- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-09
- Bylos Nr.
- 2-1071-1/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- UAB „Vėjo tiltas“
- Atsakovas
- UAB “Santeka“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vėjo tiltas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria dalinai tenkintas atsakovo prašymas taikyti nuotolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą civilinėje byloje Nr. 2-704-227/2010 pagal atsakovo UAB “Santeka“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vėjo tiltas“ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Santeka“ nurodydamas, kad kreipėsi į Vilniaus komercinį arbitražą su ieškiniu atsakovui UAB „Santeka“ dėl 2010-03-23 įskaitymo akto Nr. 01-175 pripažinimo negaliojančiu ir 498 137, 40 Lt žalos priteisimo, už pagal sutartį ir papildomus susitarimus atliktus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir – areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas sąskaitose ir turtines teises bendrai ieškinio sumai.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB “Santeka“ teismui pateikė prašymą ieškovo atžvilgiu taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 1 100 000 Lt sumai, sumokant atitinkamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą. Atsakovas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bendrovei atneš didelius nuostolius, vien dėl Rangos sutarčių Nr. A56-190-(3.18) ir Nr, A56-191-(3.18), kur jie yra rangovai visuomenei svarbiuose objektuose pagal projektus, kurie finansuojami ES sanglaudos fondo paramos lėšomis, nutraukimo atsakovas neteks 256 454 Lt pelno (esant 10 proc. pelningumui), neteks 14 000 Lt įmokėtų pasiūlymų užtikrinimui šiuose projektuose, be to perkančiosioms organizacijoms privalėtų atlyginti dėl projektų žlugimo patirtus nuostolius, kurie jų skaičiavimais sudarytų dar apie 256 454 Lt. Dėl apyvartinių lėšų trūkumo įmonė susidurtų su sunkumais ir vykdant kitus įsipareigojimus pagal Statybos sutartis. Viso savo galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas vertina 1 117 291 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi atsakovo prašymą iš dalies tenkino ir įpareigojo ieškovą UAB „Vėjo tiltas“ įnešti į specialiąją Panevėžio apygardos teismo sąskaitą 489 137Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis litus) arba šiai sumai pateikti banko garantą per 10 dienų nuo šios nutarties įteikimo. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Teismas, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir tuo būdu apribojo atsakovo tam tikrus interesus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas UAB „Vėjo tiltas“ pareiškė reikalavimą atsakovui 498 137,40Lt sumoje motyvuodamas tuo, jog atsakovas neteisėtai atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir teismas minėtai pinigų sumai taikė laikinąsias apsaugos priemones, įvertinus atskirtajame skunde nurodytas aplinkybes, tikėtina, jog atsakovui gali atsirasti nuostoliai. Todėl tikslinga taikyti galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo institutą – CPK 147 straipsnis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vėjo tiltas“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-704-227/2010 panaikinti ir atmesti atsakovo prašymą įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti pinigų sumą galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais:
1. Nėra pagrįstas įpareigojimas ieškovui į specialiąją teismo sąskaitą įnešti 489 137 Lt sumą arba tokiai sumai pateikti banko garantiją, skirtą atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui, kadangi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad dėl atsakovo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis realiai galėtų patirti nuostolius, kurių dydis siektų 489 137 Lt.
2. Atsakovas nėra pateikęs teismui jokių duomenų apie tai, kad būtent dėl turto (ne lėšų) arešto ieškovas galėtų patirti nuostolių.
3. Atsakovo galimų nuostolių vertinimas laikytinas nepagrįstu, kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų, kaip jo nekilnojamojo turto, transporto priemonių bei įrengimų areštas gali įtakoti atsakovo sutartinių prievolių nevykdymą tretiesiems asmenims, sąlygojantį sutarčių nutraukimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo apeliacinį procesą nutraukti arba palikti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas mūsų bendrovei jau, atnešė nuostolius, kadangi siekdami atlaisvinti įkeistą nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu panaikinti areštą mūsų banko sąskaitoms, ankščiau nustatyto termino nutraukėme Overdrafto sutartį Nr. 09-102253 OJ su AB Swedbank. Dėl overdrafto sutarties nutraukimo netekome apyvartinių lėšų, kas apribojo mūsų galimybes vykdyti įsipareigojimus perkančioms organizacijoms, partneriams ir kreditoriams.
2. Mūsų žiniomis ieškovo materialinė padėtis yra sunki, bankai ir draudimo kompanijos ieškovą vertina kaip itin rizikingą įmonę, atsisako už jį laiduoti.
3. Vadovaujantis CPK 55 str. 2 d. juridinių asmenų atstovais apeliacinės instancijos teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Iš pateiktų teismui dokumentų nematyti, kad atskirąjį skundą pasirašęs UAB „Vėjo tiltas“ direktorius turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl darytina išvada, kad atskirasis skundas neatitinka CPK 111 str. nustatytų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, vadovaujantis CPK 315 str. 2 d. 2 p., 5 d. apeliacinis procesas nutrauktinas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Jeigu asmuo, kuris turi įmokėti pinigus arba pateikti banko garantiją, to nepadaro per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 145 str. 2 d.). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), esant objektyvaus pobūdžio prielaidoms apie galimų nuostolių atsiradimo tikimybę, preliminarų jų dydį. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 178 straipsnį atsakovui, prašiusiam teismo pareikalauti iš ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – jo turto arešto, atlyginimo užtikrinimą, tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašyme nurodyto reikalavimo faktinį pagrindą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas sąskaitose ir turtines teises bendrai ieškinio sumai.
Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo veiklos pobūdį, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir mastą, tai, kad šiomis priemonėmis tam tikra apimtimi suvaržoma atsakovo veikla, apribojamos galimybės vykdyti sutartimis nustatytus įsipareigojimus, siekdama išsaugoti ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad šioje konkrečioje faktinėje situacijoje atsakovo reikalavimas užtikrinti galimus jo nuostolius yra pagrįstas.
Atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad procesas turėtų būti nutrauktas yra nepagrįstas. Vadovaujantis CPK 55 str. 1 d. nuostatomis juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo, todėl atsižvelgiant, kad UAB „Vėjo tiltas“ atskirąjį skundą pasirašė direktorius, tai laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisingai taikė proceso normas, reglamentuojančias atsakovo nuostolių atlyginimo institutą.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį.