- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-2735-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-68-3-21768-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- Latvijos Respublikos bendrovės SIA „UniCredit Leasing“, Lietuvos Respublikoje, Estijos Respublikos bendrovei OU „Inti Kinnisavara“, BUAB „Egvilta“
- Ieškovas
- Mariaus Rainio, A. R.
- Trečiasis asmuo
- G. M., BUAB „Faulana“
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „UniCredit Leasing“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Mariaus Rainio ir A. R. ieškinį atsakovams Latvijos Respublikos bendrovei SIA „UniCredit Leasing“, Estijos Respublikos bendrovei OU „Inti Kinnisavara“, BUAB „Egvilta“ dėl įkeistų turto vienetų pardavimo eilės iš varžytinių nustatymo, tretieji asmenys G. M. ir BUAB „Faulana“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai M. R. ir A. R. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti hipotekos lakštą bei įkeitimo lakštą nustatant įkeisto turto pardavimo eiliškumą, t. y. kad pirmąja eile būtų realizuojamas BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamas turtas – daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 8 970,00 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos teisė, kylanti iš 2000 m. kovo 27 d.Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 198 (su pakeitimais), o antrąja eile būtų realizuojami 2070 vienetai paprastų vardinių 28,96 Eur (100,00 Lt) dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių G. M., 660 vienetų paprastų vardinių 28,96 Eur (100,00 Lt) dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių M. R. ir 270 vienetų paprastų vardinių 28,96 Eur (100,00 Lt) dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių A. R.. Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. kovo 21 d. tarp atsakovų BUAB „Egvilta“ ir AS „UniCredit Bank“, Lietuvos Respublikoje veikusio per AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrių (teisių ir pareigų perėmėjas – atsakovas SIA „UniCredit Leasing“, Lietuvoje veikiantis per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą) (toliau - AS „UniCredit Bank“), buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 41000050-01, kuria AS „UniCredit Bank“ įsipareigojo finansuoti dviejų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybą, o atsakovas BUAB „Egvilta“, kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, grąžinti jam suteiktą kreditą. Kreditavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui bendrą 15.637.000,00 Eur dydžio kredito limitą, kurį sudarė: 7.986.000,00 Eur ilgalaikis kreditas; 6.348.000,00 Eur kreditas ir 1.303.000,00 Eur dydžio kredito linija. Užtikrinant BUAB „Egvilta“ prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties, įvykdymą, buvo įkeistas turtas: piniginės lėšos, esančios BUAB „Egvilta“ banko sąskaitose - Nr. (duomenys neskelbtini) (įkeitimo objektas Nr. 1), Nr. (duomenys neskelbtini) (įkeitimo objektas Nr. 2) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (įkeitimo objektas Nr. 3) kurių savininkas – BUAB „Egvilta“; 8970,00 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė, kylanti iš 2000 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 198 (įkeitimo objektas Nr. 4), kurių savininkas – BUAB „Egvilta“; 2070 vienetų paprastų vardinių 28,96 Eur dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų (įkeitimo objektas Nr. 5), kurių savininkas – BUAB „Faulana”; 660 vienetų paprastų vardinių 28,96 Eur dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų (įkeitimo objektas Nr. 6), kurių savininkas M. R. ir 270 vienetų paprastų vardinių 28,96 Eur dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų (įkeitimo objektas Nr. 7), kurių savininkė A. R.. Užtikrinant BUAB „Egvilta“ prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties, įvykdymą, taip pat buvo įkeistas jai priklausantis nekilnojamas turtas – daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (hipotekos objektas Nr. 1 (pastatas)) (Hipotekos lakštas identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „Egvilta“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Avere“. Tarp trečiojo asmens UAB „Faulana” ir G. M. 2010 m. rugsėjo 10 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10092010, kuria G. M. perleista nuosavybės teisė į 2070 vienetų atsakovo BUAB „Egvilta“ akcijų, įkeistų įkeitimo lakštu. 2015 m. balandžio 29 d. susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo pagrindu atsakovas SIA „UniCredit Leasing“ perleido kitam atsakovui OU „Inti Kinnisvara“ 1.984.000,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą, patvirtintą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje ir kilusį iš kreditavimo sutarties. 2015 m. gegužės 4 d. įkeitimo perleidimo sutartimi buvo perleistos prievolių, kylančių iš šios sutarties, užtikrinimo priemonės, nurodytos hipotekos lakšte ir įkeitimo lakšte. Iš notarės J. Š. 2015 m. gegužės 19 d. pranešimo, sužinojo, kad Vilniaus rajono 7-ojo notarų biure yra gautas atsakovų SIA „UniCreditLeasing“ ir OU „Inti Kinnisvara“ prašymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal įkeitimo lakštą. Ieškovai nurodė, kad sudarant įkeitimo lakštą ir hipotekos lakštą, kuriuo atsakovui SIA „UniCreditLeasing“ buvo įkeistos piniginės lėšos, nuomos teisė, visos akcijos ir pastatas (įkeitimo objektai Nr. 1-7 ir hipotekos objektas Nr. 1), nebuvo nustatyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė (CK 4.183 str. 3 d.), be kurios hipotekinis išieškojimas iš visų akcijų pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus. Atsakovas BUAB „Egvilta“, trečiasis asmuo BUAB „Faulana“ 2070 vienetų paprastų vardinių 28,96 Eur dydžio nominalios vertės akcijų perleido trečiajam asmeniui G. M. ir prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, įkeitė kelis savarankiškus turto vienetus, t. y. sukūrė bendrąją hipoteką – BUAB „Egvilta“ įkeitė pinigines lėšas, žemės sklypo nuomos teisę ir pastatą; trečiasis asmuo BUAB „Faulana“ - 2070 vienetų akcijų perleido trečiajam asmeniui G. M.; ieškovas M. R. įkeisto turto savininkas – 660 vienetų, o ieškovė A. R. – 270 vienetų paprastų vardinių 28,96 Eur dydžio nominalios vertės atsakovo BUAB „Egvilta“ akcijų. Įkeisto turto pardavimo eilė nenustatyta nei hipotekos, nei įkeitimo lakšte, nei kituose susitarimuose, todėl nurodyti lakštai neatitinka CK 4.183 str. 3 d. reikalavimų pažeidžia ieškovų teises ir hipotekos santykių subjektų lygiateisiškumo principą. Nenustačius išieškojimo eilės, tokios, kad ieškovams priklausančios akcijos iš varžytynių būtų parduodamos tik po to, kai perdavus žemės sklypo nuomos teisę bei pastatą, bus sukurta daugiau teisinių ginčų. Atsakovas BUAB „Egvilta“ yra tas asmuo, kuriam kreditavimo sutartimi suteiktas kreditas ir kuris gavo pinigus pastato statybai. Ieškovai, būdami 660 ir 270 vienetų akcijų savininkais, savo turtą (minėtas akcijas) įkeitė papildomai užtikrindami prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties įvykdymą, nors nebuvo kredito gavėjais pagal kreditavimo sutartį, tačiau davė atsakovui papildomą garantą, prisiimdami papildomus skolinius įsipareigojimus. