Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Plungės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei R. P. dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo nesuteikiant kitų savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Plungės būstas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė prašo nutraukti 2021 m. balandžio 26 d. socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (toliau – Sutartis) su nuomininke R. P.; iškeldinti atsakovę R. P. iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), nesuteikiant jokių kitų savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų. Nurodė, kad Sutarties pagrindu Butas 2021 m. balandžio 26 d. buvo perduotas atsakovei, taip pat buvo pasirašytas gyvenamųjų patalpų perdavimo – priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ieškovė įvykdė Sutarties 7.2 punkto reikalavimus. Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad nuomininko nuomojamo socialinio būsto paskirtis yra jame gyventi nuomininkui ir jo šeimos nariams, t. y. nuomininkei R. P..

2. Socialinio būsto nuomos esmė yra pagalba tiems asmenims kuriems reikalinga socialinė pagalba, nuomininkė būste negyvena (ką įrodo nesikeičiančių skaitiklių rodmenys bei kaimynų patvirtinimas), akivaizdu, kad nuomininkei šis būstas, o ir tuo pačiu socialinė pagalba, nėra reikalingi. Nesinaudodama socialiniu būstu ir ten negyvendama atsakovė pažeidžia Sutarties 3 punkte minėtą, nustatytą esminę sąlygą – būstas skirtas gyventi jame. Socialinio būsto gavimui eilę 2023 m. gruodžio 27 d. sudaro 155 asmenys/šeimos, socialinių paslaugų poreikis sparčiai auga, žmonėms būtina pagalba, todėl ieškovei, kaip valstybės priskirtinų socialinių funkcijų vykdytojai, yra itin svarbu užtikrinti socialinės pagalbos teikimą tiems asmenims kuriems tikrai ji būtina. Siekiant užtikrinti socialinį teisingumą, būtina Sutartį nutraukti, iškeldinti atsakovę iš nuomojamo socialinio būsto ir tą būstą suteikti kitiems, tikrai socialinės pagalbos reikiantiems asmenims.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pareikštus reikalavimus palaikė.

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Sutarties sąlygų nepažeidė ir jas vykdo, socialinį būstą naudoja tik pagal paskirtį, jokių įsiskolinimų už būstą nėra. Ji dirba Plungės mieste ir negali kiekvieną dieną grįžti į Plungės rajone esantį socialinį būstą, nes anksčiau turėtas socialinis būstas Plungės mieste iš jos buvo paimtas ir suteiktas Plungės rajone. Ieškovė grindžia savo reikalavimą rašytiniais įrodymais – patikrinimo aktais, kuris surašytas 2021 m. rugsėjo 14 d. dėl 14.00 val. atlikto patikrinimo, kitas patikrinimas atliktas 2021 m. lapkričio 29 d. 9.10 val. Savaime suprantama, kad darbo metu asmuo paprastai nebūna namuose ir todėl atsakovė nebuvo surasta. Pagal CK 6.591 straipsnio 1 dalį atsakovė turi teisę iki šešių mėnesių išvykti ir teisė nuomotis būstą jai išlieka.

5. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, atsakovė papildomai paaiškino, kad apie dešimt metų savivaldybė buvo jai skyrusi butą Plungės mieste, Telšių gatvėje, butą buvo susitvarkiusi, turėjo išsikelti, nes buvo pasakyta, kad namas avarinės būklė, tuomet jai buvo išnuomotas butas, kuriame dabar gyvena.

6. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas pritarė pareikštam ieškiniui, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konst at u o ja:

7. Nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kaip socialinis būstas 2021 m. balandžio 26 d. socialinio būsto nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas atsakovei, Sutarties 14 punkte nustatyta, kad Sutartis galioja iki 2026 m. balandžio 30 d. arba Sutarties nutraukimo Sutarties 18 punkte numatytais atvejais: šalių susitarimu (18.1 punktas), vienašališkai (18.2 punktas), Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – PBĮIĮ) 20 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais (18.2.1 punktas), jeigu nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) paslaugas viršija trijų mėnesių nuomos mokesčio sumą (18.2.2 punktas), nuomininkui pažeidus bent vieną iš Sutarties 4.1 – 4. (18.2.3 punktas). Ieškovė prašo nutraukti Sutartį, nes atsakovė pažeidė Sutarties 3 punktą, kuriuo šalys susitarė, kad nuomininkui nuomojamo socialinio būsto paskirtis yra jame gyventi nuomininkui, t. y. atsakovei R. P., tačiau atsakovė socialiniame būste negyvena, tokiu būdu naudoja socialinį būstą ne pagal paskirtį. Kaip matyti, tai atitinka vieną iš PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalyje numatytų socialinio būsto nutraukimo pagrindų - socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį (PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą.

9. Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė gyvena jai suteiktame būste. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė Bute negyvena, nenurodo, kad būtų išvykusi gyventi kitur (CK 6.609 straipsnis) ar būtų laikinai išvykusi (CK 6.591 straipsnis), kitos atsakovės gyvenamosios vietos nenurodo, atsakovė tvirtina, kad Bute ji gyvena.

10. Aplinkybę, kad atsakovė Bute negyvena ieškovė įrodinėja SĮ „Plungės būstas“ darbuotojų atliktų patikrinimų aktais. Iš 2021 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akto matyti, kad patikrinimas buvo atliktas 14.00 val. nustatyta, kad nuomininkės nebuvo namuose; 2021 m. lapkričio 29 d. 9.10 val. patikrinimo metu nustatyta, kad virtuvėje nepajungta elektrinė viryklė ir kriauklė, kambaryje užsuktas šildymas, konstatuota, kad kilo įtarimas, kad nuomininkė bute negyvena, nes iš apžiūros butas atrodė kaip neeksploatuojamas; 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo atliktas socialinio būsto skaitiklių (šalto, karšo vandens, elektros) rodmenų patikrinimas, nustatyta, kad skaitiklių rodmenys nuo būsto išnuomojimo dienos (2021 m. balandžio 26 d.) per daugiau nei metus nepasikeitė, todėl yra kilęs įtarimas, kad nuomininkė jai išnuomotame būste galimai negyvena, šalia gyvenantys kaimynai nuomininkės nemato. Iš 2022 m. rugpjūčio 29 d. 14.30 val. atlikto patikrinimo akto matyti, jog nurodyta, kad durų niekas neatidarė, patikrinus skaičiukus nustatyta, kad skaičiukų rodmenys buvo tokie patys kaip ir 2022 m. rugpjūčio 23 d., kaimynai iš 9, 4, 7, 8 ir 1 butų tvirtino, kad nuomininkė bute negyvena, ją yra matę gal vieną ar du kartus. 2023 m. vasario 15 d. patikrinimo akte (laikas nenurodytas) nurodyta, kad nuomininkė durų neatidarė, patikrinus skaičiukų rodmenis nustatyta, kad skaičiukų rodmenys nuo paskutinio būsto patikrinimo nepasikeitę. 2023 m. liepos 21 d. patikrinimo akte (laikas nenurodytas) nurodyta, kad nuomininkė namuose nerasta, skaičiukų rodmenys nepasikeitę. 2023 m. lapkričio 20 d. (laikas apie 9 val.) patikrinimo akte nurodyta, kad nuomininkė bute buvo ne viena, būstas tvarkingas, daiktai sudėti lyg būtų imituojama, kad bute yra gyvenama, įtariama, kad iš tikro bute nuomininkė negyvena, tai patvirtina skaičiukų rodmenys, kaimynų parodymai.

11. Atsakovė nesutiko su ieškovės išvada, kurią ši padarė remiantis minėtų patikrinimo aktų pagrindu. Nurodė, kad būsto patikrinimai atlikti dienos metu, kuomet atsakovė būna darbe, niekur nėra reglamentuota, kiek atsakovė turėtų išnaudoti elektros, vandens ir pan. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji gauna nedideles pajamas, yra taupi, jos darbo vietoje yra galimybė nusiprausti, darbe ji pavalgo, namuose maisto nesigamina, į butą grįžta kelis kartus per mėnesį, nes dirba nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, darbo vietoje yra sąlygos išmiegoti.

