Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Motiejūnienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui M. T., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. B., institucijai teikiančiai išvadą byloje – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės pripažinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui M. T. procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas) įteikti tinkamai (CPK 123 str. 3 d.). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. B. parodė, kad yra M. T. sugyventinė. M. T. labai norėjo bendrauti su vaiku, siūlydavo nupirkti vaistų, bet ieškovė pasakė, kad vaikas ne jo, kad jis turi kitą tėvą. Ji tą pokalbį girdėjo, nes sėdėjo šalia. Mano, kad M. T. privalo sūnui teikti materialinį išlaikymą. Jie gyvena sunkiai, padeda M. T. mama, broliai. Pajamos 45 Eur per mėnesį už vaikus. Šiuo metu neranda darbo, darbo biržoje registruota. Su atsakovu turi tris vaikus, juos labai myli. Mano, kad prašoma priteisti 120 Eur yra per didelė suma. Butą nuomojasi, už vandenį sumoka apie 17-27 Eur, už elektrą apie 25 Eur, už internetą 18 Eur, už darželį po 20 Eur, tačiau kiekvieną mėnesį dar įvairūs spektakliai, fondai, todėl dar papildomai sumoka 10 Eur. Sūnui A. konstatuota širdies yda, kitiems dviem vaikams reikia akinių, gali būti, kad teks daryti akių operaciją. Savo vardu neturi registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Vasara važiuoja uogauti, užsiaugina daržovių. Vasarą mėnesinės pajamos apie 300 Eur. Kruopas gauna nemokamai. Atsakovas neužsiregistravęs darbo biržoje, nes šiuo metu jis padeda giminėms. Su atsakovu ji gyvena nuo tada, kai jau buvo gimęs A. A..

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad S. A. dėl girtavimo, nepilnamečių vaikų nepriežiūros yra įrašyta nuo 2012-04-24 į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai yra teikiamos bendrosios ir socialinės paslaugos. S. A. su sugyventiniu D. D. ir dviem mažamečiais vaikais A. A., gim. 2009-03-11, ir A. D., gim. 2014-08-26, gyvena namo dalyje adresu (duomenys neskelbtini) Vaikams pagal turimas galimybes yra sudarytos tinkamos sąlygos miegui, poilsiui, žaidimams, higienos laikymuisi. Šeimos pajamos – socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (207,63 Eur) ir sugyventinio gaunamas atlyginimas, dirbant pas fizinį asmenį. S. A. ieškinio reikalavimai atitinka vaiko interesus. A. A. nuo mažens gyvenantis su motina ir toliau turi su ja gyventi, todėl tai neprieštarauja vaiko interesams (b. l. 6-7).

Teismo posėdžio metu Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. Motiejūnienė papildomai nurodė, kad padėtis S. A. šeimoje yra pagerėjusi. Pasitaiko atveju, kad A. A. neina į darželį, nors už tai yra mokami valstybės pinigai. Mano, kad prašomi 120 Eur pagal atsakovo materialinę padėtį yra per didelė suma, todėl apie 60 Eur yra galima suma. Sumažinus materialinio išlaikymo dydį pasikeistų ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo dydis. Negali tiksliai pasakyti, ar A. A. yra nustatyti specialūs poreikiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančia rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė S. A. yra nepilnamečio A. A., gim. (duomenys neskelbtini), mama, tėvas nenurodytas (b. l. 10). S. A. kartu su jos dviem nepilnamečiais vaikais A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 9). VĮ „Registrų centras“ duomenimis S. A. neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (b. l. 7), taip pat savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b. l. 14). Remiantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma, S. A. gaunamos pajamos yra socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, t. y. apie 250-300 Eur (b. l. 12). Ieškovės sūnus A. A. lanko vaikų lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 13). VSDFV duomenimis M. T. nedirba. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas savo vardu nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu yra registruotų transporto priemonių. Pateiktomis A. T., gim. (duomenys neskelbtini), M. T., gim. (Duomenys neskelbtini), G. T., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimų kopijomis nustatyta, kad M. T. yra nurodytų vaikų tėvas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja.

Pagrindinis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra vaiko interesai – vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialinės teisės. Kai tėvas su motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įvertino ieškovės, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo paaiškinimus, atsižvelgė į tai, kad A. A. visą laiką nuo gimimo gyvena su motina, o atsakovas M. T. taip pat sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu, todėl ieškovės reikalavimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina tenkintinas, nepilnamečio A. A., gim. (Duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove S. A. (CK 3.174 str. 2 d.).

Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 d.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo teismo iš atsakovo M. T. priteisti materialinį išlaikymą sūnui A. A. po 120 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis įmokomis pinigus mokant nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikui per mėnesį išleidžia daugiau nei 120 Eur. A. A. šiais metais lankys pirmą klasę, todėl reikės pinigų pratyboms, mokyklos reikmenims. Taip pat ieškovė nurodė, kad sūnui A. A. nustatyti specialieji poreikiai, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

CK 3.137 str. 3 d. numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Teismui nustačius tėvystę, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 350 Eur. Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti jo realius bei protingus poreikius, sudaryti jam tinkamas sąlygas vystytis. Tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinę socialinę išmoką (BSI). Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, teismas visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas M. T. šiuo metu nedirba, neregistruotas darbo biržoje, VSDFV duomenų bazėje informacijos apie atsakovo darbo vietą nėra. Atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, turi dvi transporto priemones, kurios VĮ „Regitra“ duomenimis yra išregistruotos, jų eismas yra draudžiamas. Atsakovas turi dar tris nepilnamečius vaikus – A. T., gim. (duomenys neskelbtini), M. T., gim. (Duomenys neskelbtini), G. T., gim. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovas M. T. patvirtino, kad jo šeimos materialinė padėtis itin sunki, jo šeimai padeda mama ir broliai. Jo sūnus A. T. turi širdies ydą, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę nepateikė. Teismas neturi duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas, todėl laiko, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, turi galimybę dirbdamas pagerinti savo turtinę padėtį ir teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Ieškovė S. A. nedirba, šiuo metu augina vaikus, gauna socialinę pašalpą ir išmoką vaikui apie 300,00 Eur. Ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, iš atsakovo M. T. sūnaus A. A. išlaikymui priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-11-04) iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise pavestina tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai S. A. (CK 3.185, 3.190 str.).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį, t. y. 4320 Eur (36 x 120). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, atsakovas sūnui A. materialinio išlaikymo neteikė, atsakovo tėvystė minėto vaiko atžvilgiu pripažinta šiuo teismo sprendimu. Kadangi teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas nesutampa, tokiu atveju, priteisiant išlaikymą už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, priteistinas jo įsiskolinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo jo nepilnamečiam vaikui A. A. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012-10-29 iki 2015-10-29, tai yra už 36 mėnesius. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra pateikusi teismui per minėtą laikotarpį vaikų poreikių tenkinimui išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.), į tai, kad įsiskolinimas nurodytas už trejų metų laikotarpį ir santykinai per šį laikotarpį šalių vaikas buvo mažesnis, kas atitinkamai lėmė mažesnes jų išlaikymo išlaidas, į atsakovo sunkią turtinę padėtį bei jo pareigą teikti išlaikymą keturiems vaikams, į ieškovės pasyvumą, t. y. dėl išlaikymo lėšų priteisimo į teismą ji kreipėsi praėjus daugiau nei šešiems metams po vaiko gimimo, nors tai galėjo padaryti iš karto ir taip užtikrinti geresnes vaiko gyvenimo sąlygas, bei į tai, kad ieškovė atsakovui sakiusi, kad ne jis yra vaiko tėvas, kas leido atsakovui suabejoti jo tėvyste, ieškinyje nurodytas per mėnesį priteistino išlaikymo dydis (4320 Eur ) A. A. mažintinas iki 1 MGL (38 Eur), todėl atitinkamai mažintina iki 1368 Eur (38 Eur x 36 mėn.) ir priteistino išlaikymo įsiskolinimo suma.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms (tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir pan.), šalys turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaiko išlaikymo dydžio, o taip pat ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei S. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-10-16 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-3760-4339 suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, ji nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista 100 % (b. l. 5)

Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, byloje nėra.

Ieškinys patenkintas iš dalies – 74,59 proc. (100 proc. dalyje dėl tėvystės nustatymo, 100 proc. dalyje dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir 66,67 proc. dalyje dėl materialinio išlaikymo, 31,67 proc. ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo).

Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas byloje sudaro – 452,32 Eur (b. l. 66). Ieškinį patenkinus iš dalies (74,59 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 337,39 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu atsakovas prašė dėl sunkios materialinės padėties iš dalies atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą priteisimo.

CPK 96 str. 7 d. reglamentuoja, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog atsakovas nedirba, neregistruotas darbo biržoje, registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas M. T. augina dar tris vaikus, jo šeimos gaunamos pajamos yra apie 45 Eur, atsakovo šeimai padeda mama, broliai. Atitinkamai, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, 337,39 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma atsakovui yra itin nemaža. Teismas atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį pripažįsta, kad priverstinis bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei į valstybės biudžetą išieškojimas pablogintų atsakovo turtinę padėtį, dėl ko galimai nukentėtų ir jo nepilnamečių vaikų interesai. Atsižvelgiant į tai atsakovo prašymas tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 100,00 Eur už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje taip pat sudaro 43,56 Eur nesumokėto žyminio mokesčio (41,00 + 80 x 1 x 12 mėn./100 proc. x 3), nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį yra atleista.

Vadovaujantis CPK 83 str. 3 d. bei atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovas iš dalies atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo priteisiant 21,78 Eur.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje 14,40 Eur. Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo priteistina 10,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš ieškovės – 3,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 282, 387, 392 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. A. yra M. T. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2015-10-29), iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už 36 mėnesius – 1368 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti įstatyminę nepilnamečio A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atstovę motiną S. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,66 Eur (tris eurus 66 ct) pašto išlaidų (Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 21,78 Eur (dvidešimt vieną eurą 78 ct) nesumokėto žyminio mokesčio, 10,74 Eur (dešimt eurų 74 ct) pašto išlaidų, 168,69 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 69 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.