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pastato rinkos vertė yra 6.387.279,00 Eur, vadinasi realizavus pastato ir žemės sklypo nuomos teises, būtų patenkinti atsakovų SIA „UniCredit Leasing“ bei OU „Inti Kinnisvara“ reikalavimai, kurių bendra suma – 1.994.577,30 Eur. Atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, nustatant išieškojimo eilę pirmiausia turėtų būti parduota turtinė žemės sklypo, ant kurio yra pastatytas minėtas pastatas, nuomos teisė ir tik po to, jeigu liktų nepatenkintas minėtų atsakovų finansinių reikalavimų dydis, visos vardinės akcijos. Ieškovų nuomone, pirmiausia daikto turėtų netekti asmuo - tiesioginis pinigų pagal kreditavimo sutartį gavėjas ir naudos turėtojas, o tik po to - kiti asmenys, užtikrinę prievolės vykdymą jiems priklausančio turto įkeitimu. Pradėtu priverstiniu išieškojimu iš ieškovams priklausančių akcijų atsakovas OU „Inti Kinnisvara“ siekia už kuo mažesnę kainą perimti atsakovo BUAB „Egvilta“ pastatą su žemės sklypo nuomos teise. Ieškovai, būdami atsakovo BUAB „Egvilta“ akcininkais, priešinosi tokiems tikslams, todėl mano, kad juos siekiama eliminuoti iš vykstančių BUAB „Egvilta“ bankroto procesų. Nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. (atsakovui BUAB „Egvilta“ iškeltos bankroto bylos) iki 2015 m. gegužės 19 d. (atsakovų kreipimosi į notarę dienos), t. y. beveik šešis metus, nebuvo pradėtas išieškojimą iš akcijų, tačiau viskas pasikeitė kai atsakovas SIA „UniCredit Leasing“ dalį savo reikalavimo, užtikrinto įkeitimu ir hipoteka, perleido atsakovui OU „Inti Kinnisvara“, suinteresuotam pastato perėmimu už mažesnę nei rinkos vertė, pažeidžiant kitų atsakovo BUAB „Egvilta“ kreditorių teises ir teisėtus turtinius interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Estijos Respublikos bendrovė OU „Inti Kinnisvara“ su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas OU „Inti Kinnisvara“ yra atsakovo BUAB „Egvilta“ hipotekos kreditorius, turintis 1.984.000,00 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris atsakovams SIA „UniCredit Leasing” ir OU „Inti Kinnisvara buvo perleistas 2015 m. balandžio 29 d. susitarimu dėl reikalavimo teisių perleidimo. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1058-823/2015, atsakovas „Inti Kinnisvara“ įtrauktas į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą su 1.984.000,00 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu ir SIA „UniCredit Finance“ įkeitimu užtikrintas kreditorinis reikalavimas sumažintas iki 10.577,30 Eur. Atsakovo BUAB „Egvilta“ turtinė prievolė kreditoriams – atsakovams OU „Inti Kinnisvara“ ir SIA „UniCredit Leasing”, yra kilusi iš 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutarties ir šios prievolės įvykdymui užtikrinti, buvo įkeistos atsakovo BUAB „Egvilta“ piniginės lėšos, žemės sklypo nuomos teisė, ieškovams priklausančios akcijos ir trečiojo asmens BUAB „Faulana“ priklausančios atsakovo BUAB „Egvilta“ akcijos, kurios 2010 m. rugsėjo 10 d. sutartimi buvo perleistos trečiajam asmeniui G. M.. Taip pat buvo įkeistas atsakovui BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamasis turtas – daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Nurodyto turto įkeitimas ir hipoteka buvo nustatyti sudarius 2008 m. balandžio 3 d. įkeitimo lakštą ir 2008 m. liepos 22 d. hipotekos lakštą, kurie laikytini viena bendrosios hipotekos sutartimi. Atsakovams SIA „UniCredit Leasing“ bei OU „Inti Kinnisvara“, hipotekiniams kreditoriams yra garantuojama pirmenybė prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto (specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra). Atsakovai SIA „UniCredit Leasing“ bei OU „Inti Kinnisvara“ 2015 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Vilniaus rajono 7-ąjį notaro biurą dėl vykdomojo įrašo atlikimo dėl priverstinio skolos išieškojimo ir 2015 m. gegužės 19 d. notarės pranešimais apie tai buvo informuoti atsakovas BUAB „Egvilta” ir įkaito davėjas (ieškovai), tuo pačiu jiems buvo pasiūlyta sumokėti minėtiems atsakovams skolą. Ieškovai yra paprastųjų vardinių 28,96 Eur dydžio minimalios vertės atsakovo BUAB „Egvilta“ akcijų savininkai - M. R. priklauso 660 vienetų, o A. R. – 270 vienetų akcijų). Ieškovai užtikrino atsakovų SIA „UniCredit Leasing“ bei OU „Inti Kinnisvara“ reikalavimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymą savo turto įkeitimu, todėl prisiėmė visas iš to išplaukiančias pasekmes, nepaisant to, kad patys pinigų negavo. Be to, atsakovas BUAB „Egvilta“, kurio įsipareigojimus ieškovai užtikrino savo turtu yra bankrutavusi ir likviduojama įmonė (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis dėl atsakovui UAB „Egvilta“ bankroto iškėlimo ir 2010 m. birželio 14 d. nutartis dėl BUAB „Egvilta“ likvidavimo dėl bankroto). Atsakovui BUAB „Egvilta“, hipoteka įkeistas turtas realizuojamas (parduodamas) pagal Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus ir vadovaujantis Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytinėse nuostatais, o ne pagal CK 4.192-4.196 ir CPK 700-725 straipsnius. Atsakovui UAB „Egvilta“ iškėlus bankroto bylą, iš jam priklausančio įkeisto turto – pastato ir įkeistos žemės nuomos – hipotekinių kreditorių (SIA „UniCredit Leasing“ bei OU „Inti Kinnisvara“) reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl BUAB „Egvilta“ priklausančio įkeisto turto pardavimo eilė negali būti nustatoma. Be to, ĮBĮ nuostatos neriboja atsakovų SIA „UniCredit Leasing“ bei OU „Inti Kinnisvara“ pasirinkimo teisės, kam reikšti reikalavimus, t. y. minėti atsakovai, realizuodami jiems, kaip hipotekos kreditoriams, suteiktas teises, gali vykdyti skolos išieškojimo procedūrą pagal hipotekos kreditoriaus rašytinį prašymą (prašyti vykdomojo įrašo), nepažeidžiant ieškovų teisių. Tais atvejais, kai yra įkeistas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir trečiųjų asmenų turtas, priverstinis išieškojimas realizuojant įkeistą trečiųjų asmenų turtą tęstinas toliau, o bankrutuojančios įmonės turtas pardavinėjamas neatsižvelgiant į hipotekos lakštuose nustatytą įkeisto turto pardavimo eilę, kai ji nustatyta, bei nenustatant tokio turto pardavimo iš varžytinių eilės, kai hipotekos lakštuose ji nebuvo aptarta. Todėl atsakovo BUAB „Egvilta“ hipoteka įkeistas turtas turi būti realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka, nenustatant pardavimo eiliškumo ir, paraleliai turi būti realizuojamas kitų asmenų įkeistas turtas, šiuo atveju ieškovų įkeistos akcijos. Ieškovai prašė nustatyti tik dvi turto pardavimo eiles. Paaiškėjus, kad BUAB „Egvilta“ priklausančio įkeisto turto pardavimo eilė negali būti nustatyta, netenka prasmės prašymas nustatyti ieškovų turto pardavimą antrąja eile. Atsakovams SIA „UniCreditLeasing“ bei OU „Inti Kinnisvara“ pradėjus išieškojimą iš ieškovų įkeisto turto nesant nustatytos turto pardavimo eilės, ieškovų, kaip bendrąja hipoteka įkeitusių savo turtą asmenų, interesai nebuvo pažeisti, nes minėtų atsakovų reikalavimų patenkinimui gali būti išieškoma iš ieškovų turto bendrai. Nors ieškovų teigimu, atsakovų SIA „UniCreditLeasing“ bei OU „Inti Kinnisvara“ reikalavimai gali būti patenkinti iš įkeisto skolininko turto, tačiau įkeisto Pastato ir žemės sklypo dalies nuomos teisės vertė yra mažesnė nei patvirtintas kreditorių skolinis reikalavimas. 2015 m. gegužės 3 d. jų vertė buvo 1.870.000,00 Eur, o minėtų atsakovų reikalavimas yra 1.994.577,30 Eur dydžio, todėl akivaizdu, kad realizavus atsakovo BUAB „Egvilta“ turtą, dalis minėtų atsakovų reikalavimų liktų nepatenkinti. Atsakovo BUAB „Egvilta“ įkeisto turto realizavimas vykdomas pagal ĮBĮ ir pardavimo procedūros vyksta nuo 2010 metų ir tampa neaišku kiek laiko tai dar užsitęs, todėl nustačius įkeistų daiktų pardavimo eilę (kai tik pardavus atsakovo BUAB „Egvilta“ turtą, būtų galima parduoti kitų įkaito davėjų turtą), būtų nepagrįstai vilkinama ir pažeidžiama įstatymu nustatyta skolos išieškojimo iš įkeisto turto tvarka bei kreditorių teisės. Konkrečiu atveju, įvertinus tai, jog atsakovui BUAB „Egvilta“ iškėlus bankroto bylą pardavimo iš varžytinių eilė jos įkeistam turtui negali būti nustatyta, pradėtas priverstinis išieškojimas realizuojant įkeistą ieškovų turtą turi būti tęsiamas toliau, o atsakovo BUAB „Egvilta“ turtas turi būti realizuojamas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis.
