- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-22
- Bylos Nr.
- A-442-1245-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B., A.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui, J. B.
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir J. B., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo įrašyti ūkinio pastato 6I1m, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr.233, kuriuo paliktas galioti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimas; 3) įpareigoti patenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti ūkinį pastatą 6I1m, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Pareiškėja nurodė, kad jos tėvui B. B. nuosavybės teisėmis priklausė gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šių statinių nuosavybės teisės įgijimo pagrindas buvo 1974 m. vasario 27 d. paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad po savo motinos P. B. mirties B. B. paveldėjo gyvenamąjį namą bei keturis ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vėliau B. B. vardu buvo atlikta tik dalies paveldėto turto, t. y. gyvenamojo namo ir tik trijų ūkinių pastatų, teisinė registracija. Su prašymu ištaisyti klaidą ir įregistruoti likusį neregistruotą ūkinį pastatą pareiškėjos tėvas ne kartą kreipėsi į atsakovą. Buvo atlikti objekto kadastriniai matavimai bei sudarytas planas, iš kurio matyti, kad yra gyvenamasis namas bei keturi ūkiniai statiniai, pažymėti plane indeksais 3I1m, 4I1b, 5I1p ir 6I1m (neregistruotas pastatas). Pareiškėjos tėvas mirė 2007 metais, o po jo mirties jo nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis paveldėjo pareiškėja bei jos brolis J. B.. Toliau buvo tęsiamas tėvo pradėtas procesas dėl neįregistruoto statinio įregistravimo ir tuo klausimu buvo kreiptasi į atsakovą, kuris ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto (ūkinio pastato) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, motyvuodamas tuo, kad pateiktas 1974 m. vasario 27 d. paveldėjimo teisės liudijimas nepatvirtina B. B. nuosavybės teisių į ūkinį pastatą 6I1m (paveldėjimo teisės liudijimas toks pastatas neidentifikuotas) bei kad tai nėra statinio suformavimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas. Pareiškėja nurodė, kad atsakovo sprendimas yra nepagrįstas, nes paveldėjimo teisės liudijime yra minimi keturi ūkiniai statiniai ir nei vienas iš jų nėra identifikuotas, tačiau tai nesutrukdė atlikti trijų statinių teisinę registraciją ir suteikti tam tikrus žymėjimus.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos prašymas įregistruoti ūkinį pastatą 6I1m buvo pagrįstai atmestas, nes pareiškėja nepateikė dokumentų apie prašomo įregistruoti statinio suformavimo teisėtumą, o pateiktas 1974 metų paveldėjimo teisės liudijimas nepatvirtina mirusiojo B. B. nuosavybės teisių į ginčo objektą. Atsakovas nurodė, kad archyvinės kadastro duomenų bylos 1974 m. sausio 16 d. duomenys patvirtina, jog namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo keturi ūkiniai pastatai. 1975 metais du ūkiniai pastatai buvo nugriauti ir jų vietoje pastatytas vienas ūkinis pastatas. Po statybos darbų atlikimo, kadastro duomenų bylos 1976 m. rugsėjo 6 d. duomenimis, ginčo namų valdą sudarė gyvenamasis namas ir trys ūkiniai pastatai, į kuriuos buvo įregistruotos B. B. nuosavybės teisės. Kadangi ūkinis pastatas 6I1m nebuvo inventorizuotas ir įregistruotas, todėl jis negalėjo būti paveldėjimo objektas, o pareiškėjos tėvas po savo motinos mirties paveldėjo tik tuos statinius, kurie buvo inventorizuoti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutiko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos prašomo įregistruoti ūkinio pastato 6I1m kadastro duomenys surinkti tik 2006 m. spalio 26 d.. 1986 metais, t. y. kitų trijų ūkinių pastatų registravimo metu, ūkinio pastato 6I1m kadastro duomenys nebuvo nustatyti. Pareiškėja prašo įregistruoti ūkinį pastatą dabar, todėl ūkinio pastato registravimui taikytini šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimai. Pareiškėja, norėdama įrašyti duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius atitinkamos daiktinių teisių atsiradimą tam tikram asmeniui į tam tikrą nekilnojamąjį daiktą. Pareiškėjos pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas vienareikšmiškai nepatvirtina ūkinio pastato 6I1m statybos teisėtumo bei pareiškėjos tėvo nuosavybės ar kitų daiktinių teisių į jį atsiradimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. su pareiškėjos skundu sutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėja savo prašymą įregistruoti ūkinį pastatą 6I1m, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei įregistruoti savo nuosavybės teises į šį pastatą iš esmės grindžia 1974 m. vasario 27 d. paveldėjimo teisės liudijimu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos tėvas iš savo motinos paveldėjo gyvenamąjį namą ir keturis ūkinius pastatus. Tačiau šiame paveldėjimo teisės liudijime minimi keturi ūkiniai pastatai nėra identifikuoti, todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti, kuriuos konkrečiai pastatus iš savo motinos paveldėjo pareiškėjos tėvas bei atitinkamai kuriuos ir kelis ūkinius pastatus po tėvo mirties paveldėjo pareiškėja ir jos brolis J. B.. Teismas nurodė, kad archyvinės kadastro duomenų bylos 1974 m. sausio 16 d. duomenys patvirtina, jog ginčo namų valdoje iš viso buvo penki pastatai: vienas pagrindinis ir keturi pagalbiniai. Tačiau byloje yra duomenų, kad pareiškėjos tėvui 1975 m. liepos 3 d. buvo leista statyti mūrinį ūkinį pastatą ginčo valdoje bei nugriauti du blogos išvaizdos ūkinius pastatus. Vilniaus tarpmiestinio techninio inventorizavimo biuro pastatų teisinei registracijai atlikti 1976 m. spalio 11 d. išvadoje nurodyta, kad ginčo žemės sklype buvo jau nebe keturi, o trys ūkiniai pastatai. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos tėvas du ūkinius pastatus nugriovė ir vietoje jų pastatė vieną ūkinį pastatą. Į gyvenamąjį pastatą ir tris likusius ūkinius pastatus 1986 m. kovo 10 d. ir buvo įregistruotos pareiškėjos tėvo nuosavybės teisės. Teismas nurodė, kad kadastro duomenys apie ūkinį pastatą 6I1m pirmą kartą surinkti ir užfiksuoti tik 2006 m. spalio 26 d.. Pareiškėja, norėdama įrašyti ūkinio pastato 6I1m duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, privalėjo kadastro tvarkytojui pateikti dokumentus, patvirtinančius daiktinių teisių į šį pastatą atsiradimą jai ar atitinkamai jos tėvui. Pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina jos daiktinių teisių atsiradimo į prašomą įregistruoti ūkinį pastatą, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti ūkinį pastatą 6I1m (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnis; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnis).
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti.
Pareiškėja nurodo, kad 1974 m. vasario 27 d. paveldėjimo teisės liudijime yra minimi keturi ūkiniai statiniai. Nei vienas iš jų nėra kaip nors identifikuotas, tačiau tai netrukdė atlikti trijų ūkinių pastatų teisinę registraciją ir negali trukdyti įregistruoti ketvirtąjį ūkinį pastatą. Pareiškėja nurodo, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog po atliktų statybos darbų liko tik trys statiniai, kurie ir buvo įregistruoti. Iš tikrųjų buvo keturi ūkiniai pastatai, iš kurių vienas buvo likęs neregistruotas ir šis pastatas turi būti įregistruotas dabar.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. su apeliaciniu skundu sutinka.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl statinio įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre ir registre, teritoriniam registratoriui privalėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius jos ar atitinkamai jos tėvo nuosavybės teises į prašomą įregistruoti ūkinį pastatą. Kadangi tokie dokumentai pateikti nebuvo, todėl pagrįstai buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti statinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų proceso tiesioginio dalyvavimo principas reiškia, kad teismas privalo betarpiškai ištirti visus byloje surinktus įrodymus. Šis principas įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 82 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje, jog po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai, taip pat ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Taigi šis administracinių bylų proceso principas draudžia sprendimą grįsti įrodymais, kurie nėra ištirti teismo posėdyje.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šio principo nesilaikė, priimdamas sprendimą, rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje: paveldėjimo teisės liudijimu (b.l. 9), Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1974 m. vasario 25 d. ir 1974 m. kovo 4 d. ir 1976 m. spalio 11 d. išvadomis (b.l. 52, 62, 64), Vilniaus miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. liepos 3 d. sprendimu Nr.402 (b.l. 56).
ABTĮ 9 straipsnyje yra įtvirtintas valstybinės kalbos proceso principas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas (ABTĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Byloje yra dokumentų, kurie yra surašyti nevalstybine kalba, tačiau jais pirmosios instancijos teismas rėmėsi, nors jie nėra išversti į lietuvių kalbą ir nebuvo išversti į valstybinę kalbą teismo posėdžio metu.
Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos matyti, kad pastatas, kurį pareiškėja siekia įregistruoti nekilnojamojo turto registre yra pastatytas 1940 metais (b.l. 16-18).
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau - ir Sąrašo) 2 punkte nustatyta, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir šiuos dokumentus: 2.1. savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai; 2.2. savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, jeigu statiniai pastatyti nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai.
Sąrašo 3 punktas įtvirtina, kad įsigyti seni statiniai Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir šiuos dokumentus: 3.1. sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, jeigu statiniai įgyti iki 1949 m. balandžio 14 d. įskaitytinai; 3.2. notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir pažymą apie šios sutarties įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai.
Šio sąrašo 3 punkte išvardytais atvejais vietoj sandorio, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, gali būti pateikti: įsiteisėję teismo ar valstybinio arbitražo sprendimai ir nutartys; varžytynių aktai; paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai; bendrovių ir bendrijų turto padalijimo aktai; kooperatyvų, bendrovių ir bendrijų pažymėjimai; privatizavimo dokumentai; kiti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą (Sąrašo 5 punktas).
Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nesiaiškino pareiškėjos skundo pagrįstumo minėtų teisės aktų taikymo aspektu, t.y. netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, taip pat pažeidė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.