- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-37/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Albinas Bielskis, Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu trylikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Priteista iš A. B. Panevėžio teritorinės ligonių kasoms 698,40 Lt D. L. B. gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad nužudė savo motiną, tai yra jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 m. birželio 18 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbiami), užpykęs ant savo motinos D. L. B., kad ši užsirakinusi duris neįsileidžia jo į vidų, per langą įlipęs į butą, kuriame jis gyveno su motina, bei buto viduje lovoje gulinčiai D. L. B. rankomis sudavė mažiausiai keturis smūgius į galvą – kaktą ir dešinę akį, dešinį ir kairį smilkinius, kairįjį skruostą ir žandą, padarydamas kraujosruvas dešinės akies vokuose – dešiniame smilkinyje, kaktoje, kairiame smilkinyje – skruoste bei kairiame žande, bei du kartus pakeldamas ją nuo lovos ir mesdamas atgal į lovą, tokiu būdu padarydamas jai įdrėskimą kaktoje, kairio peties, kairio dilbio nubrozdinimus, kraujosruvas plaštakose, dėl ko nuo galvos sužalojimų, išskyrus įdrėskimą kaktoje, D. L. B. įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į šoninius smegenų skilvelius, kas komplikavosi kraujo susitelkimu (40 ml) po kietuoju galvos smegenų dangalu, plaučių uždegimu bei galvos smegenų pabrinkimu, nuo ko 2007 m. birželio 27 d., 16.00 val., D. L. B. mirė.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo patikrinti apygardos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, ir priimti naują nuosprendį sumažinant jam apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą trylikos metų laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas skunde ginčija jam apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tvirtina, kad apygardos teismo jam paskirta bausmė neatitinka BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų ir yra aiškiai per griežta. Apeliantas mano, jog apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog jo motina dažnai gerdavo, įvykio metu taip pat buvo girta ir dėl to negalėjo atidaryti jam namų durų (jis apie puse valandos laukė lauke), kas jį labai sujaudino, ir jis būtent dėl to, labai supykęs, įlipo per langą į kambarį, užpylė motinai ant veido vandens, ir po kurio laiko, grįžęs namo, dar du kartus pakėlęs ją už drabužių trenkė į lovą, tačiau tiesioginės tyčios nužudyti savo motiną neturėjo, jos mirties nesiekė, tai yra nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, vadovaujantis BK 54 straipsniu, turėjo paskirti jam žymiai mažesnę bausmę.
Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad po įvykio jis motiną rado iškritusią iš lovos. Apelianto teigimu, jo motina, būdama girta, dažnai pati iškrisdavo iš lovos ir jis ne kartą ją rado apsibrozdinusią.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo A. B. gynėja prašo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi būti būtinasis, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, remiantis teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. M 156/07 (14), M 156-P/07 (14), buvo nustatyta, kad D. L. B. mirė 2007 m. birželio 27 d., apie 16.00 val., nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis veido kraujosruvomis galvoje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į šoninius smegenų skilvelius, kas komplikavosi kraujo susitelkimu (40 ml) po kietuoju. D. L. B. galvos ir galvos smegenų sužalojimai būdingi koncentruotam smūginiam poveikiui, ir padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių rezultate, prieš 6-12 parų iki mirties. Galvos sužalojimai, išskyrus įdrėskimą kaktoje, gyviems asmenims būtų sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 25-29, 32-33). Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kokia buvo D. L. B. mirties priežastis – patirtas galvos sumušimas. Tačiau sprendžiant apie priežastinio ryšio buvimą kaltininko veiksmuose, be teismo medicinos specialisto išvados, kuria konstatuojama nukentėjusiosios mirties priežastis, teismui būtina nustatyti, kad būtent kaltininko padaryta veika, o ne kiti veiksmai, sąlygojo asmens mirtį. Priežastinio ryšio nustatymas tarp veikos ir padarinių yra teismo, o ne ekspertų kompetencijoje. Tik teismas sprendžia, ar kaltininko padaryta veika buvo būtinoji sąlyga atitinkamiems padariniams kilti. