Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties L. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. M. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės Jolitos Cegelienės 2019 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-263-2019 pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 248 straipsnio 3 dalyje ir 248 straipsnio 4 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jai paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda dėl to, kad atlikus neplaninį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamintojams ir (ar) už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo už 2017 metus patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad L. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, organizavo įmonės veiklą, pažeisdama aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus:

1.1. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė gaminius (alų, sidrą, alkoholinius kokteilius, supakuotus į 22 vnt. 500 ml talpos PET butelius, 35 vnt. 700 ml talpos PET butelius ir 17 vnt. 1000 ml talpos PET butelius), už kurių vienkartinę pakuotę pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalį privalo imti užstatą, tačiau nevykdė gaminių pakuočių apskaitos. Tuo L. M. pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 (toliau – Taisyklės), 23, 24, 27, 30, 32, 33, 46, 47 punktų reikalavimus, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 248 straipsnio 3 dalyje;

1.2. Be to, ji, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. prekybos vietoje parduodama gaminius (alų, sidrą, alkoholinius kokteilius, supakuotus į 22 vnt. 500 ml talpos PET butelius, 35 vnt. 700 ml talpos PET butelius ir 17 vnt. 1000 ml talpos PET butelius), už kurių pakuotes privalo imti užstatą pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, neteikė rašytinės informacijos (ne mažesniame kaip A3 formato (420x297 mm) plakate) apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti vienkartinių pakuočių atliekas. Tuo L. M. pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies reikalavimus, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 248 straipsnio 4 dalyje.

2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, L. M. pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Institucijos 2019 m. vasario 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 248 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų apskaitos netvarkymą arba netinkamą tvarkymą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už informacijos apie tai, kaip vartotojai gali grąžinti pakuotes, nepateikimą. Šios normos pagal savo konstrukciją yra blanketinės, taigi konkretūs pažeidimai konstatuojami nustačius specialių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

7. Nagrinėjamu atveju L. M. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už tai, kad ji:

7.1. pažeidė Įstatymo 6 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, 23, 24, 27, 30, 32, 33, 46, 47 punktų reikalavimus dėl to, kad nevykdė gaminių pakuočių apskaitos.

7.2. pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies reikalavimus, nes neteikė rašytinės informacijos (ne mažesniame kaip A3 formato (420x297 mm) plakate) apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti vienkartinių pakuočių atliekas.

8. Įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad pakuotė – tai grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams. Pakuote laikomi gaminiai, skirti užpildyti pardavimo vietoje, taip pat vienkartiniai gaminiai, kurie parduodant užpildomi ir (ar) skirti užpildyti pardavimo vietoje, jei jie atlieka pakuotės funkciją. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog PET tara, į kurią viešojo maitinimo įstaigose, kokia yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, pilstomi gėrimai ir jie pateikiami vartotojams, yra laikytina pakuote Įstatymo 2 straipsnio 21 dalies prasme.

9. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems pakuočių vartotojams ir ūkinės veiklos vykdytojams. Kaip pagrįstai nurodoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde, šiame kontekste visų pirma būtina išsiaiškinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka bent vieną iš Įstatyme nurodytų pakuotėmis ir jų atliekomis disponuojančių asmenų kategoriją.

10. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 26 dalies 1 punktą, ūkinės veiklos vykdytojai – tai teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą įregistravę asmenys: pakuočių medžiagų tiekėjai, pakuočių gamintojai, supakuotų (sufasuotų) produktų gamintojai (pakuočių naudotojai), importuotojai, pardavėjai, platintojai, pakuočių atliekų tvarkytojai, kitos šiame ir kituose įstatymuose numatytos organizacijos. Aptartos įstatymo nuostatos neišskiria viešojo maitinimo įstaigų kaip juridinių asmenų, nepatenkančių į ūkinę veiklą vykdančių asmenų sąrašą Įstatymo taikymo kontekste.

10.1. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos L. M. administracinio nusižengimo bylos, pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. į Lietuvos Respubliką supakuotų gaminių įvežimo faktas nenustatytas. Bendrovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 metais per kelis kartus įsigijo 639 vnt., 729 vnt. PET butelių. Pagal viešai internete prieinamus duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sritis yra PET produkcijos, skirtos gėrimų, maisto, kosmetikos, chemijos ir medicinos pramonei, gamyba ir tiekimas. Taigi, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis juridinis asmuo, įsigijo už atlygį PET butelius iš pakuočių gamintojo ir pardavėjo, jas tiekiančio Lietuvos Respublikos vidaus rinkai.

10.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rūšis – gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla. L. M. neneigia, kad baro klientams alkoholinius gėrimus pilstydavo į iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą PET tarą. 2018 m. gegužės 24 d. Institucijos patikrinimo akto Nr. 16066959 duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo tikslu sunaudojo 74 butelius iš aptartų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų pakuočių (PET butelių), tai yra bendrovė, kaip savo veiklą įregistravęs juridinis asmuo, į minėtas PET taras pakuodama gaminius (alkoholinius gėrimus), kuriuos parduodavo pakuočių su alkoholiniais gėrimais vartotojams – baro klientams, laikytina gamintoju (pakuočių naudotoju) ir pakuočių (su jose supakuotais (sufasuotais) gaminiais) pardavėju. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas Įstatyme išskyrė dvi sąvokas – gamintojas (pakuočių naudotojas) ir pakuočių gamintojas, kurios, priešingai nei galima manyti iš skundo, savo esme nėra tapačios, tačiau, kaip minėta Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems pakuočių vartotojams ir ūkinės veiklos vykdytojams.

11. Įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad pakuočių ir pakuočių atliekų apskaita pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką vedama ūkinės veiklos vykdytojų, kurie numatyti šio įstatymo 2 straipsnio 26 dalies 1 punkte, taigi ir gamintojų (pakuočių naudotojų) bei pakuočių pardavėjų. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, numatančios gamintojų pareigas, 5 punkte nurodyta, jog gamintojai (pakuočių naudotojai) privalo tvarkyti pakuočių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pakuočių apskaitos vedimo tvarka numatyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, kurios 23, 24, 27, 30, 32, 33, 46, 47 punktų reikalavimus L. M. pažeidė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevedant pakuočių apskaitos. Priešingai nei teigiama skunde, Institucijos nutarime nurodyti teisės aktai, kurie buvo pažeisti ANK 248 straipsnio 3 dalies prasme. V. M. administracinėn atsakomybėn patraukta už Įstatymo 6 straipsnyje ir 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų reikalavimų pažeidimus. Be to, nors Institucijos nutarime detaliai neaprašyti veiksmai, kuriais buvo pažeista pakuočių apskaitos vedimo tvarka, tačiau Institucija detaliai nurodė Taisyklių punktus, kuriuos V. M. pažeidė, ir būtent juose išsamiai detalizuojami V. M. skunde ginčijami pažeidimai neplaninio patikrinimo dienai, be kita ko, jog visi gamintojai turi vykdyti visų gaminių pripildytų pakuočių apskaitą, apskaita turi būti vykdoma įmonės vadovo nustatyta ir patvirtinta tvarka, gaminiais pripildytų pakuočių apskaita turi būti vykdoma naudojantis GPAIS, turi būti patvirtinta pakuočių apskaitos vykdymo, apskaitos dokumentų saugojimo tvarka, svorio nustatymo metodika ir kt.

12. Pažymėtina, kad tam tikriems gaminiams, nurodytiems Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, kurie laikomi pakuotėmis, yra taikomas užstatas – pinigų suma, pateikta už gaminio pakuotę, siekiant užtikrinti, kad pakuotės ar jų atliekos bus grąžintos gamintojui ir (ar) importuotojui ir naudojamos pakartotinai ar vienkartinės pakuotės tvarkomos vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais pakuočių atliekų tvarkymo prioritetais. Atvejai, kuomet pakuotėms taikomas užstatas, nurodyti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus, supakuotus į šią prekinę vienkartinę PET (polietileno tereftalatas) pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai.

12.1. Taigi, nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jai suteiktą licenciją vykdė viešojo maitinimo veiklą, parduodant alkoholinius gėrimus, skirtus gerti ten pat, tačiau, jai pilstant gaminius į PET butelius, tokiu būdu tapus gamintoja (pakuočių naudotoja) ir pakuočių pardavėja, nors tokia veikla jai suteiktoje licencijoje ir nenumatyta, jai turi būti taikomos Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios užstato taikymo tvarką, be kita ko, ir pareigos tvarkyti apskaitą (su tam numatytomis Įstatymo 7¹ straipsnio išimtimis) kontekste.

13. Pažymėtina, kad Įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog pakuočių pardavėjai, prekybos vietose parduodami gaminius, už kurių pakuotes nustatytas užstatas, turi teikti rašytinę informaciją (ne mažesniame kaip A3 formato (420 x 297 mm) plakate) apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti daugkartines pakuotes ir vienkartinių pakuočių atliekas. Apeliaciniame skunde ginčijant šios įstatymo nuostatos pažeidimo konstatavimą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, akcentuojama to paties straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta išimtis viešojo maitinimo įstaigoms iš bendrosios pareigos vienkartinių pakuočių pardavėjams (kokiu šiuo atveju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“) priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, o vienkartinių pakuočių pardavėjams, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, numatyta galimybė savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Aukštesniojo teismo vertinimu, Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, suteikianti galimybę viešojo maitinimo įstaigoms, kaip pakuočių platintojoms ar pardavėjoms, nepriimti pakuočių atliekų ir negrąžinti užstato, neatleidžia jų nuo pareigos pateikti informaciją apie tai, kur gaminius su pakuotėmis, kurioms taikomas užstatas, įgiję ar įsigiję asmenys, gali grąžinti pakuočių atliekas.

14. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog PET buteliai buvo skirti vidaus naudojimui, tai yra baro lankytojai negalėjo jų išsinešti, ką, neva, patvirtina rašytinė informacija už baro virtinos ir prie išėjimo iš baro apie tai, kad alkoholį galima vartoti tik vietoje, o tarą išsinešti griežtai draudžiama, tačiau iš byloje esančio Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog L. M. 2016 ir 2018 metais administracine tvarka buvo baudžiama už tai, kad ji naktinio baro klientams pardavė alkoholinius gėrimus, be kita ko, perpylusi į vienkartinę tarą, ir neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, tokiu būdu, perpilant gėrimus iš originalių pakuočių į tinkamai nepažymėtas iš UAB „(duomenys neskelbtini) įsigytas pakuotes, tam tikrais atvejais nebuvo užtikrinama, jog alkoholiniai gėrimai būtų vartojami tik vietoje ir minėtos vienkartinės PET pakuotės tokiu būdu vertintinos ne kaip indai vidaus vartojimui, o kaip pakuotės, kurioms turi būti taikomas užstatas. Vien tai, kad L. M. teigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikėsi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatų, draudžiančių alkoholinius gėrimus parduoti išsinešti iš viešojo maitinimo įstaigos, Įstatymo 8 straipsnio 7 dalies pažeidimo nepaneigia, o šioje administracinio nusižengimo byloje minėto Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų laikymosi klausimas neanalizuojamas.

15. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 248 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų administracinių nusižengimų padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, L. M. veiksmų kvalifikavimas yra tinkamas, dėl ko apeliacinis skundas netenkinamas, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistą ir L. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.