12. Atsakovė pateikė duomenis iš (duomenys neskelbtini), jog ji yra (duomenys neskelbtini), kurios adresas (duomenys neskelbtini), veikla – (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad jos darbo vieta yra Plungėje, todėl buvo įpareigota pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Iš Savivaldybės turto nuomos sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) išnuomotos (duomenys neskelbtini) patalpos, kurios naudojamos mokyklos moksleivių, darbuotojų maitinimui. Atsakovė taip pat pateikė Patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir fizinio asmens, kuria įmonei išnuomota sodyba ir 47 arų žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovė paaiškino, kad šioje sodyboje veikia kavinė, ruošiamas maistas išsinešimui, yra patalpos, tinkamos permiegoti ir nusiprausti, ji automobilio nevairuoja, todėl dažnai lieka nakvoti sodyboje. Ieškovės atstovė teigė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad minėtu adresu registruotas gyvenamasis namas, jo paskirtis gyvenamoji, tačiau iš pačios ieškovės pateiktų duomenų iš www.facebook.com matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), veikia (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbo laikas nurodytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė nepagrįstai teigianti, kad turi dirbti anksti ryte ir vėlai vakare. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais, kad maistas turi būti paruoštas prieš kavinės darbo laiką, o po darbo valandų reikalinga susitvarkyti. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad sodyboje rengiami banketai, yra pokylių salė, taigi atsakovės veikla neabejotinai užima daug laiko.

13. Pagal CK 2.16 straipsnį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (pirma dalis). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. CK 2.17 straipsnis reglamentuoja gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, jame nurodyta, kad, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), t. y. išnuomoto Buto adresu, pati atsakovė gyvenamąją vietą nurodo taip pat minėtu adresu, ieškovė, teikdama ieškinį teismui, atsakovės gyvenamąją vietą nurodė Buto adresą. Duomenų, kad atsakovė būtų skolinga už Buto nuomą ar teikiamas paslaugas, nėra, atsakovė nurodė, kad Bute yra jos daiktai, ši aplinkybė byloje nepaneigta. Kaip matyti iš sprendimo 12 punkte aptartų aplinkybių, atsakovė yra dirbanti, todėl atliekant patikrinimus specialistai namuose atsakovės nerado. Atliktų patikrinimų aktuose fiksuoti nesikeičiantys elektros, šalto ir karšto vandens skaitiklių duomenys, tai, anot ieškovės yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė bute negyvena. Paaiškinimų metu atsakovė nurodė, kad Bute elektros, vandens nenaudoja, pripažino, kad ji grįžta į Butą tik keletą kartų (nurodė, kad gal du ar tris kartus per mėnesį), tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė Bute negyvena.

14. Ieškovė nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovė retai grįžta į Butą parodo, kad socialinis būstas jai nereikalingas, ji gali gyventi name, kurį nuomoja, savivaldybėje socialinio būsto laukiančių žmonių eilė yra didelė, kitiems būstas labiau reikalingas. Teismas pažymi, kad žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Tarptautinės teisės lygmeniu pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje ir išplėtotas šią nuostatą aiškinančioje EŽTT jurisprudencijoje. Konvencijos 8 straipsnis gali būti taikomas ir socialinio būsto kontekste. Ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę iš Buto yra vertintinas kaip atsakovės teisės į būsto neliečiamybę ribojimas ir toks ribojimas gali būti pateisinamas tik egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus; 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas ir (ar) pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-248/2020, 40 – 48 punktai). Kaip nustatyta, atsakovei apie dešimt metų buvo nuomotas kitas socialinis būstas, nuo 2021 m. balandžio mėnesio ginčo Butas, atsakovei nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas. Ieškovės atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad atsakovė gali gyventi gyvenamajame name, kurį nuomoja. Tačiau byloje nustatyta, kad sodybą nuomoja (duomenys neskelbtini), sodyboje vykdoma (duomenys neskelbtini) veikla, pagaminto valgio teikimas renginiams, tai patvirtina ir atsakovės pateikti duomenys (viešojo maitinimo patikrinimo aktas, įsakymas dėl maisto tvarkymo subjekto registracijos). Kito būsto atsakovė neturi. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė Bute faktiškai negyvena ir juo nesinaudoja, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė Sutartį. Tuo pačiu pažymėtina, kad kaimynų tvirtinimai, nurodyti patikrinimų aktuose, nėra laikytini įrodymais, ieškovei buvo išaiškinta, kad įrodymais gali būti pripažinti tik liudytojų, apklaustų teismo posėdyje, parodymai. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškinys netenkintinas.

15. Netenkinus ieškinio, atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos 500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, kurios atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei bylos sudėtingumą, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ir yra pagrįstos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinio netenkinti.

Priteisti atsakovei R. P. iš ieškovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.