Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Jūratės Mociškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir 2018-01-26 deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nuo 2023-01-19 registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 2019-11-25 Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. balandžio 23 d. veika) 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 13 d. veika) 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. K. skirta bausmė (taikant BK 64¹ straipsnį) - 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos trys laikinajame sulaikyme išbūtos paros. 2019-12-13 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (viešieji darbai) Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrių, iš kurio 2020-06-12 išregistruotas kaip šią bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. K. 2024 m. gegužės 15 d., apie 13²⁰ val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sutuoktinei D. K., t. y. kilusio žodinio konflikto metu tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į dešinį skruostą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis R. K. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Jis kartu su sutuoktine D. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Susituokę yra apie 40 metų. 2024-05-15, apie 13²⁰ val., smurtavo prieš sutuoktinę, kai žodinio konflikto metu kairės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į dešinį skruostą. Smūgis buvo nestiprus, nes norėjo ją apraminti. Jie prieš tai buvo pas kaimynus, kur vartojo alkoholį. Apie 13¹⁰ val. išėjo namo ir eidami gatve pykosi. D. K. buvo stipriai neblaivi. Neblaivus buvo ir jis, tik gal kiek mažiau. Ji nenorėjo iš kaimyno eiti namo, todėl eidama jį plūdo, kad ją veda namo. Eidami stumdėsi ir vienu metu nesusitvardęs bei norėdamas, kad ji klausytų jo ir eitų namo geruoju, tyčia sudavė jai smūgį kumščiu į dešinį skruostą. D. K. iš karto puolė skambinti į policiją. Supratęs, kad prisidirbo, jis pasiėmė dviratį ir išvažiavo iš namų. Nenorėjo neblaivus rodytis pareigūnams, buvo gėda, todėl ir išvažiavo. Namo grįžo tik po dviejų parų, penktadienio vakarą. Supranta, kad toks jo poelgis sukėlė moteriai fizinį skausmą, nuoširdžiai gailisi. Viskas įvyko per jo girtumą, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Grįžęs namo jis D. K. atsiprašė, ji jam atleido, toliau gyvena draugiškai. Įvykio niekas nematė, nes gatvėje buvo dviese, viskas įvyko prie negyvenamos sodybos. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kol bus atliekamas šis tyrimas, gali laikinai pagyventi pas savo gimines (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 74-77, 85-87).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji D. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ji kartu su sutuoktiniu R. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jau 40 metų, veda bendrą ūkį. 2024-05-15 d., apie 11⁰⁰ val. kartu su vyru nuvyko pas draugus, gyvenančius tame pačiame kaime ir gėrė alkoholinius gėrimus - alų. Po kurio laiko draugas G. pasiskundė, kad jo kortelėje trūksta pinigų. Ji jam atsakė, kad jis skundžiasi per visą kaimą, kad jam trūksta pinigų. Sutuoktiniui tai nepatiko, kad ji tai pasakė jų draugui G., teigė, kad ji nesikištų ne į savo reikalus ir po to jie išėjo iš G. namų. Einant namo R. K. toliau jai priekaištavo, kad ji kišasi ne į savo reikalus ir konfliktavo. Žodinio konflikto metu jis priėjo prie jos ir tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į dešinį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to jie grįžo namo ir ji pasakė, kad iškvies policiją. Pamatęs, kad ji pasiėmė telefoną, R. K. išvažiavo dviračiu. Šiandien, t. y. 2024-05-16, jaučiasi gerai, skruosto jai nebeskauda. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreips (el. b. 1 t., b. l. 34-36).

Papildomai apklausta 2024-05-20 ji parodė, kad kuomet sutuoktinis R. K. sudavė jai kumščiu vieną smūgį į dešinį skruostą, jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Jokių sužalojimų neliko, buvo tik paraudęs skruostas toje vietoje, bet paraudimas išnyko dar tą pačią dieną. Dėl to jai medikų pagalbos nereikėjo, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. Sutuoktinis iš karto po įvykio, išgirdęs, kad ji kviečia policija, išėjo iš namų ir kažkur pasislėpė. Grįžo tik penktadienį vėlai vakare, t. y. 2024-05-17. Grįžęs sutuoktinis jos atsiprašė, apgailestavo, ji jam atleido ir jie susitaikė. Sutuoktinis yra ramaus būdo, tik išgėręs tampa smarkesnis. Šis įvykis įvyko per jų girtumą, nes abu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Ji nepageidauja, kad sutuoktiniui būtų skirta kardomoji priemonė - gyvenimas skyrium (taip tekste), nes jis jai nekelia jokio pavojaus. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio nereiškia (el. b. 1 t., b. l. 70-73).

Iš 2024-05-15 policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad jis surašytas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš D. K. fakto. Smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva (mėlynė) dešiniame skruoste. Alkoholio matavimo prietaisu D. K. nustatytas 2,96 promilės alkoholinis girtumas (el. b. 1 t., b. l. 1-5).

Iš 2024-05-15 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-05-15 d., apie 13²⁰ val., (duomenys neskelbtini), ties negyvenamąja sodyba Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. po išgertuvių, kilus žodiniam konfliktui, tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė kartu gyvenančiai sutuoktinei D. K., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (el. b. 1 t., b. l. 6-9).

Iš 2024-05-15 įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties negyvenama sodyba, kuri yra (duomenys neskelbtini) pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini). Gatvės danga grįsta žvyru, sausa. Apžiūros metu ant gatvės jokių grumtynių ar kraujo pėdsakų nematyti. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Įvykio vietos ir vietovės apžiūros metu fotografuota (el. b. 1 t., b. l. 16-19, 20-23).