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad 2007 m. birželio 18 d., apie 18 val., fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. L. B. naudojo ir padarė jai mirtinus sužalojimus A. B. . Kaip matyti, nuteistasis A. B. , apskundęs dėl jo priimtą nuosprendį apeliacine tvarka, skunde iš esmės neneigia vartojęs fizinį smurtą prieš D. L. B. 2007 m. birželio 18 d., apie 18 val., tačiau, kaip galima suprasti iš jo skunde dėstomų argumentų, jis abejoja, jog visi sužalojimai nustatyti D. L. B. galvos srityje, už kurių padarymą jis yra nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaip už tyčinį nužudymą, D. L. B. buvo padaryti jo veiksmais. Tai yra galima suprasti, jog yra abejojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent nuteistojo veiksmais padaryti sužalojimai galvos srityje buvo nukentėjusiosios D. L. B. mirties priežastis. Nuteistasis nenurodo kitų konkrečių tai padariusių asmenų, tik spėlioja, jog D. L. B. galėjo pati susižaloti galvą girta krisdama iš lovos ir atsitrenkdama į grindis, tvirtinamas, jog jis ją po įvykio rado iškritusią iš lovos ant grindų, taip pat, kad ji buvo iškritusi iš lovos ir prieš įvykį. Šiuos apelianto argumentus, kad D. L. B. mirtini sužalojimai galvos srityje galėjo būti padaryti, kai ji iškrito iš lovos ant grindų, kolegija atmeta, nes juos visiškai paneigia byloje surinkti įrodymai ir jais pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 156/07 (14), M 156-P/07 (14), nuteistojo A. B. , liudytojų D. B., R. P. , M. Š. parodymai yra pakankami įrodymai, vertinant juos kaip visumą, daryti išvadą, kad 2007 m. birželio 18 d., apie 18 val., būtent A. B. padarė D. L. B. galvos srityje sužalojimus, buvusius tiesioginiame priežastiniame ryšyje, su jos mirtimi, ir atmetė jo ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iškeltą versiją, kurią A. B. vėl kelia savo apeliaciniame skunde, jog D. L. B. galvą susižalojo girta krisdama iš lovos ant grindų. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu siekiant patikrinti nuteistojo A. B. parodymus apie D. L. B. nustatytų sužalojimo padarymo mechanizmą, buvo pavesta Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Ukmergės poskyrio ekspertams atlikti papildomą D. L. B. lavono medicininį tyrimą (t. 1, b. l. 31). Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 156-P/07 (14) matyti, kad teismo medicinos ekspertas R. L. , atlikęs papildomą tyrimą, davė kategorišką išvadą, jog D. L. B. galvos ir galvos smegenų sužalojimai nebūdingi padarytiems griūvant ir galva atsitrenkiant į žemę. Pagal teismo medicinos specialisto išvadas, D. L. B. galvos ir galvos smegenų sužalojimai būdingi koncentruotam smūginiam poveikiui. Kaip matyti iš byloje esančių A. B. apklausų protokolų, pats nuteistasis A. B. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjat bylą pirmosios instancijos teisme, visada pripažino 2007 m. birželio 18 d., apie 18 val., naudojęs fizinį smurtą prieš D. L. B. ir sudavęs jai smūgius į galvą, apklausų metu smulkiai detalizuodamas savo atliktų prieš D. L. B. smurtinių veiksmų pobūdį. A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. liepos 17 d. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad 2007 m. birželio 18 d., apie 16-17 val., jis, grįžęs iš alaus baro į namus, namo duris rado užrakintas. Kadangi jis žinojo, kad namuose yra jo motina D. L. B. , pradėjo belstis į duris, tačiau durų jam niekas neatidarė. Tada jis nuėjo prie kambario, kuriame miegojo jo motina, lango ir beldė apie kokią valandą laiko. Praėjus kuriam laiko motina atsiliepė, pasakė, kad tuoj atidarys duris, tačiau iš lovos nesikėlė ir durų jam neatidarė. Kadangi motina jo neįleido į namus, jis išėmė lango rėmą ir taip bandė patekti į savo namus, tačiau nepavyko, jis nukrito ant žemės ir susižalojo kelią, alkūnes. Jis supykęs atsinešė kaladę, padėjo ją prie lango ir taip įlipo į namą, kur motiną rado girtą, tarp