Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-10-05 · Civilinė byla Nr. 2A-366-544/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-05
Bylos Nr.
2A-366-544/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Atsakovas
K. S.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo
B.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-366-544/ 2007

Nijolė Danguolė Smetonienė Procesinio sprendimo kategorija:38; 42.6; 44.2.4.1;

(S)44.5.2.1; 44.5.2.17; 73.2.6.1; 99.5; 114.11; 121.18PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų: pranešėjos Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovams M. B., T. Š., atsakovui K. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovo K. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1327-252/2007 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui K. S., tretiesiems asmenims B. K., T. K., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, apeliantų atstovus, prašiusius jų apeliacinius skundus patenkinti,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) prašė priteisti iš atsakovo K. S. 7 129,29 Lt nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003-11-28 Panevėžio mieste autoįvykio metu atsakovo K. S. vairuojamas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino T. K. vairuojamą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį B. K. Kadangi atsakovas nebuvo apdraudęs automobilio transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai UAB DK “PZU Baltija” pagal 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 8 Biuro vardu nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir sumokėjo B. K. 7129,29 Lt draudimo išmoką. Biuras, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 punktą, UAB DK “PZU Lietuva” kompensavo 7129,29 Lt draudimo išmoką. Todėl pagal CK 6.280 str., Transporto priemonių vairuotojų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. 1 p. nuostatas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakovą, kuris pagal 2005-11-23 ir 2007-01-03 pretenzijas žalos neatlygino.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-05-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo K. S. ieškovui Biurui 4818,36 Lt žalai atlyginti, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2003-11-28 atsakovas, K. S. vairuodamas automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas sankryžoje į kairę, nepamatė iš paskos važiavusio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo T. K., dėl ko minėtas automobilis atsitrenkė į atsakovo automobilį ir buvo apgadintas. Autoavarijos kaltininku pripažintas ir administracine tvarka nubaustas atsakovas K. S., kuris savo kaltę pripažino. Atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, žalos faktas nustatytas. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, todėl teismas sprendė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Avarijos metu atsakovas nebuvo apdraudęs transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės. Įvertinęs įrodymus teismas laikė, kad ieškinys pagrįstas 4818,36 Lt sumai. Teismas kritiškai vertino atsakovo teiginį, kad 2002-03-29 sutartis tarp Biuro ir draudimo kompanijos buvo nebegaliojanti. Pagal tarp Biuro ir DK “PZU Lietuva“ 2002-03-29 paslaugų teikimo sutartį Nr. 8, draudimo išmoką nukentėjusiajai B. K. 2004-01-30 išmokėjo minėta draudimo bendrovė (1. 1. p.), o Biuras jai kompensavo išmokėtą 7129,29 Lt išmoką nukentėjusiajai (b. l. 7, 29). Teismas pripažino, kad ieškovo pateikta kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 0312128 atitinka LR turto ir verslo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, tačiau nepateikta pažyma apie transporto priemonės rinkos vertę, nors tai numatyta Kelių transporto priemonių vertinimo tvarkos V dalyje. Fotonuotraukų kopijų teismas nelaikė įrodymais (CK 177 str. 3 d.), nes neaišku, kur, kada ir kas jas darė. Ieškovo teismo posėdžio metu pateiktos UAB “Kredora“ pažymos apie automobilio VW Passat detalių kainas teismas nelaikė tinkamu įrodymu, nes pažyma nebuvo pridėta prie turto vertintojo ataskaitos. Teismas padarė išvadą, kad trečiajam asmeniui žala atlyginta netikrinant jos realaus dydžio (Įstatymo 14 str. 3 d.) bei pripažino neįrodyta, kad Biuro ar draudimo kompanijos įgaliotas atstovas buvo pasiųsti apžiūrėti sugadintą turtą (Įstatymo 18 str. 3 d., 4 d.). Atsakovo pateiktos 2007-03-15 transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 57-M teismas nelaikė įrodymu, nes ji atlikta praėjus keliems metams po įvykio, turto vertintojas vadovavosi vien tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis bei sužalojimų pripažinimu bei nurodė, kad nustatyti 2003 metų kainas neturi galimybės. Trečiojo asmens teiginio, kad jam buvo išmokėta žala pagal Kasko draudimą, o ne pagal privalomąjį draudimą, ieškovas nepaneigė. Tretysis asmuo pripažino, kad pagal vertinimo ataskaitoje nurodytas atsarginių detalių ir remonto darbų atkuriamosios vertės sąmatas jis savo automobilio neremontavo ir realiai tokių išlaidų neturėjo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Biuras prašo pakeisti 2007-05-28 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, kad teismas, mažindamas priteistos žalos dydį, negalėjo remtis aplinkybe, jog transporto priemonė nebuvo remontuojama, nes taip nepagrįstai bloginama kreditoriaus padėtis, o būtinos remonto išlaidos atlyginamos nepriklausomai nuo to, ar nukentėjęs trečiasis asmuo remontuoja transporto priemonę, ar ne (Įstatymo 18 str. 4, 5 d., Taisyklių 6, 58, 77 p.). Priteistas 4818, 36 Lt žalos dydis nepagrįstas ir neargumentuotas, nes, jei ir laikyti, kad priteista detalių ir medžiagų vertė, tai pagal UAB “Automobilių ekspertizė” 2003-03-22 Ataskaitos Nr. 0312128 duomenis sugadintų detalių vertė yra 4 842, 43 Lt. Pateikta turto vertinimo Ataskaita yra pakankamas pagrindas padarytos žalos dydžiui nustatyti, jį įrodo ir PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitas. Jokių kitų dokumentų, susijusių su žalos dydžiu, pateikti neįmanoma, nes automobilis remonto įmonėje nebuvo remontuotas. Draudimo išmokos dydis nustatytas laikantis Įstatymo 18 straipsnio, Taisyklių 58 punkto reikalavimų. Nepagrįstas teiginys, kad nepateikė visi vertinimo dokumentai, numatyti Kelių transporto priemonių vertinimo tvarkos V dalyje, nes 35 900 Lt rinkos vertė Ataskaitoje nurodyta. Mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus: 1) be teisinio pagrindo fotonuotraukų kopijų nepripažino leistinais įrodymais, nes nenurodė, kokie įstatymai reikalauja fotografuojant transporto priemonę nurodyti, kur, kada ir kas darė nuotraukas. LR susisiekimo ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 24 punktas ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija neįpareigoja nurodyti fotonuotraukos padarymo laiką, vietą ir asmenį, fotografavusį transporto priemonę; 2) nepagrįstai atsisakyta vadovautis 2003-12-01 UAB ”Kredora” pažyma apie automobilio VW Passat detalių kainas, kuri buvo teikiama, siekiant pašalinti teismo posėdžio metu atsakovui iškilusias abejones dėl keistinų detalių kainos; 3) Ataskaitoje keistinų detalių kainos buvo nustatytos pagal kompiuterinį