Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-05-07 · Civilinė byla Nr. 2-1662-883/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-07
Bylos Nr.
2-1662-883/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
O. K.
Atsakovas
D. K.
Išvadą teikia
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1662-883/2013Teisminio proceso Nr. Nr. 2-07-3-00757-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3; 78.2.1;113.8;116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė,sekretoriaujant O. B.,dalyvaujant ieškovei O. K.,atsakovui D. K.,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovo D. K. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, D. K., institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė O. K. prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-14 sprendimu priteisto išlaikymo sūnui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir iš atsakovo D. K. priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės; nustatyti uzufrukto teisę ieškovei O. K. valdyti ir tvarkyti priteistą sūnui D. K. išlaikymą (14–16 b. l.).

Ieškovė O. K. posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad 2011 m. buvo nutraukta šalių santuoka ir priteistas išlaikymas sūnui D. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį. Ieškovė sutiko su tokia išlaikymo suma, nes tikėjosi, kad atsakovas bendraus su vaiku, nupirks jam rūbų, kartu praleis atostogas. Tačiau atsakovas turi kitą šeimą, su sūnumi bendrauja retai, o sūnui augant, didėja ir jo poreikiai, todėl ji nebegali pilnai tenkinti padidėjusių sūnaus poreikių. Teigia, kad atsakovas yra dirbantis, gauna darbo užmokestį, todėl privalo prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo tokia apimtimi, kokie yra nepilnamečio sūnaus poreikiai. Savo prašymą dėl išlaikymo dydžio, skirto nepilnamečio vaiko išlaikymui, ji grindžia realiomis išlaidomis, kurios reikalingos atsižvelgiant į vaiko poreikius. Taip pat nurodė, kad neprieštarauja sūnaus bendravimui su atsakovu. Teigė, kad dvylikametis sūnus dėl bendravimo tvarkos gali nuspręsti pats, o bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta, atsižvelgiant į treniruočių laiką, pamokų ruošai ir poilsiui būtiną laiką.

Atsakovas D. K. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nes nepavyksta taikiai susitarti su atsakove dėl bendravimo su sūnumi (38–42 b. l.). Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad supranta, jog vaiko poreikiai yra išaugę, tačiau dėl savo materialinės padėties teikti didesnio išlaikymo negali. Nurodė, kad nutraukiant santuoką visą santuokoje užgyventą turtą paliko ieškovei, sau prisiėmė prievolę mokėti įmokas už santuokos metu pasiimtą paskolą. Teigė, kad ieškovė trukdo įgyvendinti jo, kaip tėvo, teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, todėl atsakovo bendravimo su vaiku galimybės yra ribotos, ieškovė nenori, kad sūnus lankytųsi tėvo gyvenamojoje vietoje.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo D. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nesutinka. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters D. D. K. šiuo metu nedirba, augina mažametę dukrą, socialinio draudimo išmokų negauna. Vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis yra atsakovo D. K. gaunamos pajamos, todėl išlaikymo sūnui D. sumos padidinimas būtų per sunki finansinė našta D. K. ir dėl to nukentėtų mažametės D. K. interesai, nebūtų užtikrinami jos poreikiai (80–81 b. l.). D. K. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (112 b. l.).

Šalies argumentai

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė pritarė ieškinyje pareikštiems reikalavimams ir nurodė, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį šiuo metu yra akivaizdžiai per mažas, todėl ieškinyje keliami reikalavimai yra pagrįsti. Taip pat nurodė, kad atsakovui pradėjus dirbti slenkančiu grafiku, taip pat pasikeitus vaiko treniruočių grafikui, atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos laikytis nebus įmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra O. K. (ieškovė) ir D. K. (atsakovas) (6 b. l.). Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) 2011-11-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7687-841/2011 (17-18 b. l.) Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje numatyta, jog atsakovas D. K. nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymą moka periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. spalio mėnesio iki vaiko pilnametystės, O. K. įsipareigojo vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise (18 b. l.).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sūnaus išlaikymo išlaidos išaugo, nes jis pradėjo lankti kitą mokyklą, todėl atsirado papildomos kelionės išlaidos, taip pat nurodė, kad pabrango išlaidos plaukimo treniruotėms ir šiuo metu jos yra 60 Lt per mėnesį. Vaikui diagnozuota trumparegystė ir regėjimo korekcijai reikės akinių, kurių minimali kaina apie 200 Lt. Šalių sūnus yra paauglys, smarkiai auga, kiekvieną sezoną reikia pirkti naują avalynę ir viršutinę aprangą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus poreikiams per metus reikia 11140 Lt (maistui reikia 5840 Lt, kanceliarinėms prekėms 250 Lt, rūbams ir avalynei reikia 2410 Lt, kitoms išlaidoms (higienos priemonės, vitaminai, maisto papildai, kirpykla, kultūriniai renginiai, išlaidos sporto mokyklai, nuolatinis bilietas, ekskursijos, kišenpinigiai, buto išlaidos) reikia 2890 Lt), o per mėnesį tai sudaro 928 Lt. Ieškovei niekas vaiko išlaikyti nepadeda, jos vienos lėšų visoms šeimos išlaidoms nepakanka, todėl šiuo metu yra susidaręs įsiskolinimas už butui tiektą šilumos energiją.

Atsakovas ieškovės pateiktos išlaidų sąmatos neginčijo, tačiau nurodė, kad šiuo metu dėl savo finansinės padėties negali teikti vaikui didesnio išlaikymo.

Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad ieškovė pateikė sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų sąmatą, ją grindė pirkinių kvitais. Akivaizdu, kad vaikui reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, ugdymui. Teismas, iš byloje pateiktų ir įvertinų įrodymų visumos daro išvadą, kad šalių sūnaus poreikiai pastoviai auga, jam reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui ir ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti sūnaus pilnavertį gyvenimą. 2011 metais teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis po 200 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į vaiko amžių ir vaiko poreikius, teismo nuomone, yra akivaizdžiai per mažas, todėl reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį, yra pagrįstas.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panašiai, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir kt., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., byla Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas moka teismo priteistą išlaikymą sūnui D. po 200 Lt kas mėnesį. Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad sūnui skirti daugiau lėšų jis negali dėl savo materialinės padėties. Paaiškino, kad nutraukiant santuoką buvo susitarta, jog sūnui išlaikymas bus teikiamas po 200 Lt kas mėnesį, kadangi atsakovas buvusiai sutuoktinei perleido nuosavybės teise priklausantį butą, paliko visus jame buvusius baldus ir buitinę techniką su sąlyga, kad atsakovė nesikreips į teismą dėl didesnių išmokų priteisimo. Buto pirkimui atsakovas buvo paėmęs kreditą, kurį pats išmokėjo, buto remontui paėmė kreditą iš AB Swedbank ir dabar moka kas mėnesį įmokas bankui po 230,26 Lt. Teigė, kad su sūnumi bendrauja, pasveikina gimtadienio ir švenčių progomis, nuperka dovanų, apmoka sūnaus telefono sąskaitą, vedasi sūnų į kirpyklą, duoda kišenpinigių, todėl be teismo sprendimu priteisto išlaikymo sūnui kas mėnesį dar išleidžia apie 380 Lt. Nurodė, kad panaudos pagrindais gyvena kitam asmeniui priklausančiame bute, sumoka už buto komunalinius patarnavimus, turi įsiskolinimų kredito įstaigoms, bendra bankams mokėtina suma per mėnesį sudaro 700 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) susituokė su D. K. (68 b. l.), augina dukrą D. K., gim. (duomenys neskelbtini) (67 b. l.). Atsakovui nuo 2012-09-21 iki 2013-08-20 yra suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti (119 b. l.), jo pajamos yra apie 1935,50 Lt per mėnesį (72 b. l). Atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (70,71 b. l.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodomos aplinkybės dėl santuokinio turto pasidalijimo ir šalių susitarimas dėl bendrų kreditorinių įsipareigojimų vykdymo yra aptartos šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas šioje sutartyje nurodė, kad pretenzijų dėl turto padalijimo ieškovei neturi. Šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinta teismo sprendimu ir šis teismo sprendimas įsiteisėjęs. Teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas priteistas, todėl, teismo nuomone, šios atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti siejamos su išlaikymo dydžio pakeitimo klausimo nagrinėjimu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą ( LAT 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006). Be to, naujų kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimas yra numatomi ir planuojami įvykiai, pagal kuriuo turėtų būti planuojamos ir pajamos ir išlaidos, todėl aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Nors atsakovas išlaiko ir mažametę dukrą, tačiau būtina atsižvelgti į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius ir akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai yra ženkliai didesni nei kūdikio.

Atsakovas posėdžio metu teigė, kad gauna tik tėvystės pašalpą ir teikti daugiau lėšų sūnui neišgali, tačiau reikia įvertinti tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo (kitokių duomenų byloje nėra pateikta). Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas bent minimalus išlaikymas abiems jo nepilnamečiams vaikams. Atvirkščiai, aiškino, kad norėtų susirasti papildomą darbą, tačiau negali įsidarbinti, nes tokiu atveju prarastų šiuo metu gaunamą vaiko priežiūros pašalpą, todėl laikytina, kad jis nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas, negu nurodė teismui.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (116 b. l.), tačiau ji gyvena mamai priklausančiame didesnio ploto bute (duomenys neskelbtini), kuriame sūnui yra skirtas atskiras kambarys. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 1250 Lt (5 b. l.).

Teismo nuomone, negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, kadangi ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka ieškovei, su kuria gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Atsakovui nepilnamečiui sūnui išlaikyti kas mėnesį mokant po 200 Lt periodinių išmokų, nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga ir perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, tačiau nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas, ieškovės ieškinys tenkinas iš dalies. Siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, teismas sprendžia, kad abiems tėvams teikiant išlaikymą po 425 Lt, tokio išlaikymo dydis turėtų užtikrinti bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą (CK 3. 194 str. 3 d.).

2011-11-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovė yra paskirta nepilnamečio sūnaus turto uzufruktore. Ieškovės reikalavimas ją iš naujo paskirti vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise yra nepagrįstas, todėl civilinė byla dalyje dėl šio ieškovės reikalavimo nutrauktina, o ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 str. 1d.3 p., 294 str. 2d.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (LR CK 3.156 straipsnis). Teismo sprendimu nepilnamečio D. K. gyvenamąją vietą nustačius su motina O. K., ji turi didesnes galimybes auklėti sūnų, tačiau tai nesumažina vaiko tėvo teisės dalyvauti jo auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad niekada nedraudė ieškovui bendrauti ir matytis su sūnumi, todėl ieškovui nebuvo jokio būtinumo kreiptis į teismą. Teigė, kad atsižvelgiant į vaiko užimtumą mokykloje, lankomas plaukimo treniruotes, pamokų ruošos ir poilsio režimą, tinkamas sūnaus ir atsakovo bendravimo laikas būtų penktadienio ir šeštadienio popietės.

Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad problemos dėl bendravimo su sūnumi atsirado jam sukūrus naują šeimą ir gimus dukrai. Sūnus yra neigiamai nusiteikęs dabartinės jos šeimos atžvilgiu, su juo tapo sunkiau bendrauti, nes visais klausimais sūnus linkęs tartis su ieškove ir klauso jos nuomonės. Posėdžio metu išsiaiškinus sūnaus lankomų plaukimo treniruočių tvarkaraštį, sutiko, kad tikslinga būtų bendrauti su vaiku tomis dienomis, kai nėra treniruočių, vaikui po pamokų mokykloje pavalgius ir pailsėjus, t. y. pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais nuo 17 val. Nurodė, kad pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, jis pradės dirbti slenkančiu grafiku, todėl dėl užimtumo darbe jam negalint bendrauti su sūnumi, jų susitikimas turėtų būti perkeltas į kitą dieną.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vien dėl šalių asmeninių nesutarimų negali būti eliminuojamos vaiko biologinio tėvo prigimtinės teisės bendrauti ir dalyvauti auklėjant sūnų, todėl tėvų negebėjimas vaiko interesais atsisakyti savo asmeninių ambicijų reikalauja vaiko interesų teisminės gynybos.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. CK 3.177 straipsnis taip pat numato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, vykdydami teismo pavedimą, susitiko ir kalbėjosi su nepilnamečiu D. K., kuris paaiškino, kad tėvai kartu nebegyvena apie dvejus metus, tėvams pradėjus gyventi atskirai, jis dažniau susitikdavo su tėčiu, daugiau su juo praleisdavo laiko, tačiau vėliau tėtis pradėjo mažiau skirti dėmesio, rečiau skambinti. Paskutiniu metu tėtis užsuka tik važiuodamas pro šalį, penkiolikai minučių, kartais duoda 5 ar 3 litus, kartais paskambina. Vaikas norėtų, kad tėtis dažniau jam paskambintų, kad galėtų susitikti ilgesniam laikui ir kur nors nuvažiuotų. Vaiko nuomone, dėl susitikimo su juo tėtis turėtų pirmiausia susitarti su mama, mama turėtų žinoti, kur jis yra. Nurodė, kad lanko baseiną, treniruotės vyksta porinėmis savaitės dienomis, po treniruočių būna pavargęs ir nori eiti namo. Nurodė, kad nenori, jog tėtis pas jį ateitų į namus, taip pat nenorėtų eiti į tėčio namus, nes ten yra tėčio žmona D., prie kurios jis jaučiasi nejaukiai.

Pažymėtina, kad maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti.

