Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-107-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-15
Bylos Nr.
1A-236-107-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Stasys Valužis
Nukentėjusysis
J. B., K. K.
Nuteistasis
R. B.
Advokatai
Vaidotas Rutavičius, Tatjana Borik
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-236-107/2009Teisėja Kristina Baškienė Procesinio sprendimo kategorija1.2.4.8.2.; 1.1.3.2.; 1.1.3.3. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Daliaus Jocio, Stasio Valužio,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant privatiems kaltintojams ir nukentėjusiesiems J. B., K. K.,nukentėjusiųjų atstovei advokatei Tatjanai Borik,gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui,nuteistajam R. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas :

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (už nežymų J. B. sveikatos sutrikdymą) – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigotas nustatytu laiku nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose,

pagal BK 140 str. 1 d. (už nežymų K. K. sveikatos sutrikdymą) – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigotas nustatytu laiku nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigotas nustatytu laiku nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Iš R. B. J. B. priteista 2000 litų, K. K. 2500 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 27 d., apie 1 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), stumdė J. B., sugriebė ją už kaklo ir sudavė vieną smūgį į veidą. Nuo veido sumušimo atsirado poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlės kairėje pusėje su smulkiu juostos pavidalo paviršiniu odos nubrozdinimu- nudrėskimu, kaklo priekiniame paviršiuje atsirado išilginės juostos formos poodinė kraujosruva ir keturios smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje. R. B. J. B. sveikatą sutrikdė nežymiai.

R. B. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. sausio 27 d., apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė nepilnamečiam K. K., gim. (duomenys neskelbtini), du kartus ranka į veidą, vieną kartą į nosį ir taip sumušė nosį ir viršutinę lūpą, padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, išrovė iš ausies auskarą. R. B. K. K. sveikatą sutrikdė nežymiai.

Nuteistojo R. B. gynėjas V. Rutavičius apeliaciniame skunde aiškina, kad BPK 301 str. 2 d. yra nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien nukentėjusiųjų parodymais. Nustatant nusikaltimo sudėtį pagal BK 140 str. 1 d. būtina nustatyti tyčinius asmens veiksmus, dėl kurių nukentėjusiajam atsirado nežymus sveikatos sutrikdymas arba jam buvo sukeltas skausmas. Todėl nustatant pačią nusikaltimo sudėtį, vadovaujantis BPK 301 str. 2 d. nuostatomis, būtina nustatyti ir kiekvieną jo elementą atskirai. Gynėjas teigia, kad teismas šiomis nuostatomis nesivadovavo. Gynėjas nurodo, kad tai, jog jo ginamasis padarė tyčinius veiksmus, jokių įrodymų byloje nėra, išskyrus nukentėjusiųjų paaiškinimus, kurie neva parodė, kad jo ginamasis jiems smūgius sudavė tyčia. Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina tik sužalojimo mastą, t. y. pasekmes ir priežastinį ryšį, kad tie sužalojimai atsirado nuo smūgių, gal būt suduotų nukentėjusiųjų nurodytu metu, bei patvirtina, kad į nukentėjusiųjų nurodytą vietą buvo kviečiami policijos pareigūnai dėl neva ten buvusio konflikto. Gynėjas V. Rutavičius teigia, kad jo ginamojo kaltė dėl tyčinių smūgių sudavimo nukentėjusiesiems grindžiama tik nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra nenuoseklūs.

Gynėjas V. Rutavičius nurodo, jog J. B. parodė, kad jo ginamasis ją laikė ir daužė kumščiu į sofos atlošą, o jai bandant pasitraukti, vienas smūgis pataikė jai į dešinįjį skruostą. Gynėjas teigia, kad tai patvirtina, jog jo ginamasis, net jei ir sudavė J. B., tai netyčia, dėl didelio neatsargumo. Be to, specialisto išvadoje yra nurodyta, kad jai buvo sumuštas kairysis skruostas, tuo tarpu pati nukentėjusioji, kiti jos iniciatyva iškviesti liudytojai ir kitas nukentėjusysis parodė, kad smūgis buvo suduotas į dešinįjį skruostą. Gynėjas V. Rutavičius nurodo, kad K. K. parodė, kad jo ginamasis jam smūgius sudavė stumdamas, tai patvirtina, kad jei jo ginamasis ir būtų jam sudavęs smūgius, tai sudavė netyčia dėl didelio neatsargumo besistumdant. Gynėjas teigia, kad jeigu ir būtų galima tikėti nukentėjusiaisiais, jog sužalojimus jiems padarė jo ginamasis, tai padarant šiuos sužalojimus jo ginamojo veiksmuose tyčios nebuvo, o sužalojimai atsirado dėl didelio neatsargumo.

Apibendrindamas, gynėjas V. Rutavičius teigia, kad, nesant kitų ginamojo kaltės įrodymų, išskyrus nukentėjusiųjų parodymus, remiantis BPK 301 str. 2 d. nuostatomis pripažinti jo kaltu negalima. Apeliantas nurodo, kad nuteistojo kaltę grindžiant vien nukentėjusiųjų parodymais, laikytina, jog nustatyta, kad jo ginamojo kaltės forma yra neatsargumas, bet ne tyčia. Esant tokiai kaltės formai patraukti nuteistąjį atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. negalima.

Apeliaciniame skunde gynėjas V. Rutavičius pažymi, kad jo ginamasis dirba VSAT PAR KU PLB specialistu, o teismui buvo nurodyta, jog jis nedirba, nes atleistas iš tarnybos dėl sveikatos būklės, ginamasis gyvena (duomenys neskelbtini), o teismui buvo nurodyta, kad ginamasis minėtu adresu negyvena, kad gyvena (duomenys neskelbtini).

Nuteistojo R. B. gynėjas V. Rutavičius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-27 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi veika, turinti nusikaltimo požymių, nepadaryta.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, privatūs kaltintojai-nukentėjusieji ir jų atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis R. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino. Nuteistojo gynėjas V. Rutavičius apeliaciniame skunde neneigia, kad nukentėjusiesiems J. B. ir K. K. sužalojimus R. B. padaryti galėjo, tačiau tai padarė lyg ir netyčia dėl didelio neatsargumo. Nuteistojo gynėjo V. Rutavičiaus argumentai, kad nukentėjusiesiems J. B. ir K. K. sužalojimai galėjo būti padaryti netyčia dėl neatsargumo, paneigti byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nuteistojo kaltės forma gali pasireikšti tiesiogine arba netiesiogine tyčia, o dažniausiai padaroma neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia, veikos kvalifikaciją lemia faktiškai padarytos žalos sveikatai dydis.

Gynėjo V. Rutavičiaus apeliacinio skundo priekaištai, kad apylinkės teismas nuosprendyje nesivadovavo BPK 301 str. 2 d., nepagrįsti. BPK 301 str. 2 d. numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Byloje asmenų, kuriems būtų buvęs taikomas anonimiškumas, nėra. Nuteistojo R. B. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, patvirtina ne vien nukentėjusiųjų J. B. ir K. K. parodymai, bet ir liudytojų I. K., L. K., policijos pareigūnų A. G., R. J., L. L., A. A. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, medicininiai dokumentai. Šie įrodymai teisiamajame posėdyje ištirti, nuosprendyje aptarti ir tinkamai įvertinti. Šiais įrodymais netikėti nėra pagrindo.

Nukentėjusioji J. B. teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad 2008 m. sausio 26 d., apie 22 val., ji grįžo namo. Apie 23 val., kai sugrįžo R. B., ji ruošėsi eiti miegoti. R. B. pradėjo ją įžeidinėti, vadino necenzūriniais žodžiais. R. B. atėjo į didįjį kambarį ir, suėmęs ją už kaklo, viena ranka prirėmė ją prie sofos atlošo, o kita ranka pradėjo smūgiuoti į sofos atlošą. Vieną smūgį jai trenkė į veidą. Kai ji bandė išsilaisvinti, R. B. norėjo ją pakelti nuo sofos, todėl sugriebė už krūtinės, naktinių marškinių, ir marškinius suplėšė, nuo kaklo nutraukė grandinėlę. Tempdamas marškinius ir grandinėlę, nubraižė kaklą. Kai nukentėjusiajai pavyko ištrūkti, ji pabėgo į koridorių, iš ten paskambino sūnui I. K. , kuris buvo pas močiutę, ir policijai. Nukentėjusioji J. B. patvirtino, kad kitą dieną su sūnumi K. K. grįžo namo pasiimti daiktų. R. B. miegojo, tačiau pabudęs ir pamatęs juos bute, pradėjo įžeidinėti, stumdyti, K. K. sudavė vieną smūgį į veidą, prakirto lūpą, vieną smūgį sudavė į nosį, trenkė per ausį. Vėl buvo iškviesta policija. Po sumušimo sūnus gulėjo ligoninėje, o vėliau jį konsultavo ir gydė medikai (b. l. 101–106).