modulį “AudaQuest” (aiškinamojo rašto 4.3 p.), ir jos yra net mažesnės negu UAB “Kredora” pažymoje; 4) buvo pateikti pakankami įrodymai apie sugadintos transporto priemonės apžiūrą, nes pagal Sutartį, Biuro vardu administravusios žalą UAB DK “PZU Lietuva” atstovas apžiūrėjo sugadintą automobilį, nepažeisdamas terminų, ką patvirtina techninės apžiūros protokolo nuorašas. Teigia, kad nepagrįsta teismo išvada apie nepaneigimą, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal savanorišką turto draudimą (Kasko) sutartį, nes UAB DK “PZU Lietuva” raštas patvirtina, kad 2003-11-28 autoavarijos metu dėl automobilio VW Passat sugadinimo padaryta žala nustatyta ir draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui išmokėta pagal Įstatymo nuostatomis, o teismas dėl šios pažymos iš viso nepasisakė. Teismas be pagrindo taikė teisingumo ir protingumo kriterijai, nes šalių teisiniai santykiai yra detaliai reglamentuoti Įstatymo, Taisyklių, Tvarkos ir Instrukcijos nuostatomis. Teisinio reglamentavimo spragų, kurias reikėtų užpildyti minėtų principų pagalba, nebuvo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, nes ieškovas nepagrįstai vadovaujasi Taisyklių 58 punkto nuostatomis, kadangi ieškinio pareiškimo metu automobilis VW Passat jau buvo suremontuotas ir parduotas. Ieškovas neįrodė žalos dydžio, nepareikalavo automobilio remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų. Buvo išmokėta nepagrįstai didelė ir nepatvirtinta įrodymais draudimo išmoka, o jis turi pareigą atlyginti tik įrodyto realaus dydžio nuostolius. Draudimo bendrovė neįvykdė pareigos apžiūrėti apgadintą automobilį ir sudaryti žalos atlyginimo bylą, nustatyti žalos dydį, nepagrįstai pavedė atlikti turto vertinimą kitam subjektui. Turto vertinimo ataskaita neatitinka norminių aktų reikalavimų, joje nėra fotonuotraukų, pateiktos nuotraukos padarytos jam nedalyvaujant. Todėl tai nėra įrodymai žalos dydžiui pagrįsti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas K. S. prašo panaikinti arba pakeisti minėtą sprendimą ir priimti sprendimą ieškinį atmesti arba žymiai sumažinti jo dydį. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, padarė proceso teisės normų pažeidimus, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Ieškovas neįrodė žalos dydžio, o prieš mokėdamas draudimo išmoką nepareikalavo realų žalos dydį patvirtinančių įrodymų ir neįsitikino išmokos dydžio pagrįstumu, tuo pažeidė Paslaugų teikimo sutarties Nr. 8 1.1.1, 1.1.4, 1.1.4.3, 1.1.4.4, 1.1.4.8, 2.2.3, 2.2.3.2 p. reikalavimus. Ieškinys grindžiamas dokumentais, kurie negali būti pripažinti įrodymais. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 0312128 neatitinka turto vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų, nes joje nėra fotonuotraukų (Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 24 p.) ir turinyje nurodytų priedų: registracijos liudijimo kopijos ir techninės apžiūros talono kopijų, žalos nustatymo pagrindimo (LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d. 10 p.), į bylą pateiktas nuorašas neatitinka originalo, nenurodyta, kad vadovautasi teismui pateikta UAB “Kredora” pažyma, todėl ji taip pat nėra tinkamas įrodymas. Ataskaitoje nurodytos pačios aukščiausios detalių kainos, ką patvirtina jo pažyma iš parduotuvės, nurodytas detalių, kurių nereikėjo remontuoti, remontas. Teismas pažeidė Įstatymo 20 str. 4 d., nes sprendė, kad užtenka teorinių įrodymų apie žalos dydį. Draudimo bendrovės ar Biuro atstovas nustatyta tvarka neapžiūrėjo automobilio ir neįvertino žalos dydžio, taip pažeidė Paslaugų teikimo sutarties Nr. 8 1.1.1, 1.1.2, 1.1.4 p. reikalavimus. Jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti automobilio apžiūroje, nors tokia pareiga yra nustatyta draudimo bendrovei (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 8, 1.1.4.8 p.), taip pažeistas interesų pusiausvyros principas. Mano, jog Biuras neturi teisės reikšti ieškinio, nes nuo 2002-12-31 minėta Sutartis nebegaliojo, tai UAB DK “PZU Baltija” neturėjo pagrindo 2004-01-30 pervesti B. K. draudimo išmokos, o ieškovas – reikšti atsakovui ieškinio. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, nes neišreikalavo automobilio VW Passat pirkimo–pardavimo sutarties, faktinio remonto kaštus patvirtinančių kvitų, sąskaitų faktūrų. Be to, ieškiniui pareikšti praleistas ieškinio senaties terminas, nes reikalavimas kilęs iš draudimo teisinių santykių, kuriam pareikšti nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Mano, kad teismas priteisė nepagrįstai didelį žalos atlyginimą ir jis turi būti sumažintas pagal CK 1.5 straipsnio principus dėl to, kad T. K. pripažino, jog remontas kainavo mažiau nei draudimo išmoka, išlaidas patvirtinantys įrodymai nepateikti, po įvykio automobilis parduotas už 12 000–13 000 Lt, apgadinimai nebuvo žymūs ir jų buvo nedaug, yra sunki jo materialinė padėtis, išlaiko neįgalią sutuoktinę, įvykį padarė susijaudinęs savo motinos šarvojimo dieną, neįstengė būti kelyje atidus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, nes Biuro atstovas Įstatyme nustatytais terminais apžiūrėjo eismo įvykio metu sugadintą automobilį, jį nufotografavo, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus ir, gavęs kompetentingo asmens pateiktą transporto priemonės vertinimo Ataskaitą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, bei atsižvelgęs į kitus patirtos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, pagrįstai ir teisėtai išmokėjo draudimo išmoką. Pervesti pinigus netikrinant, ar transporto priemonė buvo suremontuota bei nereikalauti iš nukentėjusio asmens atlikto transporto priemonės remonto išlaidas pagrindžiančių dokumentų, įpareigojo Taisyklių (77 p.) bei raštiškas nukentėjusiojo 2003-11-28 prašymas. Šią sumą Biuras kompensavo savo atstovui, todėl įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą išmokėtą sumą. Teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti atsakovo prašytus dokumentus, nes jie neturi įtakos žalos dydžio nustatymui. Biuro atstovo ekspertai vertino ne tik Ataskaitą, bet atsižvelgė ir į savo pačių atliktą transporto priemonės techninės apžiūros protokolą bei fotonuotraukas. Turto vertės nustatymo pagrindimas yra nurodytas Ataskaitos aiškinamajame rašte. Autoavarija įvyko 2003 m., todėl žalos dydis turi būti skaičiuojamas, remiantis 2003 metų įkainiais ir kainomis. Įstatymai neįpareigoja, kad Biuras kviestų eismo įvykio kaltininką į apgadintos transporto priemonės apžiūrą. Tarp Biuro ir jo atstovo sudaryta paslaugų teikimo sutartis neturi jokios įtakos nei atsakovo teisėms, nei pareigoms. Biuro regresinio reikalavimo teisė kyla ne sutarties, o įstatymų pagrindu (CK 6.280 str., Įstatymo 22 str. 2 d.). Atsakingą už autoavarijos metu padarytą žalą vairuotoją su Biuru sieja ne draudimo, o iš delikto kylantys santykiai, iš kurių kylantiems reikalavimams taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Žalos dydis CK 6.251 str. 2 d. pagrindu negali būti mažinamas, nes atsakovo materialinė padėtis nėra sunki, jis turėjo realią galimybę apsidrausti ir išvengti pareigos atlyginti dėl jo kaltės įvykusios autoavarijos metu padarytą žalą.

