Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė susipažino su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Laukaičio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 56 parų areštu; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį (4 veikos), pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, 30 parų areštu; 3) Telšių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 287 straipsnį, pritaikius 64¹ straipsnį, 40 parų areštu, arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. 2020 m. gegužės 22 d., apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Vectra , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tyčia, akivaizdžiai anksčiau laiko nustodamas pūsti į alkotesterį arba traukdamas orą į save, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir pirmojo tikrinimo metu laisvai be sutrikimo įpūtė 2,32 promiles. Šia savo veika kaltinamasis V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

V. R., apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino. Parodė, kad 2020 m. gegužės 22 d. apie 10.00 val. pažįstama K. A. telefonu paprašė atvykti pas ją ir nuvežti į (duomenys neskelbtini). Nuvežė K. A. į (duomenys neskelbtini) parduotuvę ,,Aibė“, nupirko du plastikinius butelius alaus ,,Bokšto“ bei kapų žvakių ir važiavo link kapinių. Pavažiavus gal 200 m jį iš galo sustabdė policijos pareigūnų automobilis, pareigūnai paprašė nusistatyti girtumą. Pareigūnai sakė, kad įpūtė daugiau kaip 2 promiles, tačiau jam neparodė. Iš karto policijos pareigūnams pasakė, kad negali būti, nes nėra vartojęs alkoholio gana ilgą laiką. Mano, kad policijos pareigūnai davė pūsti į panaudotą alkoholio vamzdelį, t. y. į tą, į kurį jau buvo pūtusi K. A., todėl jam buvo nustatytas realybės neatitinkantis girtumas. Bandė dar ne kartą pūsti į alkotesterį, tačiau nepavyko, nes serga įvairiomis plaučių ligomis. Paskui prašė policijos pareigūnų jį nuvežti į ligoninę, kad ten galėtų pabandyti įpūsti į alkotesterį arba duoti kraujo nustatyti girtumą. Policijos pareigūnai pasakė, kad pats turi važiuoti į ligoninę. Tuo metu jis neturėjo mobiliojo ryšio telefono, todėl negalėjo išsikvieti draugų ar pažįstamų, kurie jį nuvežtų į ligoninę. Vairuotojo pažymėjimo neturi, teisę vairuoti yra praradęs. Automobilis priklauso tėvui J. R., automobilį jis pardavė už 200 Eur. Vėliau apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad vengė nusistatyti girtumą alkotesteriu tyčia, tikėdamasis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Nusistatyti girtumą vengė tyčia nustodamas pūsti į alkotesterį reikiamą oro kiekį arba traukdamas orą į save. Mano, kad nebūtų įpūtęs daugiau kaip 1,51 promilės, nes įvykio rytą prieš pusvalandį iki sulaikymo išgėrė tik vieną 0,5 litro talpos skardinę silpno alaus ,,Light“, daugiau alkoholio nevartojo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 156-159, 164-166).

Motyvuojamoji dalis

V. R. kaltė yra įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: liudytojų K. A., M. B., M. V., V. M., J. R. parodymais (b. l. 28-31, 35-39, 42-46, 49-52, 55-58), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 20), apžiūros protokolu (b. l. 8-16, 73-81), alkotesterio parodymais (b. l. 21), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 92-96), EMPREKIS pažyma (b. l. 25).

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, įrodo V. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui abejonių nekyla. Kaltinamojo V. R. veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam pirmu tikrinimu nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o antro neblaivumo patikrinimo vengė.

V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, dėl siūlomos bausmės rūšimi (areštu) sutiko. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, paskirtų baudų nemoka. Jis taip pat teistas už vairavimą esant neblaiviam, išvadų nedaro. Teismas sutinka su prokuroro kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – areštu. V. R. prašo skirti trumpesnį arešto terminą, nes turi sveikatos problemų. Kaip minėta, V. R. teistas ir baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, išvadų nedaro, nepateikė įrodymų apie sveikatos problemas, todėl teismas daro išvadą, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas. Įvertinus kaltinamojo V. R. asmenybę, tai, kad padaryta nusikalstama veika kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise (BK 68 straipsnis). Kaltinamajam pirmu tikrinimu buvo nustatytas net 2,32 promilių neblaivumas, nusikalstama veika padaryta dienos metu, esant ganėtinai intensyviam eismui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – maksimaliam 5 metų terminui.

Pagal BK 72 straipsnio 1–4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad automobilis priklauso J. R., todėl iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio Opel Vectra vertę atitinkanti pinigų suma.

Konfiskuotino automobilio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 554 Eur (b. l. 25). Konfiskuotino automobilio vertė nustatytina pagal automobilio būklę nusikalstamos veikos padarymo metu. Automobilio savininkas J. R. automobilį nupirko už 250 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad automobilio Opel Vectra vertė yra 250 Eur ir iš V. R. konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma 250 Eur.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilis Opel Vectra – grąžintas savininkui J. R., paliktinas jam disponuoti, DVD-R diskas su policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys paliktinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 parų areštą.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 parų areštą. Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemones:

konfiskuoti automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 250 Eur.

V. R. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, Šiauliuose, Trakų g. 10, tel. + 370 41 430 921/ 432 911, el. paštas: administracija@siauliuti.lt. Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą savininkui J. R., palikti jam disponuoti.

DVD-R diską su policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis palikti byloje.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Kaltinamajam išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.