Atsakovas Latvijos Respublikos bendrovė SIA „UniCredit Leasing“, Lietuvos Respublikoje veikianti per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įkeisto pastato su nuomos teise ir akcijų pardavimo eilės nustatymas nebūtinas ir negalimas. Pastato hipotekos ir akcijų įkeitimo sandoriais nebuvo ir negalėjo būti sukurta bendroji hipoteka (įkeitimas). Tačiau net jei teismas pripažintų šiuos sandorius bendrąja hipoteka (įkeitimu), pastato ir akcijų pardavimo eilė iš esmės jau buvo nustatyta kredito sutartimi, o kitoks eilės nustatymas yra negalimas dėl UAB „Egvilta“ bankroto ir esminio atsakovo ir OU „Inti Kinnisvara“, kaip hipotekos (įkeitimo) kreditorių, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Pastato ir akcijų įkeitimo sandoriai savo esme yra du savarankiški, vienas nuo kito nepriklausomi ir nesusiję hipotekos (įkeitimo) sandoriai, sudaryti užtikrinant atsakovo BUAB „Egvilta“ prievoles atsakovui SIA „UniCredit Leasing“ pagal tą pačią kredito sutartį. Atsižvelgiant į bendrosios sutartinės hipotekos reglamentavimą, kredito sutarties, pastato ir akcijų įkeitimo sandorių prigimtį, turinį ir jų sudarymo aplinkybes, akivaizdu, kad sandorio šalys siekė sudaryti paprastus hipotekos ir įkeitimo sandorius, o ne bendrą hipoteką (įkeitimą), todėl nėra pagrindo atitinkamus hipotekos (įkeitimo) sandorius pripažinti bendrąja hipoteka (įkeitimu), nes lakštuose, kuriais atitinkamai įforminti pastato ir akcijų įkeitimo sandoriai, nenurodoma, jog šie sandoriai yra bendroji hipoteka (įkeitimas). Siekiant paprastą hipoteką (įkeitimą) pripažinti bendrąja, būtina konstatuotai hipotekos (įkeitimo) objektų sąsają. Nagrinėjamu atveju, tiek hipotekos sandoris, kuriuo atsakovo SIA „UniCredit Leasing“ naudai įkeistas pastatas, tiek ir įkeitimo sandoris, kuriuo minėto atsakovo naudai įkeistos akcijos, savo esme yra atskiros ir viena nuo kitos nepriklausančios šalutinės prievolės, kurias sieja tik tai, kad jos užtikrina tinkamą atsakovo BUAB „Egvilta“ prievolių įvykdymą pagal kredito sutartį, kuria BUAB „Egvilta“ įsipareigojo pateikti (užtikrinti pateikimą) keletą tarpusavyje nesusijusių prievolių užtikrinimo priemonių – įskaitant pastato, nuosavybės teise priklausančio atsakovui BUAB „Egvilta“, hipoteką bei akcijų, nuosavybės teise priklausančių tretiesiems asmenims, taip pat ir ieškovams, įkeitimą. Hipotekos ir įkeitimo lakštuose, įkeisto turto pardavimo varžytinėse eilė nenustatyta, nes šalys nesiekė sudaryti kitų hipotekos (įkeitimo) sandorių kaip paprastoji hipoteka (įkeitimas) ir nebuvo poreikio nustatyti pardavimo iš varžytinių eilę. Be to, pastato hipotekos ir akcijų įkeitimo sandoriai sudaryti skirtingu laiku (hipoteka įforminta vėliau nei akcijų įkeitimas) ir jie įforminti atskirais lakštais, šių sandorių objektai tarpusavyje nesusiję ir vienas nuo kito nepriklausomi, todėl negali būti pripažinti vienu turtiniu kompleksu, nes hipotekos sandoriu įkeistas pastatas, priklausantis atsakovui BUAB „Egvilta“, o įkeitimo sandoriu - be atsakovui BUAB „Egvilta“ priklausančio kito turto, įkeistos trečiųjų asmenų akcijos. Kadangi pastatas ir akcijos nėra tarpusavyje susiję hipotekos (įkeitimo) objektai, nėra pagrindo ar tikslo sandorių, kuriais šis turtas įkeistas atsakovo naudai, pripažinti bendrąja hipoteka (įkeitimu) ir nustatyti šio turto pardavimo varžytinėse eilės tokiu būdu užkertant kelią atsakovui ir (arba) kitam kreditoriui, t. y. atsakovui OU „Inti Kinnisvara“ vykdyti išieškojimą iš šių turto vienetų tuo pačiu metu. Atsakovas BUAB „Egvilta“ turėjo prievolę įkeisti jam priklausantį pastatą (kredito sutarties 7.1.2 punktas), tačiau prievolė įkeisti akcijas ieškovams nenumatyta, o atsakovas BUAB „Egvilta“ įsipareigojo tik užtikrinti savo akcijų įkeitimą (kredito sutarties 7.1.5 punktas). Taigi, akcijų savininkai neturėjo prievolės įkeisti akcijas pagal kKredito sutartį. Tokį įsipareigojimą jie (akcijų savininkai) prisiėmė laisva valia ir savo noru sudarydami su atsakovu SIA „UniCredit Leasing“ atskirą akcijų įkeitimo sandorį. Nagrinėjamu atveju pastato ir akcijų pardavimas atskirai neįtakoja šio turto pardavimo sąlygų. Priešingai, šio turto pardavimas kartu būtų beprasmis ir apsunkintų pastato realizavimą. Tiek jungtinės, tiek bendrosios hipotekos atveju negalimas išieškojimas pagal paprastos hipotekos taisykles ir tai neaktualu nagrinėjamuoju atveju, nes pastatas ir akcijos įkeistos paprasta hipoteka (įkeitimu), o po jų įkeitimo, šio turto nuosavybė nekito – akcijos neperleistos trečiajam asmeniui G. M., nes sandoris įstatymų nustatyta tvarka neįregistruotas nei atsakovo BUAB „Egvilta“ tvarkomose vertybinių popierių sąskaitose, nei viešuose registruose (Juridinių asmenų registre ar Hipotekos registre). Atsakovo nuomone, net jei teismas nuspręstų, kad pastato ir akcijų įkeitimas pripažintinas bendrąja hipoteka (įkeitimu), ieškinio reikalavimas nustatyti įkeisto turto pardavimo iš varžytinių eilę negalėtų būti tenkinamas dėl keleto priežasčių. Laikytina, kad šalys susitarė dėl kredito sutarčiai užtikrinti įkeisto turto pardavimo tvarkos (eilės). Pagal kredito sutarties 7.4 punktą, atsakovas SIA „UniCredit Leasing“ turi teisę pasirinkti kokias užtikrinimo priemones ir kokia tvarka realizuoti, kad būtų patenkinti jo reikalavimai kylantys iš minėtos sutarties. Pastaroji nuostata nenuginčyta ir yra galiojanti. Įkeitimo lakšte nurodyta, kad įkeitimo objektų savininkai (taip pat ir ieškovai) yra susipažinę su kredito sutartimi. Dėl šios ar kitų kredito sutarties nuostatų ieškovai pretenzijų nereiškė, jų neginčijo, todėl, laikytina, kad šalys susitarė dėl prievolių užtikrinimo priemonių realizavimo tvarkos numatant, kad tokią tvarką pasirenka atsakovas SIA „UniCredit Leasing“. Bet kuriuo atveju, priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto pastato bei kito BUAB „Egvilta“ priklausančio turto, prievolėms pagal kredito sutartį užtikrinti, privalo būti vykdomas pagal ĮBĮ, nepriklausomai nuo hipotekos (įkeitimo) sandoriu (ar teismo sprendimu) nustatytos pardavimo eilės. Pastatas daugiau nei keturis metus yra pardavinėjamas iš varžytinių ir jo pardavimas negali būti siejamas su priverstiniu išieškojimu iš akcijų, priklausančių ieškovams ir kitiems tretiesiems asmenims. Išieškojimo eilės nustatymas iš esmės pažeistų hipotekos (įkeitimo) kreditorių, atsakovų SIA „UniCredit Leasing“ ir OU „Inti Kinnisvara“ interesus, nes užkirstų kelią neapibrėžtą laiko tarpą negauti bent dalies skolos padengimo. Pažymėjo, kad dėl ieškovo Mariaus Rainio ir su juo susijusio asmens E. V. veiksmų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis (nepagrįstai skundžiami BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo sprendimai) ar atsakovo BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkime turimomis teisėmis (kai balsų dauguma nustatoma nepagrįstai didelė Pastato pardavimo kainą, yra vilkinamas ir taip besitęsiantis pastato pardavimo procesas. Trečiasis asmuo BUAB „Faulana“ ir ieškovai, ilgą laiką buvo ir atsakovo BUAB „Egvilta“ akcininkais, o sudarant hipotekos ir įkeitimo sandorius, atsakovą BAUB „Egvilta“ atstovavo ieškovė A. R.. Patenkinus ieškinį, išieškojimas iš akcijų būtų atidėtas neapibrėžtam laikotarpiui, nes pirma eile turėtų būti parduotas pastatas, kurio pardavimas ir taip yra vilkinamas ir, atsakovai SIA „UniCreditLeasing“ ir OU „Inti Kinnisvara“ negalėtų išieškoti atsakovo BUAB „Egvilta“ skolos iš akcijų, įkeistų jų naudai teisėtais ir galiojančiais sandoriais. Ieškovai, žinodami, kad pastato pardavimas atsakovo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje yra užsitęsęs, siekdami pirmiausia pastato pardavimo, o ne akcijų, turi tikslą užkirsti kelią atsakovui SIA „UniCredit Leasing“ neapibrėžtą laiką atgauti bent dalį atsakovo BUAB „Egvilta“ skolos. Nepriklausomų turto vertintojų išvadomis bei potencialių pirkėjų pasiūlymais, pastato vertė šiai dienai siekia vos 1.853.568,00 – 1.882.530,00 Eur (6,4 – 6,5 mln. Lt) dydį. Toliau vilkinant pastato, kuris dėvisi ir nuvertėja, pardavimą ženkliai sumažės jo kaina. Dėl nesąžiningų ieškovų ir su jais susijusių asmenų veiksmų, atidėjus priverstinį atsakovo BUAB „Egvilta“ išieškojimą iš akcijų, gali tapti neįmanoma nukreipti reikalavimo į šias akcijas, kurios gali būti perleistos kitiems asmenims, nepaisant įkeitimo sandoriu taikomų apribojimų be kreditoriaus sutikimo šį turtą kam nors perleisti. Trečiasis asmuo BUAB „Faulana“, kurios vadovu ir akcininku buvo ieškovas M. R., o akcininke ieškovė A. R., didžiąją dalį akcijų perleido trečiajam asmeniui G. M. ir apie šį akcijų perleidimą atsakovas SIA „UniCredit Leasing“ sužinojo tik pradėjęs priverstinį išieškojimą iš šio turto, kadangi akcijų perleidimas nebuvo fiksuotas nei atsakovo BUAB „Egvilta“ tvarkomose asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, nei viešuose registruose. Teigia, kad neatmestina galimybė, jog ir ieškovai savo akcijas gali perleisti tretiesiems asmenims be atsakovo SIA „UniCredit Leasing“ žinios, tokiu būdu apsunkindami išieškojimą iš šio turto. Pažymėjo, kad išskyrus pastatą su nuomos teise ir akcijas, ieškovai neprašo nustatyti kito įkeitimo sandoriu atsakovo SIA „UniCredit Leasing“ naudai įkeisto turto (pavyzdžiui reikalavimo teisių ar banko sąskaitų), pardavimo iš varžytinių eilės ir tai rodo, kad ieškovai ieškinį teikia siekdami užkirsti kelią atsakovui SIA „UniCredit Leasing“ išieškoti bent dalį atsakovo BUAB „Egvilta“ skolos, o ne apginti savo, kaip įkaito davėjų, teises ir teisėtus interesus.
Atsakovas BUAB „Egvilta“ atsiliepime ir paaiškinimuose iš esmės su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad ieškovų prašomas nustatyti įkeisto turto realizavimo eiliškumas neturės įtakos tam, kad atsakovui BUAB „Egvilta“ priklausantis hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas – pastatas bei žemės sklypo nuomos teisė, bus realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka. Bankrutavusios įmonės įkeisto ir nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių organizavimą ir vykdymą reglamentuoja Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 32 patvirtintas Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas, todėl jokia kita atsakovo BUAB „Egvilta“ priklausančio turto pardavimo tvarka negali būti nustatyta. Nustatant įkeistų daiktų pardavimo eilę, svarbu įvertinti, ar tokia eilė geriausiai atitiks visų bendrosios hipotekos daiktinių civilinių teisinių santykių dalyvių (įkaito davėjų, skolininko, įkaito turėtojų) interesus. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi į atsakovo BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą buvo įrašytas atsakovas OU „Inti Kinnisvara“ su 1.984.000,00 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, perimtu iš atsakovo SIA „UniCredit Leasing“, o pastarasis atsakovas buvo paliktas kreditorių sąraše su sumažintu 10.577,30 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi palikta nepakeista. Nuo teismo nutarties dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo įsiteisėjimo dienos, kreditorius pripažįstamas bankroto byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Hipotekos kreditorius, atsakovas SIA „UniCreditLeasing“ yra pradinio kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ teisių ir pareigų perėmėjas ir jam yra privalomi visi pradinio kreditoriaus atlikti veiksmai. Atsakovo BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius 2010 m. rugsėjo 1d. gavo trečiojo asmens BUAB „Faulana“ direktoriaus pranešimą dėl būsimo BUAB „Egvilta“ akcijų pardavimo ir 2010m. rugsėjo 8 d. gavo atsakovo BUAB „Egvilta“ akcininkų Mariaus ir A. R. pranešimą apie atsisakymą įsigyti trečiojo asmens BUAB „Faulana“ (akcininko) parduodamas atsakovo BUAB „Egvilta“ akcijas. AS „UniCredit Bank“ atstovas 2012 m. balandžio 2 d. susipažino su visais atsakovo BUAB „Egvilta“ turimais dokumentais (taip pat ir 2010 m. rugsėjo 10 d. akcijų pardavimo sutartimi) bei bankroto metu užvesta vertybinių popierių sąskaita G. M. (2012 m. balandžio 4 d. antstolio D. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Jeigu teisių perėmėjas, atsakovas SIA „UniCreditLeasing“, turėjęs perimti šią informaciją bei dokumentus iš pradinio kreditoriaus, to nepadarė, jis turėtų prisiimti su tuo susijusią riziką. Bankroto byla trečiajam asmeniui BUAB „Faulana“ iškelta 2011 m. kovo 31 d. teismo nutartimi praėjus šešiems mėnesiams po atsakovo BUAB „Egvilta“ akcijų pardavimo ir, administratoriumi paskirtas UAB „Avere“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2011 m. balandžio 12 d., o 2012 m. sausio 11 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuris patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą. Ataskaitoje kreditoriams buvo pateikti duomenys ir apie bankroto bylos iškėlimo dienai trečiojo asmens BUAB „Faulana“ turimą finansinį turtą. Trečiasis asmuo G. M. nuosavybes teises į atsakovo BUAB „Egvilta” akcijas įgijo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tačiau nepagrįstas yra tokio sandorio priskyrimas fiktyviam, nes neva nebuvo arba nėra duomenų/įrašų, ir tai nesudaro teisinio pagrindo tokį sandorį ginčyti, juo labiau, kad BUAB „Faulana“ apie ketinimą perleisti akcijas pranešė administratoriui ir kitiems atsakovo BUAB „Egvilta“ akcininkams ir administratorius padarė įrašą akcijų sąskaitoje. Turto vertintojas UAB „CRE pro“, nustatė, kad pastato rinkos vertė (2015-08-18) yra 3.659.000,00 Eur, t. y. net du kartus didesnė nei „Ober - Haus“ Vertinimo ataskaitoje nurodyta rinkos vertė (1.870.000,00 Eur).