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo – atmestinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas keistinas: ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistina 7129,29 Lt nuostoliams regreso teise atlyginti, palūkanos bei paskirstomos ir priteisiamos bylinėjimosi išlaidoms šalims ir valstybei (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176 str.–185 str.), netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui aplinkybes dėl žalos dydžio, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – CK 6.249 str., 6.251 str., 6.280 str., 6.281 str., Transporto priemonių vairuotojų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių nuostatas, be pagrindo taikė CK 1.5 str., dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2003-11-28 Panevėžio mieste dėl atsakovo K. S. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas T. K. vairuojamas B. K. priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 5). 2003-11-28 pareiškėjas T. K. pateikė prašymą draudimo kompanijai atlyginti 8200 Lt žalą dėl automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo minėto eismo įvykio metu (b. l. 7). 2003-12-04 autoavarijos kaltininkas – atsakovas K. S. taip pat pranešė Biurui apie minėtą autoavariją, pranešime pripažindamas, kad dėl jo kaltės autoavarijoje apgadintas minėtas VW Passat automobilis (b. l. 6). 2002-03-29 tarp Biuro ir UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „NORD/LB draudimas“ Panevėžio filialas, po to – į UAB DK „PZU Baltija“, o šios teises perėmė UAB „DK „PZU Lietuva“) buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 8, pagal kurią šalys nustatė ir savo teises ir pareigas administruojant žalas pagal minėtą Įstatymą ir taisykles (b. l. 8–10). Ši sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galiojo iki 2002-12-31, tačiau 2003-01-02 buvo padarytas jos 4.1 p. pakeitimas, pagal kurį sutartis tapo neterminuota (4.1 p., b. l. 8–9, 10). Veikiant pagal šios sutarties nuostatas, transporto priemonės techninės apžiūros protokolas apie išoriškai matomus pažeidimus ir defektus surašytas 2003-11-28, o dėl galimų paslėptų defektų buvo numatytos papildomos apžiūros 2003-12-01 ir 2003-12-22 (b. l. 11-15). 2003-12-22 trečiojo asmens T. K. prašymu draudimo bendrovė apgadinto VW Passat Variant įvertinimą UAB „Automobilių ekspertizė“. Atlikto įvertinimo ataskaitos duomenimis nustatyta, kad šio automobilio vertė iki apgadinimo buvo 35 900 Lt, kad jos atstatymas ekonomiškai tikslingas, o atkuriamoji kaštų vertė be PVM yra 7009,34 Lt, kuri ir rekomenduojama žalai dėl automobilio apgadinimų atlyginti (b. l. 16). 2004-01-30 B. K. draudimo bendrovė sumokėjo draudimo išmoką žalai atlyginti 7 129.29 Lt (b. l. 28), o Biuras 7129,29 Lt regreso tvarka UAB DK PZU Lietuva pervedė 2005-11-22 (b. l. 29). Ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ieškovas pareiškė 2007-01-29 (b. l. 3).