Iš 2024-05-15 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiąją, ant jos dešinio skruosto matyti paraudimas - kraujosruva. Asmens apžiūros metu fotografuota (el. b. 1 t., b. l. 24-26, 27-30).

Iš 2024-05-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2024-05-15, 13 val. 28 min. 47 s telefoninio pranešimo įrašas, kurio trukmė 1 m. 43 s. Pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjos D. K., kuri pranešė: <…> „Su vyru susipykau, pradėjo muštis”. <…>. Jis dabar, matau, bėgs iš namų”. <…> „R. K.”. Pranešėja iškvietė policiją į savo namus (el. b. 1 t., b. l. 112-115).

Baudžiamasis įstatymas nustato, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą <...>), padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, yra baudžiamas straipsnio dalies sankcijoje numatytomis bausmėmis (BK 140 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, kaltinamojo R. K. kaltė visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, bet ir apklaustos nukentėjusiosios D. K. parodymai ir kita rašytinė medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. K., būdamas neblaivus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sutuoktinei D. K. Todėl R. K. veika teisingai kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemone (el. b. 1 t., b. l. 81-84, 96-98). Civilinis ieškinys nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos apimtį – nedidelė, kaltės formą ir rūšį (padaryta tiesiogine tyčia ir yra baigta), veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas žmogaus sveikatai padarytas savo ilgametei sutuoktinei, t. y. asmeniui, su kuria kaltinamasis yra susijęs artimais ryšiais ir tai nėra vienintelis smurtavimo atvejis prieš ją. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog R. K. teistas kartą už analogiškų nusikaltimų (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją (el. b. 1 t., b. l. 92-95, 101-105), tačiau teistumas išnykęs.

Jis administracine tvarka per metus iki nusikaltimo padarymo nebaustas, bet baustas praeityje – 2020-03-10 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalį (surašytas protokolas su administraciniu nurodymu) 15 Eur bauda, kurią sumokėjo 2020-03-12 (2024-05-17 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 5 metus, el. b. 1 t., b. l. 58-59).

Jis nedirba (el. b. 1 t., b. l. 55-56), nuo 2023-01-19 Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotas (el. b. 1 t., b. l. 57), duomenų apie nuosavybės teise (ne)turimą kilnojamąjį turtą - transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Jis vedęs, turintis vieną pilnametį sūnų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 54), iš jo žodžių psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitose neregistruotas (el. b. 1 t., b. l. 74-77). Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis - 1 m. ir paskirtini tarpusavyje suderinti teismo įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalies 4 punktas) ir teismo draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Toks įpareigojimas skirtinas todėl, kad R. K. jau ilgą laiką nedirbantis, pastovus užimtumas leistų teigiamai įtakoti R. K. elgesį, jis dirbdamas galėtų būti naudingas visuomenei ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį ir pajamų. Toks draudimas skirtinas todėl, kad veika padaryta pavartojus psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), jų nevartojimas leistų išvengti naujų konfliktų, naujų nusikalstamų veikų (administracinių nusižengimų) padarymo ir galimų naujų baudžiamųjų (administracinių) procesų inicijavimo. Teismo nuomone, būtent aukščiau minėti skiriami įpareigojimas ir draudimas bus prevencinė priemonė, tikslingi, realiai įvykdomi ir ribos R. K., darys teigiamą įtaką jo elgesiui, skatins pagaliau laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis). Be to, jie geriausiai tinka pagal padaryto nusikaltimo pobūdį ir R. K. asmenybę.

Teismas pažymi, kad prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pagrįstai prašo neskirti intensyvios priežiūros, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, pasekmes. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokurorė, nėra. Tačiau vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu – iki 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas per teismo nustatytą terminą - įvertinant bausmės paskirtį ir tikslus, bausmės trukmę, šiuo konkrečiu atveju per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo R. K. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (el. b. 1 t., b. l. 122-126). Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Tačiau pažymėtina, kad R. K. teistas vos vieną kartą prieš beveik penkerius metus, bylos duomenimis administracine tvarka padarytas vienintelis nusižengimas nesusijęs su smurto taikymu, išgyvena dėl šio savo poelgio. Be to, šis nusikaltimas yra labai mažos apimties, padarytas kaltinamajam ir nukentėjusiajai būnant neblaiviems (nukentėjusiajai nustatytas net sunkus neblaivumo laipsnis) dėl menkavertės dingsties – pačios nukentėjusiosios galimo noro toliau girtauti ir pykstantis dėl kaimyno pinigų (ne)turėjimo. Todėl, teismo nuomone, R. K. elgesys gali pasikeisti teigiamai ir be tikslinių programų, pagal teismų praktiką skiriamų didelę nusikalstamą praeitį turintiems ir už analogiškus nusikaltimus teistiems asmenims, bausmės tikslai gali būti pasiekti R. K. skiriant tik laisvės apribojimo bausmę (su įpareigojimu ir draudimu), o prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose šiuo konkrečiu atveju neskirtina ir būtų perteklinė. Šios išvados nekeičia ir tai, kad R. K. padarė tyčinę smurtinę veiką artimoje aplinkoje.

Kiti bylos klausimai (kardomosios priemonės, daiktiniai įrodymai ir kt.)

R. K. vadovaujantis BPK 140 straipsniu nebuvo laikinai sulaikytas.

Kaltinamajam R. K. 2024-05-20 Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. V. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 88-91) panaikintina ne teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (kaip to pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo prokurorė, el. b. 1 t., b. l. 122-126), o iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktinių įrodymų nėra. Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

R. K. 2024-05-20 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti R. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

1. Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs R. K. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (įskaitant griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.