Nukentėjusysis K. K. teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad 2008 m. sausio 26 d. jis buvo pas močiutę ir ruošėsi eiti miegoti, kai apie 23.30 val. jam paskambino mama ir pasakė, kad ją sumušė R. B. Jis greitai sugrįžo namo, laiptinėje pamatė verkiančią mamą. Ji stovėjo su suplėšytais naktiniais marškiniais, buvo šoko būsenos, jos veidas ir kaklas buvo paraudę, o ant krūtinės buvo matyti įbrėžimai. J. B. į butą grįžti bijojo. Netrukus atvažiavo K. K. sesuo I. K., po to atvažiavo ir policija. Į butą jie įėjo tik atvažiavus policijai. Bute R. B. rado begulintį lovoje. J. B. parašė policijai pareiškimą. Nukentėjusysis K. K. parodė, kad kitą dieną, po jo motinos sumušimo, apie 17 val., grįžo su ja į savo butą pasiimti daiktų. Juos pamatęs, R. B. pradėjo įžeidinėti K. K. motiną, abu stumdyti. R. B. jam į veidą sudavė du smūgius, iš kurių vienas teko į nosį, taip pat trenkė per ausį ir liepė iš buto eiti lauk. Buvo iškviesta policija. Po sumušimo skaudėjo galvą, todėl kreipėsi į medikus, vieną dieną gulėjo ligoninėje (b. l. 78–82).

Baudžiamasis kodeksas atsakomybės už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl didelio neatsargumo nenumato. BK 140 str. 1 d. dispozicijos objektyvieji požymiai apima žmogaus mušimą ar kitokį smurtavimą, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas arba asmuo nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. BK 140 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. Pavojinga nuteistojo veika pasireiškė nukentėjusiosios sugriebimu už kaklo, krūtinės, prirėmimu prie sofos atlošo, smūgiu į veidą, tampymu bei stumdymu. K. K. sveikata sutrikdyta fiziniu poveikiu, kuris pasireiškė ne tik nukentėjusiojo stumdymu, bet ir smūgių sudavimu į veidą bei į ausį. Nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvados.

Iš specialisto išvados Nr. 297/08 (03) matyti, kad J. B. buvo padaryti šie sužalojimai: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlės kairėje pusėje su smulkiu juostos pavidalo paviršiniu odos nubrozdinimu-nudrėskimu nosies nugarėlės kairėje pusėje, išilginės juostos formos smulki poodinė kraujosruva kaklo priekiniame paviršiuje, keturios smulkios apvalios formos viena žemiau už kitą išsidėsčiusios poodinės kraujosruvos dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje. Smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste atsirado nuo kietų smulkių bukų daiktų poveikio, todėl jos galėjo būti padarytos spaudžiant rankos pirštais. Smulki juostos formos poodinė kraujosruva kakle gal būt padaryta kietu smulkiu bukabriauniu daiktu slystamuoju būdu, todėl ji galėjo atsirasti sudavus ar spaudimo metu, šie sužalojimai galėjo būti padaryti pirštais. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos, ribų, odos nubrozdinimo šašo prisitvirtinimo ir paviršiaus savybių, visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti prieš 1-2 paras iki objektyvios apžiūros atlikimo, todėl galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku. J. Bernotienei padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas kaip nežymus (b. l. 14–15).

Iš specialisto išvados Nr. G 318/08 (03) matyti, kad K. K. buvo sumušta nosis ir viršutinė lūpa, padarytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas atsirado nuo kieto buko daikto poveikio, gal būt ir sudavus. Sužalojimas padarytas ne vėliau kaip 2008-01-27 18.45 val., todėl galėjo būti padarytas nukentėjusiojo K. K. nurodytu laiku. Nosies ir viršutinės lūpos sumušimas bei lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas sveikatą sutrikdė ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl K. K. padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas kaip nežymus (b. l. 11–13).

Nukentėjusiesiems J. B. ir K. K. padarytus sužalojimus matė ir apie tai teisiamajame posėdyje parodė liudytojos I. K. bei L. K. (b. l. 82–85, b. l. 108–110). Tai, kad dėl nuteistojo ir nukentėjusiųjų konflikto teko vykti į nukentėjusiosios namus, parodė liudytojai A. G. , R. J. , L. L. ir A. A. (b. l. 110–112, b. l. 112–114).