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma yra nustatyti neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y. teisingai nustatė, kad yra įrodytos minėtos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.248 straipsniuose. Šių teismo nustatytų aplinkybių faktinio ir teisinio įvertinimo šalys apeliaciniuose skunduose neginčija. Pagrindiniai abiejų šalių apeliacinio skundo argumentai yra susiję su atlygintino ieškovui nuostolių dydžio nustatymu, iš to išplaukiančiu įrodymų vertinimu, ieškovo teise reikšti ieškinį bei senaties termino taikymu.

Teisėjų kolegija apeliacinių skundų argumentus vertina sekančiai ir daro šias išvadas.

Teismas pagrįstai vertino nepagrįstu atsakovo K. S. argumentą dėl CK 1.125 str. 7 d. numatyto vienerių metų senaties termino taikymo byloje keliamam reikalavimui, nes iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo reikalavimas kildinamas ne iš sutartinių draudimo teisinių santykių, bet dėl 7129 Lt priteisimo nuostoliams atlyginti regreso tvarka. Dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d. 8 p.), kuris nepraleistas, nes UAB DK „PZU Lietuva“ B. K. 7129,29 Lt draudimo išmoką sumokėjo 2004-01-30 (b. l. 28, 105), Biuras draudimo išmoką bendrovei grąžino 2005-11-22 (b. l. 29), o ieškinys teismui pareikštas 2007-01-29 (b. l. 3).

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad Biuras neturėjo teisės reikšti ieškinį nepagrįsti ir atmestini. Kaip matyti iš Paslaugų teikimo sutarties Nr. 8 4.1 p., ji įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos 2002-03-29 ir galiojo iki 2002-12-31. 2003-01-02 padarytas 4.1 p. pakeitimas, pagal kurį sutartis tapo neterminuota (4.1 p., b. l. 8-9, 10). 2003-01-01 diena buvo nedarbo diena, todėl bet kokiu atveju sutarties galiojimas nebuvo nutrukęs, šalys įsipareigojimus vykdė, pripažino ir patvirtino. Kaip teisingai atsiliepime nurodo ieškovas, bet kokiu atveju sutarties nevykdymas, negaliojimas ir pan. atneštų teisines pasekmes šios sutarties šalims, o ne atsakovui. Todėl atsakovo skunde nurodyti Paslaugų teikimo sutarties Nr. 8 1.1.1, 1.1.4, 1.1.4.3, 1.1.4.4, 1.1.4.8, 2.2.3, 2.2.3.2 punktų reikalavimų pažeidimai jei jie ir būtų nustatyti, tai reglamentuotų santykius tarp sutarties šalių, o ne su atsakovu. Ieškovas ieškinį reiškia dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Reikalavimui reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka atsirasti būtina, kad asmuo žalą būtų atlyginęs, kad žala būtų padaryta kito asmens ir nebūtų įstatymo numatytų apribojimų reikšti atgręžtinį reikalavimą (CK 6.280 str.). Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte, Taisyklių 6 punkte numatyta, kad Biuras, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už autoavarijos metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, jeigu šis nebuvo apsidraudęs šio įstatymo nustatytu transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nebuvo apdraustas šiuo draudimu. Ši aplinkybė byloje nustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegija dalyje dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo mano esant pagrįstus ir teisėtus ieškovo apeliacinio skundo argumentus ir mano, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas ieškinį tenkinti visiškai. Ši išvada daroma dėl šių motyvų.

Byloje ginčijamus klausimus reglamentuoja LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2001-06-14 Nr. IX-378), LRV 2001-09-13 nutarimu Nr. 1100 patvirtintos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, (2003-06-25 įst. Nr. 805 (įsigaliojo nuo 2003-06-28), taip pat minėtos CK normos.

