val. įmonėje buvo atliktas papildomas patikrinimas, iš įmonės darbuotojų paimti rašytiniai paaiškinimai apie tai, kad M. B. čia ateina ir įmonės naudai ruošia katalogus.

Iš V. Č. rašytinio paaiškinimo matyti, kad M. B. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ne tik 2014-04-02 dieną, bet ir anksčiau ir vykdė jam pavestus darbus (b.l. 8).

Iš J. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad M. B. jau kelias savaites iki 2014-04-02 sėdėdavo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir darydavo atitinkamas jam pavestas užduotis. 2014-04-02 d. M. B. keletą valandų sėdėjo prie įmonės kompiuterio (b.l. 9).

Iš R. B. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2014-04-02 M. B. buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, sėdėjo prie kompiuterio šalia liudytojo darbo stalo ir įmonės naudai klijavo katalogus. M. B. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra matęs ir anksčiau, tačiau kaip naujas darbuotojas kolektyvui pristatytas nebuvo (b.l. 10).

Iš D. L. rašytinio paaiškinimo matyti, kad kartu su M. B. dirbo vienoje įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje. M. B. dirbo su kompiuteriu ir gamino audinių pavyzdžius (b.l. 11).

Iš Kauno apskrities VMI 2014-04-02 faktų fiksavimo pažymos Nr. 255411 matyti, kad VMI specialistui pagal operatyvaus patikrinimo pavedimą patikrinus įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad šios įmonės darbuotojai apie darbo vietoje rastą M. B. paaiškino, jog šis asmuo čia dirbo su įmonės kompiuteriu. Darbo sutarčių registracijos žurnale nėra duomenų, jog su juo būtų sudaryta darbo sutartis (b.l. 14-16).

Iš Kauno apskrities VMI 2014-04-04 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1043-2870 matyti, kad 2014-04-02 įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rastas darbuotojas M. B., kuris kompiuteriu ruošė katalogus įmonės naudai, nors su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Kiti įmonės darbuotojai savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kartu su M. B. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 17-19).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai – 2014 m. balandžio 2 d. 09.30 val. M. B., paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, atlygintinai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku jam ir darbdaviui susitarus, bei buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, t. y. darbo santykiai nebuvo įteisinti rašytine darbo sutartimi, sutartis neįregistruota darbo sutarčių registravimo žurnale, neįteiktas darbuotojui antras darbo sutarties egzempliorius, nustatyta tvarka neišduotas darbuotojo pažymėjimas, apie darbo santykius nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Teismas netiki R. B. aiškinimais, jog M. B. jo vadovaujamoje įmonėje ne dirbo, o tik susipažino su būsimu darbu. Liudytojais apklausti kiti įmonės darbuotojai patvirtino, jog M. B. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo ne vieną savaitę iki oficialiai 2014-04-02 užfiksuoto nelegalaus darbo, ir būtent įmonės naudai šios įmonės priemonėmis atlikto darbą – ruošė katalogus būsimai parodai. Maža to, pats M. B. parodė, kad ne vieną dieną buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir įmonės naudai dirbo. Dar daugiau, net jeigu ir būtų pagrindas manyti, kad darbdavys ketino išbandyti būsimą darbuotoją, o šis išbandyti, ar jam pačiam tinka darbas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai pagal Darbo kodekso 105 straipsnį vis tiek su M. B. turėjo būti sudaryta darbo sutartis, ko nagrinėjamu atveju nebuvo.

Taigi R. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku jo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ leido nelegaliai dirbti vienam asmeniui – M. B., kas atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. įtvirtintus nelegalaus darbo požymius, tuo pažeidė darbuotojo darbo teises ir socialines garantijas ir tai užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005-07-14 pasitarime dėl „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų“ konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad R. B. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. (nelegalus darbas) pažeidimo sudėtį, jos visi būtinieji požymiai yra įrodyti, todėl R. B. baustinas už jo vadovaujamoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbusį vieną asmenį.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors R. B. buvo baustas už ATPK 172¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą (Liteko duomenys), tačiau šis faktas jo atsakomybės nesunkina, nes yra padaryti skirtingo pobūdžio (skirtingos rūšies) nusižengimai, kuriais pažeisti skirtingi teisės gėriai. Teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, į pažeidimo pavojingumą, jo trukmę bei R. B. asmenybę, daro išvadą, kad R. B. už nelegaliai dirbusį darbuotoją skirtina minimalaus dydžio bauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str. teismas

nutaria:

R. B. pripažinti kaltu, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir nubausti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) bauda.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bylą nagrinėjusį Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6401, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000. Baudos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos turi būti pateiktas protokolą surašiusiai institucijai.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos, nes baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.