Trečiasis asmuo G. M. atsiliepime nurodė, sutinkantis su ieškiniu, nes pinigus pagal paskolos sutartį gavo skolininkas. Teismas, siekdamas išsaugoti hipotekos sandorio šalių teisių pusiausvyrą, turėtų nustatyti tokį įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eiliškumą, pagal kurį pirmiausia būtų parduodamas skolininkui priklausantis turtas ir tik tada, jei gautų pinigų nepakaks pilnai padengti įkaito turėtojo reikalavimams, turėtų būti parduodamas kitiems įkaito davėjams priklausantis turtas. Tokia turto pardavimo tvarka atitiktų teisingumo ir protingumo principus bei nepažeistų hipotekos sandorio šalių interesų
Trečiasis asmuo BUAB „Faulana“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) pakeitė sutartinės Hipotekos lakšto (identifikavimo kodas 01 120080019418, įregistravimo data – 2008 m. liepos 22 d.) ir įkeitimo lakšto identifikavimo kodas Nr. 01220080009513, įregistravimo data - 2008 m. balandžio 3 d.) sąlygas ir nustatė tokią bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilę: BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamas turtas – daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bei 8 970,00 m² žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė, kylanti iš 2000 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 198 (su pakeitimais), realizuojama kartu su BUAB „Egvilta“ piniginėmis lėšomis, esančiomis BUAB „Egvilta“ banko sąskaitose - Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) SIA „UniCredit Bank“ ir po to realizuojama 2070 vienetai paprastų vardinių 28,96 Eur dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių G. M., 660 vienetų paprastų vardinių 28,96 Eur dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių M. R. ir 270 vienetų paprastų vardinių 28,96 Eur dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių A. R.; 2) priteisė ieškovams M. R. ir A. R. iš atsakovų Latvijos Respublikos bendrovės SIA „UniCredit Leasing“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, Estijos Respublikos bendrovės OU „Inti Kinnisavara“ ir BUAB „Egvilta“ 144 Eur, t. y. po 48 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė valstybei iš atsakovų Latvijos Respublikos bendrovės SIA „UniCredit Leasing“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, ir Estijos Respublikos bendrovės OU „Inti Kinnisavara“, 15,28 Eur, t. y. po 7,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad BUAB „Egvilta“ priklauso nekilnojamasis turtas – daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) bei 8970 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė, kylanti iš 2000 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 198. 2008 m. kovo 21 tarp atsakovų BUAB „Egvilta“ ir AS „UniCredit Bank“, Lietuvos Respublikoje veikusio per AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrių (teisių ir pareigų perėmėjas – atsakovas SIA „UniCreditLeasing“, Lietuvoje veikiantis per SIA „UniCreditLeasing“ Lietuvos filialą) (toliau - AS „UniCredit Bank“), buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 41000050-01, kuria AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius įsipareigojo finansuoti dviejų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybą, o atsakovas BUAB „Egvilta“ – kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, grąžinti jam suteiktą kreditą. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui bendrą 15.637.000,00 Eur dydžio kredito limitą, susidedantį iš 7.986.000,00 Eur dydžio ilgalaikio kredito, 6.348.000,00 Eur dydžio kredito ir 1.303.000,00 Eur dydžio kredito linijos (toliau - Kreditas). BUAB „Egvilta“ prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties, įvykdymui, buvo įkeistas turtas nurodytas įkeitimo lakšte ID kodas Nr. 01220080009513 (su pakeitimais) (toliau – Įkeitimo lakštas)): piniginės lėšos (įkeitimo objektai 1, 2, 3), esančios BUAB „Egvilta“ banko sąskaitose - Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Piniginės lėšos), kurių savininkas yra BUAB „Egvilta“; 8 970,00 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė, kylanti iš 2000 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 198 (įkeitimo objektas Nr. 4), kurių savininkas – BUAB „Egvilta“; 2070 vienetų paprastų vardinių 28,96 Eur (100,00 Lt) dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų (įkeitimo objektas Nr. 5), kurių savininkas – BUAB „Faulana”; 660 vienetų paprastų vardinių 28,96 Eur (100,00 Lt) dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų (įkeitimo objektas Nr. 6), kurių savininkas M. R.; 270 vienetų paprastų vardinių 28,96 Eur (100,00 Lt) dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų (įkeitimo objektas Nr. 7), kurių savininkė A. R.. Atsakovo BUAB „Egvilta“ prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties, įvykdymo užtikrinimui, taip pat buvo įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamas turtas – daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (Hipotekos lakštas ID kodas 01 120080019418) su vėlesniais pakeitimais). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi UAB „Egvilta“ iškelta bankroto byla, o BUAB „Egvilta“ administratoriumi paskirta UAB „Avere“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d., spalio 20 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Egvilta“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų patikslintas sąrašas. Tretieji asmenys - UAB „Faulana” ir G. M. 2010 m. rugsėjo 10 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.10092010, kuria G. M. buvo perleista nuosavybės teisė į 2070 vienetų atsakovo BUAB „Egvilta“ akcijų, įkeistų įkeitimo lakštu. 2015 m. balandžio 29 d. susitarimu dėl reikalavimo teisių perleidimo, atsakovas SIA „UniCredit Leasing“ perleido kitam atsakovui OU „Inti Kinnisvara“ 1984000,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą, patvirtintą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje ir kilusį iš kreditavimo sutarties. 2015 m. gegužės 4 d. įkeitimo perleidimo sutartimi buvo perleistos prievolių, kylančių iš šios sutarties, užtikrinimo priemonės, nurodytos hipotekos ir įkeitimo lakšte. Notarės J. Š. 2015 m. gegužės 19 d. pranešimu atsakovas BUAB „Egvilta“ informuotas apie gautą atsakovų SIA „UniCreditLeasing“ ir OU „Inti Kinnisvara“ prašymą atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal įkeitimo lakštą. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastato rinkos vertė yra 6.387.279,00 Eur. Turto vertintojas UAB „CRE pro“, nustatė, kad pastato rinkos vertė (2015-08-18) yra 3.659.000,00 Eur , o turto vertintojas „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodė rinkos vertę – 1.870.000,00 Eur.
Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra bendrosios hipotekos daiktiniai civiliniai teisiniai santykiai, nes vienam atsakovo BUAB „Egvilta“ sutartiniam skoliniam įsipareigojimui apsaugoti įkeisti keliems atskiriems savininkams (ieškovams, trečiajam asmeniui ir atsakovams) priklausantys nekilnojamieji daiktai (pastatas, piniginės lėšos, turtinė teisė, akcijos) (CK 4.183 str.), todėl byloje kilęs šalių ginčas buvo spręstinas taikant bendrąją hipoteką reglamentuojančias daiktinės teisės normas.
Byloje esančiame 2008 m. liepos 22 d hipotekos lakšte nurodyta, kad pastatas kartu su nuomos teise įkeistas užtikrinant kreditavimo sutartimi suteiktos prievolės vykdymą, o 2008 m. balandžio 3 d. įkeitimo lakšte apie piniginių lėšų, turtinės teisės ir akcijų, įkeitimą nurodyta, kad jų įkeitimu užtikrintas skolininko BUAB „Eigvilta“ prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdymas. Teismas sutiko su ieškovų ir atsakovų teiginiais, kad šalys iš esmės nesitarė dėl bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės. Tokia išvada akivaizdi vertinant visų byloje nustatytų aplinkybių visumą. Į bylą pateiktais VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastato rinkos vertė yra 6.387.279,00 Eur. Tuo tarpu turto vertintojo UAB „CRE pro“ nustatyta pastato rinkos vertė (2015-08-18) yra 3.659.000,00 Eur, o turto vertintojo „Ober-Haus“ nustatyta pastato rinkos vertė – 1.870.000,00 Eur. Akivaizdu, kad parduodant pastatą iš esmės būtų padengti kreditorių OU „Inti Kinnisvara“ ir SIA „UniCredit Leasing“, reikalavimai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nustatytina tokia bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilė: ginčo pastatas parduotinas kartu su žemės sklypo nuomos teise ir tik po to, jeigu būtų neužtikinti atsakovų OU „Inti Kinnisvara“ ir SIA „UniCredit Leasing“, reikalavimai, būtų parduodamas kitas įkeistas turtas (piniginės lėšos bei akcijos). Nustatant tokią įkeistų daiktų pardavimo eilę, atsižvelgia į tai, kad ji geriausiai atitiktų visų bendrosios hipotekos daiktinių civilinių teisinių santykių dalyvių – tiek skolininko ir įkaitų davėjų (ieškovų, trečiojo asmens), tiek įkaito turėtojų (atsakovų OU „Inti Kinnisvara“ ir SIA „UniCredit Leasing“) interesus. Nenustačius nurodytos daiktų pardavimo eilės, nukentėtų ne tik ieškovų interesai. Teismo vertinimu, nurodytos įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės nustatymas neturės įtakos tam, kad bankrutuojančio skolininko hipoteka įkeistas turtas būtų realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nes tokia pardavimo eile nustatyta kito įkeisto daikto (ginčo sklypo) pardavimo priklausomybė nuo bankrutuojančio skolininko įkeisto turto pardavimo bankroto procese, bet ne priešingai (ĮBĮ 1 str. 3 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas (apeliantas) Latvijos Respublikos bendrovė SIA „UniCredit Leasing“, Lietuvos Respublikoje veikianti per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-19 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovų Mariaus Rainio ir A. R. 2015-06-11 ieškinį dėl įkeistų turto vienetų pardavimo eilės iš varžytinių nustatymo, ir priteisti iš ieškovų Mariaus Rainio ir A. R. apelianto SIA „UniCredit Leasing“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pastato hipoteką ir nuomos teisės, piniginių lėšų ir akcijų įkeitimą pripažino bendrąją hipoteka (įkeitimu) ir tuo pagrindu pakeitė šiuos sandorius nustatydamas išieškojimo iš šio turto eilę. Apeliantas negali sutikti su pirmosios instancijos išvada, jog pastato hipoteka, akcijų, nuomos teisės ir piniginių lėšų įkeitimas pripažintini bendrąja hipoteka, ko pasėkoje šis ginčas spręstinas taikant bendrąją hipoteką reglamentuojančias daiktinės teisės normas. Apelianto nuomone, pastato hipotekos ir akcijų įkeitimo sandoriai savo esme yra du savarankiški bendrovės prievolių apeliantui pagal kredito sutartį užtikrinimo sandoriai. Vien ta aplinkybė, jog šie sandoriai sudaryti užtikrinant bendrovės prievoles apeliantui pagal tą pačią kredito sutartį, kaip nurodoma skundžiamame sprendime, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pastato hipoteka ir akcijų įkeitimas pripažintinas bendrąja hipoteka (įkeitimu) su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Nagrinėjamuoju atveju, visų pirma, lakštuose, kuriais įforminti pastato ir akcijų įkeitimo sandoriai, nenurodoma, jog šie sandoriai yra bendroji hipoteka (įkeitimas) ir tokios išvados akivaizdžiai nesuponuoja šių sandorių turinys. Visų antra, vertinant šių sandorių sudarymo aplinkybes, esmę, tikslą bei turinį taip pat negalima daryti išvados, jog šalys susitarė dėl bendrosios hipotekos (įkeitimo). Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas, kaip kreditorius, sutiko su tokiu prievolės užtikrinimo būdu kuomet savo reikalavimą sutiko patenkinti iš trečiųjų asmenų turto, tik realizavus skolininko pateiktas prievolių užtikrinimo priemones. Priešingai, kredito sutartis, kurios turinį puikiai žinojo ir ieškovai kaip skolininko vadovai, aiškiai nustato, kad užtikrinimų realizavimo eiliškumą pasirenka kreditorius. Be to, atsižvelgiant į bendrovės vystyto projekto apimtis bei vertę pagrįsta ir logiška manyti, jog apeliantas siekė gauti, o bendrovė bei įkaito davėjai siekė pateikti kelias alternatyvias bendrovės prievolių užtikrinimo priemones. Šiuo atveju, tiek hipotekos sandoris, kuriuo apelianto naudai įkeistas pastatas, tiek ir įkeitimo sandoris, kuriuo apelianto naudai, be kita ko, įkeistos akcijos, savo esme yra atskiros ir viena nuo kitos nepriklausančios šalutinės prievolės, kurias sieja tik tai, kad jos užtikrina tinkamą bendrovės prievolių įvykdymą pagal kredito sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažinęs pastato hipotekos, nuomos teisės bei akcijų įkeitimo sandorius bendrąja hipoteka (įkeitimu) bei juos pakeitęs nurodant, kad pirmą kartu privalo būti realizuotas visas bendrovės įkeistas turtas, t. y. pastatas, nuomos teisė bei piniginės lėšos, o tik po to akcijos, ne tik netinkamai aiškino taikytinas materialinės teisės normas bei nukrypo nuo teismų šiuo klausimu formuojamos praktikos, tačiau ir nepagrįstai apsunkino pastato realizavimą varžytinių metu. Viena vertus, nagrinėjamu atveju pastato pardavimas varžytinėse kartu su nuomos teise bei piniginių lėšų realizavimu nepagrįstai apsunkintų pastato, kurio dėl pačių ieškovų ir su jais susijusių asmenų veiksmų bendrovės bankroto byloje nepavyksta parduoti net keletą metų. Lėšų banko sąskaitoje įkeitimas bei jo realizavimas dėl skolininko bankroto iš viso yra negalimas. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad bendrovei iškelta bankroto byla ir šiuo metu bendrovė yra likviduojama bet koks išieškojimo iš bendrovės prievolėms užtikrinti įkeisto bendrovės turto eilės (tvarkos) nustatymas netenka prasmės, nes dėl turto pardavimo tvarkos sprendžia bendrovės kreditoriai ir jis privalo būti vykdomas ĮBĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju pastatas yra pardavinėjamas atskirai nuo kito apelianto ir kito kreditoriaus naudai įkeisto turto. Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai pripažino pastato hipotekos, nuomos teisės bei piniginių lėšų ir akcijų įkeitimo sandorius bendrąja hipoteka (įkeitimu) su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Taip pat teismas skundžiamu sprendimu neteisingai sprendė, jog šalys nebuvo susitarusios dėl išieškojimo iš šio įkeisto turto eilės ir šiuo atveju buvo įmanoma nustatyti išieškojimo iš šio turto eilę. Apelianto nuomone, ieškinio reikalavimas nustatyti įkeisto turto pardavimo iš varžytinių eilę šiuo atveju negalėtų būti tenkinamas dėl keleto priežasčių. Pirma, remiantis į bylą pateiktais įrodymais bei bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai teigtina, kad šalys vis dėl to susitarė dėl prievolių užtikrinimo priemonių realizavimo tvarkos (eilės) numatant, kad tokią tvarką (eilę) pasirenka apeliantas. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino ir į ją neatsižvelgė. Antra, priverstinis išieškojimas iš įkeisto pastato bei kito bendrovei priklausančio turto, įkeisto bendrovės prievolėms pagal kredito sutartį užtikrinti, privalo būti vykdomas ĮBĮ nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo hipotekos (įkeitimo) sandoriu (ar teismo sprendimu) nustatytos pardavimo eilės. Trečia, išieškojimo eilės nustatymas skundžiamu sprendimu pažeidžia hipotekos (įkeitimo) kreditorių interesus, nes užkerta kelią neapibrėžtą laiko tarpą gauti bent dalį skolos. Apeliantas sąžiningai ir nuosekliai vykdė išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto (pastato), tačiau nepagrįstai ilgai užsitęsus šio turto pardavimo procesui bei apeliantui patiriant ženklų nuostolį dėl bendrovės įsiskolinimo, net ir pardavus dalį reikalavimo teisės į bendrovę, apeliantas teisėtai ir pagrįstai siekia išieškoti skolos likutį iš jo naudai įkeistų akcijų. Ketvirta, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad išskyrus pastatą su nuomos teise ir akcijas, ieškovai neprašė nustatyti kito įkeitimo sandoriu apelianto naudai įkeisto turto, pavyzdžiui reikalavimo teisių ar banko sąskaitų, pardavimo iš varžytinių eilės. Pastaroji aplinkybė papildomai pagrindžia, kad ieškovai ieškinį teikia siekdami užkirsti kelią apeliantui išieškoti bent dalį bendrovės skolos, o ne apginti savo, kaip įkaito davėjų, teises ir teisėtus interesus. Tačiau, nepaisant paminėtos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nepaisydamas ieškinyje suformuluoto reikalavimo, nustatė viso bendrovės prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimui įkeisto turto pardavimo iš varžytinių eilę. Penkta, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškojimo eilės iš įkeisto turto nustatymą pirma parduodant bendrovei priklausantį turtą ir tik po to akcijas, priklausančias ieškovams ir tretiesiems asmenims, be kita ko, lemia tai, kad pastato vertės pakaks apelianto ir kito kreditoriaus reikalavimams bendrovei patenkinti. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovai teigė bei teikė įrodymus dėl to, jog pastato vertės pakanka Inti Kinnisvara OU ir apelianto reikalavimams bendrovės bankroto byloje patenkinti dėl ko nėra pagrindo nukreipti išieškojimą į akcijas, tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybė dėl įkeisto turto vertės neturi visiškai jokios reikšmės sprendžiant teisės klausimą dėl to iš kurio turto turi būti pirmiausia vykdomas išieškojimas, t. y. skolininko ar trečiojo asmens. Tokia išieškotojo teisė akivaizdžiai nepriklauso nuo skolininko turto vertės. Šešta, realizavus įkeistą pastatą ir nuomos teises, skolininko bankroto byla bus baigta, nes nėra jokio kito skolininko turto, o tuo pačiu pasibaigs ir juridinis asmuo, kurio akcijos yra įkeistos kreditoriams. Tokiu būdu, vykdant pirmosios instancijos teismo suformuluotą įpareigojimą skundžiamame sprendime, įkaito (akcijų) turėtojai praras galimybę nukreipti išieškojimą į jiems įkeistas akcijas dėl to, kad neliks įkeitimo objekto.
Atsiliepimas
Ieškovas M. R. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju, visų pirma, lakštuose, kuriais įforminti pastato ir akcijų įkeitimo sandoriai, nenurodoma, jog šie sandoriai yra bendroji hipoteka (įkeitimas) ir tokios išvados akivaizdžiai nesuponuoja šių sandorių turinys. Antra, vertinant šių sandorių sudarymo aplinkybes, esmę, tikslą bei turinį taip pat negalima daryti išvados, jog šalys susitarė dėl bendrosios hipotekos (įkeitimo). Ieškovai pažymi, jog apeliantas klaidingai vertina faktinės bylos aplinkybes, pasisakydamas dėl to, jog fakto (bendrosios hipotekos (įkeitimo)) nenurodymas lakštuose, kuriais įformintas pastato ir akcijų įkeitimas, pakeitė teisinius santykius, susiformavusius tarp apelianto, ieškovo ir trečiojo asmens G. M. (BUAB „Faulana“). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti (tą pripažįsta ir apeliantas), jog kredito sutartis, iš kurios kilo prievolė grąžinti apelianto suteiktą kreditą, buvo sudaryta tarp bendrovės (skolininko) ir apelianto (kreditoriaus). Ieškovų ir apelianto nesiejo jokie kredito (paskolos) teisiniai santykiai, todėl ieškovai negali būti laikomi teisinio santykio (kredito (paskolos) teisinių santykių) subjektais. Tai reiškia, jog ieškovams įkeitus akcijas, užtikrinant bendrovės (skolininko) prievolių apeliantui (kreditoriui) įvykdymą, bendrovės prievolių apeliantui įvykdymas buvo užtikrintas – bendrovei priklausančio pastato hipoteka, piniginių lėšų įkeitimu, ieškovams priklausančių akcijų įkeitimu bei trečiajam asmeniui G. M. (buvęs savininkas – BUAB „Faulana“) priklausančių akcijų įkeitimu. Tokia turto (pastato, piniginių lėšų, akcijų) hipoteka (įkeitimas) negali būti pripažįstama savarankiškais sandoriais, kadangi šiais hipotekos (įkeitimo) sandoriais buvo užtikrintas vienas skolininis įsipareigojimas apeliantui. Tokia hipoteka (įkeitimas) gali būti pripažįstama tik bendrąja hipoteka (įkeitimu).
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog sutarčiai sudaryti ir jai pakeisti būtina jos šalių suderinta valia (konsensusas), todėl tam, kad būtų konstatuota, jog hipoteka (įkeitimas) yra bendroji, o ne paprastoji, turi būti nustatyta, kad įkaito davėjas ir įkaito gavėjas suderino savo valią ir susitarė dėl atitinkamos hipotekos rūšies. Kasacinis teismas pačių Ieškovų cituojamoje nutartyje taip pat nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad, parduodant įkeisto turto objektus skirtingiems savininkams, būtų pasiektas jų visų bendras susitarimas su pareiškėju, todėl nėra pagrindo konstatuoti hipotekos rūšies pasikeitimo į bendrąją hipoteką. Taigi, kasacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad šalių valios sudarant bendrąją hipoteką trūkumas buvo pakankama priežastimi pripažinti, jog hipotekos rūšis nepasikeitė“. Vertinant šiuos apelianto teiginius, reikia paminėti, kad faktinės bylos aplinkybės apelianto cituojamoje byloje ir šioje civilinėje byloje nesutampa. Ieškovai minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį citavo dėl joje suformuoto teisės aiškinimo, tačiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo taip pat vertinamas hipotekos rūšies pasikeitimas, pasikeitus įkeisto turto savininkui, t. y. cituojamoje civilinėje byloje buvo konstatuota, jog pasikeitus turto savininkui be hipotekos kreditoriaus sutikimo hipotekos rūšis (paprastoji hipoteka) negali pasikeisti į bendrąją hipoteką. Šiuo gi nagrinėjamu atveju, hipotekos (įkeitimo) objekto savininkai iš esmės nesikeitė ir tai negalėjo turėti jokios įtakos hipotekos (įkeitimo) rūšies pasikeitimui.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog pastato hipotekos ir akcijų įkeitimo sandoriai sudaryti skirtingu laiku (pastato hipoteka įforminta keliais mėnesiais vėliau nei akcijų įkeitimas), šie sandoriai įforminti atskirais lakštais, o šių sandorių objektai yra tarpusavyje niekaip nesusiję ir vienas nuo kito nepriklausomi, t. y. negali būti pripažinti vienu turtiniu kompleksu – hipotekos sandoriu įkeistas pastatas, priklausantis bendrovei, o įkeitimo sandoriu be bendrovei priklausančio kito turto, įkeistos akcijos, priklausiusios ieškovams ir trečiajam asmeniui. Kadangi, nagrinėjamuoju atveju, pastatas ir akcijos nėra tarpusavyje susiję hipotekos (įkeitimo) objektai, nėra pagrindo ar tikslo sandorių, kuriais šis turtas įkeistas apelianto naudai, pripažinti bendrąja hipoteka (įkeitimu) ir nustatyti šio turto pardavimo varžytinėse eilės, tokiu būdu užkertant kelią apeliantui ir (arba) naujajam kreditoriui, t. y. Inti Kinnisvara OU, vykdyti išieškojimą iš šių turto vienetų tuo pačiu metu, esant pagrindui tokį išieškojimą pradėti. Kaip jau buvo minėta, CK normos aiškiai apibrėžia paprastosios hipotekos (įkeitimo) ir bendrosios hipotekos (įkeitimo) rūšis. CK normos nenumato teisinio, faktinio ar kitokio ryšio tarp įkeičiamų objektų, bendrosios hipotekos (įkeitimo) atveju, ir numato vienintelę sąlygą, jog bendrąja hipoteka (įkeitimu) pripažįstama tokia hipoteka (įkeitimas), kai yra įkeičiamas keliems atskiriems savininkams priklausantys nekilnojamieji (kilnojamieji) daiktai, norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą. Tuo pačiu, CK normos aiškia reglamentuoja išieškojimo iš įkeistų daiktų eiliškumą tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka - kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto (CK 4.195 str.). Taigi, Apelianto teiginiai, jog bendrąja hipoteka (įkeitimu) gali būti pripažinta tik tokia hipoteka (įkeitimas), kai įkeičiami objektai turi tarpusavio ryšį (teisinį, faktinį ir/ar pan.), yra nepagrįsti.
Apeliacine skunde teigiama, jog prievolė bendrovei įkeisti jai priklausantį pastatą kilo kredito sutarties 7.1.2 p. pagrindu ir tiesiogiai priklausė nuo atitinkamos kredito sumos išmokėjimo bendrovei. Tuo tarpu, pradinė kredito sutartis nenumato prievolės ieškovams įkeisti akcijas. Remiantis kredito sutarties 7.1.5 p. bendrovė įsipareigojo tik užtikrinti savo akcijų įkeitimą, taigi akcijų savininkai prievolės įkeisti akcijas pagal kredito sutartį neturėjo. Tokį įsipareigojimą akcijų savininkai prisiėmė laisva valia ir savo noru sudarydami su apeliantu atskirą akcijų įkeitimo sandorį. Ieškovas pažymi, kad tokie apelianto teiginiai taip pat neturi nieko bendro su hipotekos (įkeitimo) teisinių santykių vertinimu, kadangi bendrovės prisiimtas įsipareigojimas užtikrinti, jog jos išleistos akcijos bus įkeistos apeliantui, rodo tik bendrovės sąžiningumą bei jos siekį vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau tai jokiu būdu nekeičia tų teisinių santykių, kurie susiklostė tarp ieškovų ir apelianto.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pastato pardavimas varžytinėse kartu su nuomos teise bei piniginių lėšų realizavimu nepagrįstai apsunkintų pastato, kurio dėl pačių ieškovų ir su jais susijusių asmenų veiksmų bendrovės bankroto byloje nepavyksta parduoti net keletą metų. Pažymėtina, kad lėšų banko sąskaitoje įkeitimas bei jo realizavimas dėl skolininko bankroto iš viso yra negalimas. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad bendrovei iškelta bankroto byla ir šiuo metu bendrovė yra likviduojama bet koks išieškojimo iš bendrovės prievolėms užtikrinti įkeisto bendrovės turto eilės (tvarkos) nustatymas netenka prasmės, nes dėl turto pardavimo tvarkos sprendžia bendrovės kreditoriai ir jis privalo būti vykdomas ĮBĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju pastatas yra pardavinėjamas atskirai nuo kito apelianto ir kito kreditoriaus naudai įkeisto turto. Ieškovai pažymi, jog pirma, apelianto teiginiai, jog dėl ieškovų ir su jais susijusių asmenų veiksmų bendrovės bankroto byloje nepavyksta parduoti pastato net keletą metų, yra tik apelianto „pamąstymai ir/ar pasvarstymai“, kurie byloje nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Antra, apeliantas klaidingai pasisako dėl to, jog išieškojimo eiliškumo nustatymas yra beprasmis, kadangi bendrovei priklausančio turto realizavimas yra reglamentuojamas ĮBĮ nuostatų. Taip, reikia pritarti, kad bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei priklausančio turto realizavimas yra reglamentuojamas ĮBĮ nuostatų, tačiau tai nekeičia pačios esmės, kuomet skolinių įsipareigojimų įvykdymas yra užtikrintas kelių daiktų hipoteka (įkeitimu). Ieškovai siekia ne sustabdyti išieškojimą iš jiems priklausančių daiktų (akcijų), o nustatyti, jog pirmąją eile apelianto reikalavimai tenkinami iš bendrovei priklausančio Pastato realizavimo gautų pajamų, o antrąja – iš ieškovams priklausančių akcijų. Taigi, nepriklausomai nuo to, jog pastato realizavimo tvarką, sąlygas ir terminus nustato ĮBĮ nuostatos, tokia įkeistų daiktų realizavimo tvarka (eiliškumas) atitiktų visų suinteresuotų asmenų – tiek apelianto, tiek Ieškovų interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Egvilta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Avere“, atsiliepimu nurodė, kad ginčą teismas spręstų savo nuožiūra, tačiau taip pat nurodo, kad neprieštarauja teismo priimtam sprendimui, kadangi teismo nustatytas įkeisto turto realizavimo eiliškumas neturės įtakos tam, kad BUAB „Egvilta“ priklausantis hipoteka įkeistas turtas - pastatas bei žemės sklypo nuomos teisė - bus realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka ir terminais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Atsakovas BUAB „Egvilta“ (toliau – Bendrovė) ir apeliantas SIA „UniCredit Leasing“ 2008-03-21 sudarė kredito sutartį Nr. 41000050-01, kuria šalių sutartimi sulygtomis sąlygomis apeliantas sutiko suteikti bendrovei iš viso 15.637.000 Eur kredito limitą, skirtą dviejų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybai ir vystymui. Prievolėms pagal kredito sutartį užtikrinti apelianto naudai bendrovė įsipareigojo įkeisti jai nuosavybės teise priklausiusį turtą: 1) žemės nuomos teisę (kredito sutarties 7.1.1 p.); 2) pagal kredito sutartį finansuojamų ir bendrovės vystomų pastatų kompleksą (kredito sutarties 7.1.2 – 7.1.3 p.), kurių įkeitimas buvo susietas su atitinkamų kredito dalių išmokėjimu bendrovei; 3) lėšas bendrovės banko sąskaitose (kredito sutarties 7.1.4 p.); 4) reikalavimo teises į gautinas sumas (kredito sutarties 7.1.6 – 7.1.7 p.). Prievolėms pagal kredito sutartį užtikrinti tretieji asmenys sutiko įkeisti visas bendrovės akcijas. 2008-04-04 dieną įregistruotu įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) prievolėms pagal kredito sutartį užtikrinti be kita ko buvo įkeistos akcijos, kurios priklauso BUAB „Faulana“ (vėliau perleistos trečiajam asmeniui G. M.) (2 070 vnt.) bei ieškovams M. R. (660 vnt.) ir A. R. (270 vnt.). 2008-07-23 dieną įregistruotu hipotekos lakštu Nr. 01120080019418 prievolėms pagal kredito sutartį užtikrinti buvo įkeistas pirmasis pastatas iš bendrovės vystytų pastatų komplekso.
Vilniaus apygardos teismas 2009-08-31 priėmė sprendimą iškelti bendrovei bankroto bylą. Bendrovės bankroto byloje buvo pradėtas jai priklausančio turto pardavimas iš varžytinių ĮBĮ nustatyta tvarka. Ieškovai M. R. ir A. R. teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė pakeisti hipotekos lakštą bei įkeitimo lakštą nustatant įkeisto turto pardavimo eiliškumą, t. y. kad pirmąja eile būtų realizuojamas BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamas turtas – daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 8 970,00 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė, kylanti iš 2000 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 198 (su pakeitimais), o antrąja eile būtų realizuojami 2070 vienetai paprastų vardinių 28,96 Eur dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių G. M., 660 vienetų paprastų vardinių 28,96 Eur dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių M. R. ir 270 vienetų paprastų vardinių 28,96 Eur dydžio nominalios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių A. R.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, hipoteka įkeistas turtas realizuojamas (parduodamas) specialaus įmonių bankroto procedūrą reglamentuojančio įstatymo – ĮBĮ – nustatyta tvarka, terminais, vadovaujantis Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 32 patvirtintu Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašu, o ne pagal CK 4.192 – 4.196 straipsnių, CPK 700 – 725 straipsnių teisinį reglamentavimą. Tokią teisinę išvadą pagrindžia ir ĮBĮ 1 str. 3 p., kuriame nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Taigi, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į teisiškai reikšmingą faktą – bankroto bylos iškėlimą skolininkui, ir jį įvertinti bei tuo pagrindu priimti atitinkamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas negalėjo ignoruoti tokio fakto kaip bankroto bylos iškėlimas skolininkui, išieškant iš jo bei kitų asmenų hipoteka įkeisto turto.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įvertinus tai, jog skolininkui UAB „Egvilta“, kurio skolinis įsipareigojimas kreditoriui apeliantui buvo užtikrintas jo paties hipoteka ir trečiųjų asmenų bei ieškovų nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir akcijų hipoteka, iškėlus bankroto bylą ir sprendžiant dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilės nustatymo, bankrutuojančiam skolininkui nuosavybės teise priklausančiam hipoteka įkeistam turtui pardavimo iš varžytynių eilė buvo nustatyta nepagrįstai. Tais atvejais, kai yra įkeistas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir trečiųjų asmenų turtas, priverstinis išieškojimas realizuojant įkeistą trečiųjų asmenų turtą tęstinas toliau, o bankrutuojančios įmonės turtas pardavinėjamas neatsižvelgiant į hipotekos lakštuose nustatytą įkeisto turto pardavimo eilę, kai ji nustatyta, bei nenustatant tokio turto pardavimo iš varžytynių eilės, kai hipotekos lakštuose ji nebuvo aptarta. Toks teisės aiškinimas yra išdėstytas Lietuvos Aukščuausiojo Teismo nutartyje 3K-3-298/2012. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų ieškinį ir nustatė turto pardavimo iš varžytinių tvarką, kadangi, kaip jau minėta, BUAB „Egvilta“ įkeistas turtas realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka ir terminais, ir minėtos tvarkos nustatinėti nereikia.
Remiantis išdėstytu, kiti šalių argumentai tampa nebereikšmingais ir teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti apelianto apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą naikinti bei priimti naują sprendimą – ieškovų A. R. ir Mariaus Rainio ieškinį atsakovams Latvijos Respublikos bendrovei SIA „UniCredit Leasing“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, Estijos Respublikos bendrovei OU „Inti Kinnisavara“, BUAB „Egvilta“ dėl įkeistų turto vienetų pardavimo eilės iš varžytinių nustatymo atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinį skundą tenkinus, iš ieškovų apelianto naudai priteisiamos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1d.). Apeliantas prašė iš ieškovų priteisti 1 174,03 eurų bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme ir 3 020 eurų bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, patirtas advokato darbo ir laiko sąnaudas, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš ieškovų apeliantui 1500 eurų bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme ir 700 eurų išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, kas sudaro apie tris vidutines mėnesines algas ir toks atlygis laikytinas visiškai pakankamu už atstovavimą vidutinio sudėtingumo byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,
nusprendė:
Latvijos Respublikos bendrovės SIA „UniCredit Leasing“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Mariaus Rainio ir A. R. ieškinį atmesti.
Priteisti iš Mariaus Rainio (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 100 eurų bylinėjimosi išlaidų SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui (j. a. k. 302854657).