Įstatymo 18 straipsnio 1–3 dalyse numatyta, kad nukentėjęs autoavarijoje asmuo per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti draudikui, apdraudusiam atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, arba įstatymo nurodytais atvejais – Biurui, apie autoavariją, išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po autoavarijos, tol, kol jį apžiūrės draudiko arba Biuro paskirtas ekspertas, ir suteikti galimybę draudikui ar Biuro atstovui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą bei leisti susipažinti bei pateikti dokumentus, galinčius patvirtinti autoavarijos metu padarytos žalos faktą ir dydį, o Draudikas ar Biuras, nedelsdami ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio autoavarijoje asmens rašytinio pranešimo apie autoavariją gavimo dienos privalo nusiųsti ekspertą apžiūrėti sugadinto arba sunaikinto turto (Taisyklių 70 punktas). Taisyklių 72 punkte numatyta, kad draudikas, gavęs pranešimą apie autoavariją, atlieka jos tyrimą (apklausiami įvykio liudytojai, apžiūrima autoavarijos vieta ir sugadintas ar sunaikintas turtas, daromos nuotraukos, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos ir t. t.). Paslaugų sutarties Nr. 8 1.1.2 p., 1.1.4.1 p., 1.1.4.4 punktuose taip pat numatyta, kad bendrovė privalėjo atlikti trečiojo asmens sugadinto turto apžiūrą ne vėliau kaip per 3 dienas nuo nukentėjusiojo avarijoje asmens rašytinio pranešimo apie autoavariją gavimo ir surašyti turto techninės apžiūros protokolą, nufotografuoti ir padaryti nuotraukas, kviesti kaltininką į defektavimą ir jį supažindinti su apžiūros protokolu. Pareiškėjas T. K. prašymą atlyginti 8200 Lt žalą dėl automobilio VW Passat apgadinimo minėto autoįvykio metu pateikė 2003-11-28, t. y. autoavarijos dieną (b. l. 7). Transporto priemonės techninės pažiūros protokolas apie išoriškai matomus pažeidimus ir defektus surašytas taip pat 2003-11-28, o dėl galimų paslėptų defektų buvo numatytos papildomos apžiūros 2003-12-01 ir 2003-12-22; iš protokolo įrašų matyti, kad apžiūroje dalyvavo draudimo bendrovės ekspertas E. V., tretysis asmuo T. K. ir kaltininkas K. S. (b. l. 11). Iš įrašų protokole, kuris tėra iš vieno lapo, atsakovas, jei būtų domėjęsis tolesniu žalos administravimu, galėjo ir turėjo žinoti apie sekančių apžiūrų datas, galėjo atvykti ir dalyvauti. Pats apeliantas 2007-05-22 posėdyje nurodo „... su K. nebendravau, žinojau, kad jam žalą atlygins draudimo kompanija [...] tikėdamasis, kad žala tikrai nebus didelė, aš tuo reikalu nesidomėjau.“ (b. l. 117). Nors apeliantas K. S. teigė, kad faktiškai 2003-11-28 apžiūros metu nedalyvavo, o protokolą pasirašė 2003-12-04, kada užpildė pranešimą apie avariją (b. l. 41), tačiau šis argumentas yra niekuo nepagrįsta prielaida. Papildoma apžiūra buvo atlikta 2003-12-22, dalyvaujant nepriklausomam turto vertintojui D. R. ir draudimo bendrovės UAB „NORD/LB draudimas“ žalų nustatymo skyriaus ekspertui E. V., buvo surašytas minėtos transporto priemonės apžiūros defektacijos aktas. Todėl Bendrovė tinkamai įvykdė savo pareigas tiek pagal Įstatymą, tiek pagal Taisykles, tiek pagal paslaugų sutartį. Apeliantas K. S. nepagrįstai nurodo, kad bendrovės ekspertas nustatyta tvarka automobilio nepažiūrėjo, o jam pačiam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti defektavime, transporto priemonės apžiūroje bei kad buvo pažeisti minėti norminiai aktai ir nesilaikyta sutarties. Paslaugų sutartis numatė, kad, jei įmanoma, autoavarijos kaltininkas iškviečiamas į defektavimą ir supažindinimas su turto techninės apžiūros protokolu (1.14.8 p.), tačiau, kaip teisingai atsikerta ieškovas, joks norminis aktas nenumatė pareigos ieškovui atsakovą kviesti į visas apžiūras. Tuo labiau, kad šiuo atveju, kaip jau minėta, vienoje apžiūroje atsakovas dalyvavo, iš protokolo turinio, kurį pats pasirašė, turėjo žinoti ir apie kitas apžiūrų datas.

Įstatymo 20 straipsnyje (2003-03-25 įstatymo Nr. IX- 1399 red., nuo 2003-04-09) numatyta, kad autoavarijos metu padarytos žalos dydį nustato ir moka draudikas, apdraudęs atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, arba šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis ekspertų ir (ar) turto vertintojų išvadomis bei dokumentais, patvirtinančiais autoavarijos metu padarytos žalos faktą ir dydį pagal mokėjimo tvarką ir terminus, kuriuos nustato Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės. Kai automobilį remontuoti ekonomiškai tikslinga, nustatant autoavarijos metu padarytos žalos dydį remontuotinas automobilis (jo detalės, dalys, mazgai ir panašiai) dėl nusidėvėjimo nenuvertinamas. Nukentėjęs autoavarijos metu asmuo turi teisę papildomai savo iniciatyva ir savo lėšomis kreiptis į turto vertintoją, kad šis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad draudimo išmokos dydį pagal nustatytos žalos dydį, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais ir Taisyklėmis, nustato draudikas arba šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais – Biuras.