Teismo nuomone, atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka (trys dienos per savaitę po keletą valandų) iš esmės yra objektyvi abiejų tėvų atžvilgiu, nesuteikianti vaiko tėvui jokių prioritetų. Atsižvelgiant į tai, kad bendravimo tikslas – dalyvauti vaiko auklėjime, o ne tik su juo pasimatyti, ieškovės siūlymas, kad vaikas su tėvu bendrautų penktadienį po pietų ir šeštadienį po pietų, teismo nuomone, suteikia tėvui tik galimybę matytis su vaiku, tačiau nesuteikia galimybės dalyvauti jo auklėjime.

Ginčuose tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatydamas konkrečius tėvų bendravimo su vaikais grafikus ir tvarką, dalyvavimo auklėjant vaikus formas, teismas nėra varžomas vien proceso šalių pateiktais pasiūlymais. Į šiuos pasiūlymus teismas turi atsižvelgti, bet saugodamas vaikų ir tėvų interesus teismas gali savo iniciatyva nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti. Konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos pasiūlymas kyla iš reikalavimo išspręsti tarp tėvų kilusį ginčą dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo, todėl konkrečių pasiūlymų dėl bendravimo su vaikais tvarkos koregavimas yra leistinas.

Siekdamas išvengti galimų konfliktinių situacijų, teismas, tenkindamas atsakovo reikalavimą dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, atsižvelgęs į tėvo teisę bendrauti su vaiku ir realizuoti prigimtinę pareigą dalyvauti jo auklėjime, įvertinęs tai, kad vaiko tėvas turi normalias materialines sąlygas ir gali pasirūpinti savo vaiku, siekdamas sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam vaiko tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, savo iniciatyva (CPK 376 str.) nustato tokią atsakovo bendravimo su sūnumi D. tvarką: atsakovas D. K. su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir šeštadienį nuo 17 val., vaikas į jo namus grąžinamas ne vėliau nei 19 val.; taip pat bendrauja kiekvienų metų kovo 14 d. (diena prieš vaiko gimtadienį), gruodžio 24 d. (diena prieš Kalėdas) ir gruodžio 31 d. Jeigu atsakovas dėl darbo grafiko arba vaikas dėl treniruočių ar užsiėmimų mokykloje nurodytu laiku negali bendrauti, bendravimo laikas perkeliamas į kitą dieną.

Teismas atkreipia dėmesį, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu turi būti remiamasi ne tik nustatant bendravimo su vaikais tvarką, bet ir įgyvendinant teismo sprendimą, kuriuo ši tvarka nustatyta. Taigi teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo turi būti realizuojama atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaiko interesams, tėvas savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaikų interesų, o esant būtinybei, nepasiimti vaiko, nors tokia teisė ir būtų numatyta teismo sprendime.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Vadinasi, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaiko tėvai turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje atleista vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 81 Lt.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro už priešieškinį sumokėtas 143 Lt žyminis mokestis (13 b. l.), už priešieškinio parengimą pagal atstovavimo sutartį su VšĮ „Atgauk algą“ sumokėti 600 Lt (69, 70 b. l.), prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pareikštas priešieškinyje (42 b. l.), priešieškinys tenkintas iš dalies, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 372 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 22,50 Lt. Atsižvelgiant į teismo patenkintų reikalavimų dalis, iš šalių priteistina po 11 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nuspren džia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2—7687-841/2011 ir priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 425 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis litus) kas mėnesį, mokamomis nuo ieškinio padavimo dienos (2013-01-31) iki jo pilnametystės.

Nustatyti tokią atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

vaiko tėvas D. K. bendrauja su sūnumi D. K. kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir šeštadienį nuo 17 val., vaikas grąžinamas į jo namus ne vėliau nei 19 val.;

vaiko tėvas D. K. bendrauja su sūnumi D. K. kiekvienų metų kovo 14 d. (diena prieš vaiko gimtadienį), gruodžio 24 d. (diena prieš Kalėdas) ir gruodžio 31 d.;

jeigu D. K. dėl darbo grafiko arba D. K. dėl treniruočių ar užsiėmimų mokykloje nurodytu laiku negali bendrauti, bendravimo laikas perkeliamas į kitą dieną.

Pasikeitus vaiko tėvo D. K. galimybei bendrauti su vaiku nustatyta tvarka, vaiko tėvas privalo nedelsiant informuoti vaiko motiną O. K..

Civilinę bylą dalyje dėl ieškovės O. K. paskyrimo nepilnamečio D. K. naudai priteisto išlaikymo uzufruktore nutraukti.

Priteisti iš ieškovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 372 Lt (tris šimtus septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11 Lt (vienuolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 81 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 11 Lt (vienuolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Irena Stasiūnienė