Iš vyr. postinio A. R. tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog dėl to, kad K. K. sumušė patėvis, kad dėl sumušimo nukentėjusysis 2008-01-27, apie 18.45 val., kreipėsi į ligoninę, Klaipėdos m. VPK gavo pranešimą iš Klaipėdos miesto vaikų ligoninės, kur K. K. buvo diagnozuotas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, jis buvo paguldytas į Traumatologijos skyrių (b. l. 54). Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad K. K. dėl galvos traumos nuo 2008 m. sausio 27 d. iki 2008 m. sausio 28 d. gydėsi vaikų ligoninėje, nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2008 m. vasario 22 d. buvo atleistas nuo kūno kultūros pamokų (b. l. 10). Iš pažymos apie K. K. sveikatos būklę matyti, kad K. K. 2008-01-29 kreipėsi į konsultacinę polikliniką dėl galvos sumušimo, jį apžiūrėjo neurologas bei okulistas, buvo nustatyta diagnozė – būklė po galvos sumušimo, paskirtas gydymas. 2008-03-19 K. K. vėl kreipėsi dėl padidėjusio jautrumo, irzlumo, miego sutrikimo. Po apžiūros jam paskirta okulisto konsultacija, EEG ir vaikų psichiatro konsultacija. Nustatyta gerybinė intrakraujinė hipertenzija, paskirtas gydymas. Dėl besikartojančių galvos skausmų priepuolių pakitimų EEG, stazinių pokyčių akių dugne paskirta atlikti smegenų kompiuterinę tomografiją ir pakartoti EEG po gydymo (b. l. 122).

Gynėjas V. Rutavičius apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad K. K. parodė, jog R. B. jam smūgius sudavė stumdamas. Nukentėjusysis K. K. teisiamajame posėdyje neparodė, kad R. B. jam sudavė smūgius besistumdant, jis parodė, kad R. B. stumdė jį ir jo mamą bei sudavė smūgius į veidą.

Nuteistojo R. B. gynėjas V. Rutavičius apeliaciniame skunde teigia, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad J. B. buvo sumuštas kairysis skruostas, o pati nukentėjusioji bei kiti jos iniciatyva iškviesti liudytojai, kitas nukentėjusysis parodė, kad smūgis buvo suduotas į dešinįjį skruostą. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad J. B. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, tačiau gynėjas nepagrįstai teigia, kad tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai parodė, kad smūgis buvo suduotas į dešinįjį skruostą, nes nukentėjusioji J. B. konkrečiai nenurodė, į kurią skruosto pusę jai buvo suduotas smūgis. Nukentėjusysis K. K., liudytojai L. K. ir I. K. teisiamajame posėdyje apie tai, kurią J. B. veido pusę matė esant sužalotą, neparodė.

Specialistų išvados nukentėjusiųjų parodymus apie jiems padarytus sužalojimus, jų atsiradimo laiką, padarymo mechanizmą, patvirtina. Visuma parodymų, specialisto išvados patvirtina, kad R. B. nukentėjusiajai J. B. smūgį į veidą sudavė tyčia, o ne, kaip teigia gynėjas, netyčia ar dėl didelio neatsargumo, nes po suduoto smūgio į veidą čiupo nukentėjusiąją už marškinių, stumdė ją ir nenorėjo paleisti. Nukentėjusysis K. K. neneigė, kad su nuteistuoju susistumdė, parodė, kad R. B. jam sudavė ne vieną smūgį, bet keletą, o suduotų smūgių skaičius akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistasis smūgius sudavė tyčia. Kolegija pastebi, kad nuteistojo R. B. anketiniai duomenys buvo sutikslinti teisiamajame posėdyje ir nuosprendyje nurodyti teisingai.

Nuteistojo R. B. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas visas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir R. B. už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 1 d. kaltu pripažino pagrįstai, pagrindo nuteistąjį išteisinti nėra.

Skirdamas bausmes nuteistajam, teismas BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų laikėsi ir nuteistajam paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Labai objektyviai teismas įvertino ir nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, priteistos žalai atlyginti sumos yra pagrįstos ir ne per didelės. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas ir nekeistinas.

Nukentėjusiųjų atstovės T. Borik prašoma priteisti 800 litų dydžio suma (2009-05-06 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 485618) laikytina nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. išlaidomis sumokėti atstovei advokatei T. Borik už paslaugas (BPK 106 str. 2 d.), todėl išieškotina iš nuteistojo R. B. .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo R. B. gynėjo Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo R. B. nukentėjusiajai J. B. 800 litų išlaidų, turėtų advokatės T. Borik paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Dalius JocysStasys Valužis