Taisyklių 58 punktas numato, kad žalos dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintos transporto priemonės ar jos detalių rinkos vertę iki autoavarijos. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė, dažymo medžiagų vertė, papildomos išlaidos. Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis gamyklų rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginamos apskaičiuotos būtinos transporto priemonės remonto išlaidos. Taisyklių 73, 74 punktuose nustatyta, kad draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali numatyti, kad trečiajam asmeniui padarytos žalos dydį nustato draudimo sutarties šalių paskirti ekspertai bei kad tretysis asmuo turi teisę papildomai savo iniciatyva ir savo lėšomis kreiptis į turto vertintoją, kad šis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Taisyklių 77, 80 punktuos nustatyta, kad po to, kai įvertinami transporto priemonės remonto darbai arba apskaičiuojamos remonto išlaidos, draudikas, esant trečiojo asmens sutikimui, gali pervesti draudimo išmoką tiesiogiai transporto priemonę remontuojančiam asmeniui arba išmokėti ją trečiajam asmeniui nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė suremontuota ar ne, o sprendimą dėl išmokos išmokėjimo būdo (šių taisyklių 77–79 punktai) priima draudikas kartu su trečiuoju asmeniu. Todėl ieškovas pagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti žalos atlyginimo dydžio, vadovaudamasis ta aplinkybe, kad transporto priemonė nebuvo remontuojama. Pasirinkti tokį žalos atlyginimo būdą buvo nukentėjusiojo asmens teisė, ir jis bei draudimo bendrovė tą teisę tinkamai realizavo.

Atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas, darytina išvada, kad žalos dydį visiškai įrodo turto vertinimo ataskaitos išvados apie 7009,34 Lt atkuriamąją kaštų vertę (b. l. 16–25), 2003-12-01 PVM sąskaitos faktūros duomenys apie automobilio suvedinimo tikrinimo, detalių išėmimo darbų kainą 109,96 Lt (b. l. 26), taip pat sąskaita apie 9.99 Lt kainą už pakabos diagnostiką (b. l. 27). Atsakovas vienu iš argumentų, kodėl nesutinka su žalos dydžiu, nurodo tai, kad automobilio sužalojimus nustatė ne Biuro ar Draudimo kompanijos ekspertas, o nepriklausomas turto vertintojas. Argumentas nepagrįstas, nes tokią teisę tiek draudikams, tiek nukentėjusiajam trečiajam asmeniui numatė virš minėti norminiai aktai. Teisėjų kolegijos nuomone, tai kaip tik turėtų būti vertinama atsakovo naudai, kadangi nepriklausomo vertintojo nustatytas žalos dydis paprastai visada kelia mažiau abejonių dėl išvados objektyvumo ir šališkumo, negu pačios žalos mokėtojos draudimo kompanijos ekspertų atliktas žalos skaičiavimas ir vertinimas. Ieškovas už atliktą nepriklausomo vertintojo atliktą turto vertinimą Bendrovei išlaidų neapmokėjo ir jų priteisti iš atsakovo neprašė. Teismas nurodė, kad UAB „Kredora“ pažymos apie detalių kainas kaip įrodymo ieškinio sumai pagrįsti nepriima todėl, kad ši pažyma nenurodyta turto vertintojo ataskaitoje, ieškinio prieduose ir pateikta tik teismo posėdžio metu (b. l. 107, 128). Tačiau ši pažyma, kaip matyti iš įrašų protokole, buvo prijungta prie bylos ne tik dėl minėtos priežasties, bet ir prieštaravimams, kilusiems bylą nagrinėjant iš esmės, pašalinti (b. l. 112-124). Šis įrodymas teismo turėjo būti įvertintas visų įrodymų visumoje pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus. Tai, kad prie turto vertinimo ataskaitos nepateikta atskira pažyma apie rinkos vertę, neturi esminės reikšmės, nes automobilio rinkos vertė nurodyta pačioje ataskaitoje, byloje jos niekas neginčijo ir kitokių įrodymų apie ją nepateikė. Todėl tai nesudaro pagrindo mažinti ieškovo išmokėtos žalos dydį.

Byloje nėra pakankamai objektyvių ir patikimų duomenų, kad žalos atlyginimas B. K. buvo išmokėtas pagal Kasko draudimo sutartį. Nors teismo posėdyje tretysis asmuo T. K. parodė, kad draudimo išmoką dėl automobilio draudimo gavo pagal Kasko sutartį (b. l. 94, 118), tačiau savo tokiam aiškinimui pagrįsti jokių objektyvių dokumentų nepateikė. Automobilio savininkė B. K. nurodė, kad draudimo poliso nerado, ji ir neteigė, kad draudimo išmoka jai buvo išmokėta pagal šį draudimą, gavo išmoką (b. l. 113). Ieškovas, kuriam perduota žalos atlyginimo byla, joje pateiktų įrodymų pagrindu ir UAB DK „PZU Lietuva“ savo turimų dokumentų pagrindu tvirtina, kad draudimo išmoka žalos atlyginimo byloje Nr. 238/03B apskaičiuota ir sumokėta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, o ne pagal savanoriško draudimo sutartį (b. l. 98). Todėl, net jei ir buvo sudaryta Kasko draudimo sutartis, tai dar nereiškia, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal tą sutartį. Jeigu teismas sprendė, kad žala išmokėta pagal Kasko draudimo sutartį, tai reikėjo spręsti dėl ieškinio atmetimo, o ne jo dydžio sumažinimo klausimą. Iš sprendimo turinio sektų, kad ieškinys patenkintas 4818,36 Lt sumai be išlaidų už remonto darbus (b. l. 129), tačiau pagal ataskaitos duomenis atsarginių detalių ir medžiagų vertė buvo 4842,43 Lt (b. l. 22). Todėl neaišku, kas sudaro teismo priteistos sumažintos žalos dydį.

