Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašo teismo skubos tvarka areštuoti šeimos turtą, t. y. UAB „Remera“, į.k. 301741336, akcijas, butą, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), savaeigį kraną, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti laikiną išlaikymą 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo iš esmės išnagrinėjimo. Laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti, iki bus pareikštas ieškinys teismui dėl santuokos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

CPK 147 str. 3 d. numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, o pagal 2 dalies 5 punktą gali areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą.

Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Todėl skiriant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktą rašytinę medžiagą sprendžia, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą bei priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, neįrodė ir nepagrindė šio prašymo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taip pat, pareiškėja nenurodė priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę pareiškėjos ir nepilnamečio vaiko interesams. Pareiškėja nenurodė, kokios aplinkybės ar duomenų trūkumas kliudo kreiptis į teismą su ieškiniu iš karto, reikšti materialinio pobūdžio reikalavimus, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškinyje prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Be kita ko, pareiškėjai išaiškintina, kad įstatymas numato galimybę dėl išlaikymo vaikui priteisimo kreiptis į teismą ir supaprastinta tvarka, t. y. reiškiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, net neteikiant ieškinio dėl santuokos nutraukimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėja nepagrindė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.

Taip pat, pažymėtina, kad CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Be to, turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu ir šiuo turtu disponuoti be kito sutuoktinio leidimo negalima. Todėl vien tik pareiškėjos deklaratyvūs teiginai, jog sutuoktinis ketina perleisti šeimos turtą, nesudaro pagrindo kraštutinėms, t. y. laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja nepateikė objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui, kad jos sutuoktinis turimą turtą ar gaunamas pajamas gali perleisti ar apsunkinti jo padėtį.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo, netenkintinas.

Išaiškintina, jog pareiškėja prašymą dėl laqikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali reikšti iš naujo, pateikdama teismui ieškinį ir pagrįsdama šių priemonių būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 145 str., 147 str., 148 str., 151 str., 290 str., 291 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos A. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.