jų kilo konfliktas, jie apsižodžiavo. Motina jam nesakė su kuo gėrė. Tada jis supykęs kelis kartus pakėlė ją iš lovos ir keletą kartų (gal du) metė ant lovos, taip pat sudavė ranka į veido sritį gal du ar tris kartus ir po to atsinešęs didelį puoduką su vandeniu, norėdamas, kad ji atsigautų ir pradėtų kalbėti, užpylė dar ant jos vandens. Tokius parodymus nuteistasis A. B. davė ir per kitą 2008 m. rugpjūčio 6 d. jo apklausą ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 127-128), taip pat juos patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, išsamiai paaiškindamas apie prieš D. L. B. jo 2007 m. birželio 18 d. vartoto fizinio smurto pobūdį. Vėlesnės apklausos metu – apklaustas pirmosios instancijos teisme – nuteistasis A. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog prieš D. L. B. 2007 m. birželio 18 d., apie 18 val., jis vartojo fizinį smurtą, tai yra kelis kartus pakėlęs ją iš lovos metė atgal į lovą ir sudavė jai ranka du ar tris kartus į veidą, prašė šiais jo parodymais vadovautis, nes tuo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, pripažindamas, jog jie yra teisingi. Apklaustas pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje A. B. jokių kitokių esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių nenurodė. Vertinant tokius A. B. parodymus apie D. L. B. sumušimo aplinkybes, vartoto fizinio smurto pobūdį byloje surinktų įrodymų visete, kolegija neturi pagrindo jais abejoti ir manyti, kad A. B. save apkalba. Šiuos nuteistojo A. B. parodymus patvirtina ir kiti byloje sutikti įrodymai: liudytojų D. B, R. P. , M. Š. parodymai, pagal kuriuos nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku A. B. vartojo fizinį smurtą prieš D. L. B. . Liudytoja R. P. , apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apie jai žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes, parodė, kad D. L. B. sumušė jos sūnus A. B. . Pagal liudytojos parodymus ji pati tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jai apie A. B. smurtavimą pasakė pati nukentėjusioji D. L. B. , kai ji pasigedusi nukentėjusiosios, nusprendė pas šią užeiti ir pasiteirauti dėl sveikatos, taip pat ir pats A. B. . Liudytoja parodė, kad ji, užėjusi į kambarį, D. L. B. pamatė labai išsekusią, ji gulėjo ant žemės vien su apatiniais, jos kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis, kraujosruva taip pat buvo matyti ir vienoje veido pusėje. D. L. B. paprašė atsigerti. Tada ji nukentėjusiąją įkėlė į lovą ir nubėgo į parduotuvę, nupirko mineralinio vandens ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai grįžo, D. L. B. buvo sąmoninga, paklausta, kas taip ją sumušė, jai nurodė, jog jos sūnus A. B. . Ji prie alaus baro susirado A. B. , pasakė, jog motinai iškvietė greitąją pagalbą ir liepė eiti namo. Belaukiant greitosios medicinos pagalbos, A. B. prisipažino, jog motiną (D. L. B. ) sumušė jis, tvirtindamas, jog ši to užsitarnavo. Taip pat sakė, jog prieš kelias dienas motina buvo prisigėrusi ir jo neįleido namo, dėl to jis įlipo per langą. Tai, kad A. B. vartojo fizinį smurtą prieš D. L. B. savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, nurodė ir kaip liudytoja apklausta Molėtų rajono greitosios pagalbos felčerė M. Š. , kuri atvyko pagal iškvietimą į (duomenys neskelbiami) kaimą. Pagal liudytojos M. Š. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, jai D. L. B. , kai ji atvyko pagal iškvietimą, labai prislopintu balsu sakė, jog šią sumušė sūnus. Paklausus namuose buvusio sūnaus (A. B. ), kas čia atsitiko, šis taip pat neneigė mušęs motiną, nurodydamas, jog motina jam atsibodo. Liudytoja taip pat prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tuo metu ji tiksliau prisiminė aplinkybes. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos M. Š. parodymų, kurie pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti (t. 1, b. l. 47-48, 165-166), matyti, kad ji nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes apie D. L. B. sumušimą, tik kai kurias svarbias aplinkybes dar konkrečiau. Liudytoja parodė, kad 2007 m. birželio 25 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbiami) kaimo felčerė R. P. pranešė, jog (duomenys neskelbiami) kaime yra sumušta moteris D. L. B. . Nuvykus į (duomenys neskelbiami) kaimą ir užėjus į namą, kur gyveno D. L. B. , ten buvo felčerė R. P. ir D. L. B. sūnus, apie 35 metų amžiaus. D. L. B. tuo metu gulėjo ant grindų prie lovos, ant nugaros, ant D. L. B. veido buvo matyti nubrozdinimai, kraujosruvos, ši buvo labai išsekusi, akys išsprogusios. Ji, kai D. L. B. apžiūrinėjo, taip pat matė kraujosruvas ir ant šios šlaunų, krūtinės. Paklausus D. L. B. , kas čia atsitiko, ši iš pradžių patylėjo, po to pašnibždomis jai pasakė, jog ją mušė kambaryje esantis sūnus (A. B. ). Kada ji paklausė kambaryje buvusio D. L. B. sūnaus, ar tai tiesa, šis patvirtino, jog jis mušė motiną. Be to, pirmosios instancijos teisme perskaitytuose liudytojos M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (t. 2, b. l. 42-43), ji buvo nurodžiusi ir papildomas aplinkybes. Tuo metu liudytoja parodė, kad A. B. jai sakė, jog motiną mušė, nes ši gėrė, o greitosios nekvietė, nes norėjo, jog motina mirtų. Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas D. B. taip pat nurodė, jog jam po įvykio jo brolis A. B. sakė, kad jis vieną dieną grįžęs namo rado jų motiną D. L. B. girtą ir pakėlęs ją porą kartų trinktelėjo atgal į lovą. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti ir minėto liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos liudytojas patvirtino (t. 1, b. l. 164). Kaip matyti iš jo 2007 m. rugsėjo 6 d. apklausos protokolo, tuo metu D. B. apklaustas kaip liudytojas taip pat parodė, kad po motinos mirties jo brolis A. B. jam sakė, jog prieš paguldant motiną į ligoninę, jis šią buvo sumušęs, tik nesakė, už ką. Liudytojas taip pat pažymėjo, jog jo brolis A. B. pykdavosi su motina, būdavo atvejų, kai mušdavo, dažniausiai, kai abu būdavo girti (t. 1, b. l. 40-41). Byloje nėra jokių duomenų, kad be A. B. kaltinime nurodytu laiku būtų dar kas nors vartojęs fizinį smurtą prieš D. L. B. ir sudavęs smūgius jai į galvą, kurios sumušimas, kaip nustatyta teismo medicinos specialisto išvadoje, buvo D. L. B. mirties priežastis.
Kolegijos nuomone, visos šios aptartos bylos aplinkybės paneigia bet kokią kitokio nukentėjusiosios D. L. B. sužalojimų galvos srityje padarymo galimybę ir kartu leidžia daryti išvadą, kad visus sužalojimus jai galvos srityje, dėl kurių įvyko D. L. B. mirtis, 2007 m. birželio 18 d., apie 18.00 val., padarė būtent A. B. aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio nustatomojoje dalyje, ir taip tyčia nužudė savo motiną. Nužudytoji buvo kaltininko motina pagal kilmę, todėl savo motinos nužudymas buvo pagrįstai pripažintas šį nužudymą kvalifikuojančiu požymiu ir A. B. nuteistas už savo motinos nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Kaip matyti, A. B. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje, kurią jis padarė 2007 m. birželio 18 d. Tuo metu galiojo BK 129 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri numatė, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų. Tačiau nuosprendžio priėmimo metu jau buvo įsigaliojusi naujoji šios dalies redakcija, griežtinanti už nužudymą numatytą bausmę, kurioje numatyta, kad už tokį nusikaltimą asmuo baudžiamas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija – Žin., Nr. 81-3309). Nuosprendyje nepaminėta, kuri BK 129 straipsnio 2 dalies redakcija buvo taikoma, pripažįstant A. B. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau iš nuosprendyje išdėstytų motyvų skiriant bausmę matyti, kad teismas A. B. pripažino kaltu ir jam bausmę paskyrė dar pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusios 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismas, kvalifikuodamas A. B. nusikalstamą veiką ir skirdamas bausmę pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį būtent nusikalstamos veikos padarymo metu, BK 3 straipsnio nuostatų nepažeidė, nes BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija nusikalstamos veikos padarymo metu (2007 m. birželio 18 d.) numatė švelnesnę bausmę už tą, kuri sankcijoje numatyta šiuo metu, dėl ko taip pat nėra pagrindo daryti išvados, jog baudžiamasis įstatymas buvo taikytas netinkamai.
Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad jis, kai grįžo namo, motiną rado girtą, dėl ko labai susijaudino. Tai yra galima suprasti, kad A. B. taip pat mano, jog jo veika turėtų būti vertinama kaip padaryta labai susijaudinus.
Kolegijos nuomone, nuteistojo A. B. veikos nėra pagrindo vertintini kaip padarytos labai susijaudinus (BK 130 straipsnis). Toks susijaudinimas kyla dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką nukentėjusio asmens poelgio. Nagrinėjamoje byloje jokio neteisėto nukentėjusiosios poelgio nėra nustatyta. Sprendžiant apie nuteistojo A. B. ir D. L. B. elgesį bei tarpusavio santykius iki nusikaltimo padarymo, matyti, jog šie asmenys, dažniausiai būdami girti, nuolat konfliktuodavo. Paskutinis konfliktas tarp šių asmenų įvyko 2007 m. birželio 18 d., apie 18 val. Šis konfliktas A. B. nebuvo kažkoks išskirtinis, netikėtas. D. L. B. buvo girta ir neįleido A. B. į namus, dėl ko A. B. supyko, jie apsižodžiavo. Jokių itin įžeidžiančių A. B. nukentėjusiosios poelgių ar neteisėtų veiksmų (nukentėjusioji D. L. B. gulėjo lovoje) šio konflikto metu nebuvo nustatyta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu A. B. pradėjo smurtauti prieš D. L. B. supykęs, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką pripažįsta ir jis pats.
Pirmosios instancijos teismas už šį nusikaltimą A. B. paskyrė bausmę - laisvės atėmimą trylikai metų. Teismo nuosprendžiu A. B. motyvuotai parinktas tinkamas bausmės dydis. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė ir, individualizuodamas bausmę, kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 1 dalis, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko bausmės rūšį ir dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pagrindas jam švelninti bausmę yra tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio, į šią aplinkybę skiriant A. B. bausmę jau buvo atsižvelgta ir dar kartą į ją atsižvelgti nėra jokio pagrindo. Vertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismas pagrįstai nurodė, kad nors ir buvo nustatyta, jog A. B. neturėjo išankstinio tikslo atimti D. L. B. gyvybę ir kad jis nužudymą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tačiau nuteistasis atėmė gyvybę kitam žmogui, - savo motinai, dėl to kilo itin sunkios ir jau neatstatomos pasekmės. Taip pat buvo įvertinti ir duomenys apie nuteistojo asmenybę, pagrįstai atsižvelgta į tai, kad A. B. naują labai sunkų nusikaltimą padarė neišnykus jo teistumams už kitus nusikaltimus, oficialiai niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, pasigėręs tapdavo agresyviu. Skirdamas bausmę, teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad byloje nenustatyta jokių A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nustatymo yra nepagrįsti. Šie argumentai atmetami pirmiausia jau dėl priežasčių, dėl kurių nuteistojo veika negalėjo būti perkvalifikuota į BK 130 straipsnį. Remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu, sprendžiant ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Jau buvo nurodyta, kad jokio pavojingo kėsinimosi į A. B. gyvybę, sveikatą, jo nuosavybę ir kitas teises nebuvo. Nukentėjusioji kaltininko neįžeidė, taip pat neatliko jokių rizikingų veiksmų. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad motina buvo girta, jo neįleido į namus ir jis buvo priverstas lipti per langą, kas, kaip galima suprasti ir skunde dėstomų argumentų, ir paskatino jį pavartoti fizinį smurtą prieš savo motiną. Tačiau net ir laikant tokį D. L. B. elgesį netinkamu, jis galėjo išprovokuoti nebent tik nuteistojo nepasitenkinimą. Tuo tarpu suduoti smūgių per galvą toks nukentėjusiosios elgesys paskatinti nuteistojo negalėjo. Tokių jo veiksmų pagrindine priežastimi buvo apsvaigimas nuo alkoholio ir pyktis, ką ir apklausų metu ne kartą pripažino ir pats nuteistasis, to iš esmės neneigdamas ir apeliaciniame skunde. Kolegijos nuomone, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, kaltininko asmenybę bei atsižvelgiant į kitas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, A. B. paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė, kuri tik nežymiai viršija sankcijos vidurkį, tikrai negali būti laikoma per griežta. Dar labiau švelninti šią bausmę jokio pagrindo nėra.
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, atsižvelgiant į nuteistojo apeliacinio skundo ribas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.