Atsiliepimas

2003-12-04 pranešime, atsiliepime į ieškinį, posėdyje pats K. S. pripažįsta, kad buvo apgadinti „abiejų mašinų sparnai“, iškritęs dešinės pusės žibintas, sudaužyta posūkio lemputė, įdaužtas bamperis, kad suvokė, jog gali būti ir vidiniai automobilio sugadinimai (b. l. 6, 40, 117). Palyginus PD prie VRM Panevėžio m. VPK Eismo priežiūros skyriaus 2003-12-04 pažymoje nurodytų automobilio VW Passat sugadinimus (b. l. 5) su 2003-11-28 techninės apžiūros protokolo ir jo priedų duomenimis apie remontuojamas ir keičiamas minėto automobilio detales (b. l. 11), taip pat su 2003-12-22, dalyvaujant nepriklausomam turto vertintojui, atlikta automobilio apžiūra ir defektacijos aktu matyti, kad nustatyti duomenys apie minėto automobilio sugadinimų vietas, apimtis ir kiekį bei remonto ir keičiamų detalių skaičių ir kiekį iš esmės sutampa (b. l. 20-22). Kaltininkas K. S. pasirašė minėtą protokolą be pastabų (b. l. 11-15). Pagal minėtas įstatymų nuostatas, žala turi būti atlyginama ne aukščiausiomis ir galimai mažiausiomis kainomis, o vidutinėmis kainomis. Objektyvių ir patikimų įrodymų, kad vertinimo ataskaitoje nurodytos remonto darbų ir keistinų detalių kainos nėra vidutinės rinkos kainos, byloje nepateikta. Atsakovo pateikta 2007-03-20 dienos sąskaita iš UAB „Akstė“ atsakovo argumentų nepagrindžia, kadangi, pirmiausia, tai pažyma apie detalių kainas 2007-03-20, o ne žalos atsiradimo metu, neaišku, ar tai automobilio VW Passat Variant modelio detalių kainos, ar tai būtent tų detalių, kurias reikėjo keisti šiuo konkrečiu atveju, kainos bei akivaizdu kad tai ne vidutinė detalių kaina, o būtent ji turi būti mokama atlyginat žalą tokiais atvejais (b. l. 71). Kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovo užsakymu UAB „Darsna“ atlikta automobilio VW Passat vertinimo ataskaita Nr. 57-M nėra tinkamas įrodymas ieškovo reikalavimo dydžiui nuginčyti (b. l. 74–81). Sprendime išdėstyti argumentai ir motyvai dėl šio įrodymo vertinimo išsamūs, pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl teisėjų kolegija su jais sutinka ir nekartoja. Dėl išdėstyto atsakovo argumentai dėl mažesnio pagrįsto draudimo išmokos dydžio yra neįrodyti ir atmestini (CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuotraukų kopijos be pagrindo buvo nepripažintos įrodymais, nes byloje pakanka duomenų išvadai, kad nuotraukas transporto priemonės techninės apžiūros metu 2003-11-23 darė Bendrovės ekspertas E. V. (b. l. 11-15). Pagal Sutarties Nr. 8, bendrovė privalėjo surašyti turto techninės apžiūros protokolą (1.1.4.1 p.), apgadintą turtą nufotografuoti ir padaryti nuotraukas (1.1.4.4 p.) Teisė fotografuoti ir daryti nuotraukas numatyta ir Įstatyme bei Taisyklėse. Atsakovas K. S. atsiliepime pats pripažįsta, kad 2003-12-04 draudimo bendrovėje, jam rašant pranešimą apie avariją, draudimo bendrovės atstovas jam parodė VW automobilio fotonuotraukas ir liepė pasirašyti (b. l. 41). Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad iki 2003-12-04 dar kas nors būtų defektavęs ir apžiūrėjęs vertinimui minėtą automobilį. Liudytojas V. G., kuris turi specialių žinių, nes yra automobilių ekspertas, kilnojamojo turto vertintojas (b. l. 76) parodė, kad jam buvo pateiktos byloje esančios nuotraukos, ir tai yra draudimo kompanijos padarytos nuotraukos (b. l. 119-120), kas sutampa su kitais bylos duomenimis. Pagal Sutarties Nr. 8 1.18 p., 2.1.4 p., bendrovė privalėjo sudaryti žalos administravimo bylą ir ją perduoti Biurui (b. l. 8). Todėl Biuras į bylą galėjo pateikti tik tuos įrodymus, kurie buvo perduoti su žalos administravimo byla.

Turto vertinimas – tai nešališkas turto vertės nustatymas taikant įstatymo numatytus turto vertės nustatymo metodus, apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Turto vertinimo ataskaita surašoma raštu ir turi juridinę galią, jeigu ji atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimus. Ji laikoma teisinga, kol nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. 2003-12-22 bendrovės užsakymu UAB „Automobilių ekspertizė“ buvo sudaryta automobilio VW Passat Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimas; iš vertinimo ataskaitos duomenų nustatyta, kad šio automobilio vertė iki apgadinimo buvo 35 900 Lt, kad jos atstatymas ekonomiškai tikslingas, o atkuriamoji kaštų vertė be PVM yra 7009,34 Lt, kuri ir rekomenduojama žalai dėl automobilio apgadinimų atlyginti (b. l. 16). Iš aiškinamojo rašto matyti, kad vertinimas buvo atliktas būtent automobilio apgadinimų atlyginimo tikslu (1.4 p.), vadovaujantis galiojančiais norminiai aktais, reglamentuojančiais šį klausimą ( 3, 4 p.), atkuriamoji (kaštų) vertė nustatyta remonto kaštų atėmus nusidėvėjimą metodu juos skaičiuojant apgadinimų ir numatomo remonto apžiūros defektacijos akto pagrindu pagal vidutinius remonto darbų įkainius, o keičiamų detalių kainas nustatant pagal kompiuterinį modulį „AudaQuest“ taikant nuvertinimo normas pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją (4.2 p.) (b. l. 16-25). Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad defektacija atlikta netinkamai, o remonto ir keičiamų detalių kainos yra per aukštos. Apeliantas K. S. nurodo, kad byloje pateikta ataskaita ir jos priedai neatitinka originalo. Iš 2007-05-22 teismo posėdžio protokolo matyti, kad jame buvo pateiktas ataskaitos originalas, kuris pagal turinį sutapo su byloje esančia kopija (b. l. 120). Tai, kad prie ataskaitos originalo nėra PVM sąskaitos faktūros ir čekio, bet yra vairuotojo pažymėjimo ir automobilio techninio paso kopija, kurie nepridėti prie byloje pateiktos, kopijos neturi esminės reikšmės deliktinės atsakomybės sąlygų nustatymui, jų tarpe ir padarytos žalos dydžio nustatymui. Iš ieškinio priedų 8 ir 9 p. turinio bei pačių priedų teisėjų kolegija supranta, kad minėta sąskaita ir čekis ieškovo ir nebuvo pateikti ne kaip ataskaitos priedai, o kaip mokėjimo dokumentai, patvirtinantys išlaidas (b. l. 4, 26, 27).

Apeliantas atsakovas K. S. teigia, kad teismas neišreikalavo automobilio pirkimo–pardavimo dokumentų, kas turėjo įtakos teisingam ginčo išsprendimui. Daroma išvada, kad tokių dokumentų įrodomoji reikšmė šioje byloje negalėjo būti esminė, nes automobilio įsigijimui išleistos lėšos ar pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos sumos yra tik reliatyvus automobilio vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų ir pirkėjų tam tikromis aplinkybėmis. Tuo tarpu žalos padarymo atveju netenkamas arba sumažinamas turto naudingumas, esantis tuo metu. Transporto priemonės naudingumą tam tikru metu nusako ne įsigijimo metu sumokėta pinigų suma, o jo vertė, kaip naudingumo tam tikru metu matas.

Sumažinti priteistinos žalos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti CK 1.5 straipsnių principus. Atvejus, kada gali būti sumažintas atlygintinos žalos dydis numato CK 6.282 straipsnis. Jame numatytų aplinkybių byloje esančių įrodymų visuma nenustatyta. Trečiojo asmens T. K. pripažinimas, kad remontas kainavo mažiau nei draudimo išmoka, bei tai, kad nepateikti faktines remonto išlaidas patvirtinantys įrodymai bei kad automobilis parduotas už 12 000–13 000 Lt, nesudaro pagrindo mažinti priteistiną nuostolių atlyginimą. Byloje nėra pateikta duomenų apie išsamią atsakovo turtinę padėtį (nėra duomenų apie registruotiną, nekilnojamą turtą, indėlius ir pan.), o pagal pateiktus duomenis, materialinė padėtis nėra tokia sunki, kad būtų pagrindas taikyti CK 6.282 str. 3 d. nuostatas. LRV 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas atsargumu (50 p.), kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis (51 p.), kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti įstatymų nustatytą draudimo dokumentą (61 p.) bei kad draudžiama vairuoti transporto priemonę susirgus ar pavargus, jeigu gali kilti pavojus saugiam eismui, neturint su savimi šių taisyklių 61 punkte nurodytų dokumentų, jų tarpe – draudimo dokumento (68 p.). Todėl žalos atlyginimas dėl tos aplinkybės, kad atsakovas vairavo susijaudinęs, žalos atlyginimas negali būti mažinamas. Atsakovas vairavo transporto priemonę žinodamas, kad nėra apdraudęs savo civilinės atsakomybės, t. y. šiuo aspektu jo veiksmai buvo tyčiniai ir būtent dėl šių veiksmų atsakovas atsako regreso teise prieš ieškovą (CK 6.282 str. 3 d.).

Dėl išdėstytų argumentų ir motyvų daroma išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį tenkinti visiškai.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovui ir valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.). Žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteisiamas nuo ieškovo ginčijamos sumos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

NUTARIA:

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iš atsakovo K. S. priteistą žalos atlyginimą ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui padidinti iki 7129 (septynių tūkstančių vieno šimto dvidešimt devynių) Lt 29 ct, žyminį mokestį padidinti iki 214 (dviejų šimtų keturiolikos) Lt. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. S.: ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 70 (septyniasdešimt) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, valstybei – 16 (šešiolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė