Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo A. E. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarimo, kuriuo A. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalį 28 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo tikrinama vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 72-278 „Dėl Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“, patvirtintomis Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėmis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad nebuvo pateikta dalis informacijos, todėl teismas turėjo taikyti minėtų taisyklių 13 punkte numatytą tvarką, t. y. konstatuoti, jog nepateikta informacija yra trūkumas, kuris turėjo būti pašalintas per nustatytą terminą (ne trumpesnį, nei 10 darbo dienų).

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose formuoja nuomonę, jog administracinė atsakomybė asmenims taikoma, kuomet „<...> pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį (1992 m. gegužės 26 d. redakcija) administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę; administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje laikosi nuostatos, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Ši pozicija lemia tai, jog teisingumo vykdymas negali pasireikšti tik formaliu situacijos įvertinimu ir nuobaudos skyrimu, o turi siekti realių tikslų, įtvirtintų ATPK 20 straipsnyje. Apelianto tvirtinimu, jis negalėjo pateikti to, ko neturėjo, t. y. jis nesiekė tyčia nuslėpti informacijos, o tai šalina tyčios elementą iš nusižengimo kvalifikacijos, be kurio negalima pažeidimo kvalifikuoti pagal ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalimi, apelianto skundas nagrinėjamas pagal ATPK nuostatas.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatose buvo numatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apeliaciniame skunde nubaustasis A. E. ginčija kaltę dėl padaryto pažeidimo, tvirtina, kad jam administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad nebuvo pateikta dalis informacijos, todėl teismas turėjo taikyti 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 72-278 „Dėl Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių 13 punkte numatytą tvarką, t. y. konstatuoti, jog nepateikta informacija yra trūkumas, kuris turėjo būti pašalintas per nustatytą terminą. Be to, apelianto teigimu, ilgalaikio namo atnaujinimo plano tvirtinimas yra bendrijos narių susirinkimo kompetencija (Daugiabučių gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4, 8, 9 punktai), t. y. įstatymas nenumato privalomo plano tvirtinimo, nes bendrija savo esme yra privatus juridinis asmuo, jis savarankiškai priima sprendimus dėl namo išlaikymo. Iš teismui pateiktų protokolų matyti, jog buvo nagrinėtas finansinės ataskaitos klausimas, aptarti ilgalaikiai planai, aptarti trumpalaikiai darbai, tačiau teismas nevertino pateiktos informacijos turinio. Apelianto tvirtinimu, jis negalėjo pateikti to, ko neturėjo, t. y. jis nesiekė tyčia nuslėpti informacijos, o tai šalina tyčios elementą iš nusižengimo kvalifikacijos, be kurio negalima pažeidimo kvalifikuoti pagal ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalį. Taip pat apeliaciniame skunde apeliantas daug dėmesio skyrė dėl tikslingumo kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra: butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad savivaldybės įgalioti pareigūnai turėjo teisę tikrinti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ – daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojo – veiklą.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už: 1) bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą; 3) sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito atlikimo; 4) informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu; 5) bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai; 6) informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu; 7) bendrijos narių sąrašo (šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus; 8) bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą; 9) pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; 10) pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); 11) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį; 12) bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); 13) duomenų pateikimą bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas.

Apygardos teismas visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencija savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su namo priežiūra ir kontrole (Daugiabučių gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnis), tačiau akcentuoja, kad šiuo atveju nenagrinėjamas klausimas dėl to, ką privalo ar neprivalo bendrijos nariai, ir pažymi, kad būtent bendrijos pirmininkas privalo parengti pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektus ir juos pateikti visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai) (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 10 punktas), taip pat privalo parengti, kaip jau aptarta, ir kitų dokumentų projektus ir ataskaitas bei jas pateikti visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai) (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalis) ir tik po to, kai bendrijos pirmininkas parengia ir pateikia visuotiniam susirinkimui įstatyme numatytus projektus ir ataskaitas, visuotinio susirinkimo kompetencija – patvirtinti ar nepatvirtinti bendrijos pirmininko pateiktus projektus. Tai, jog nubaustojo A. E. teigimu, buvo nagrinėtas finansinės ataskaitos klausimas, su bendrijos nariais aptarti ilgalaikiai ir trumpalaikiai darbai tik parodo, kad šis klausimas bendrijos nariams buvo aktualus, todėl A. E. kaip bendrijos pirmininkas, aptaręs su bendrijos nariais ilgalaikius ir trumpalaikius planus, privalėjo juos parengti ir pateikti tvirtinti visuotiniam susirinkimui.

Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (aktuali redakcija galiojusi iki 2016-12-31) 20 straipsnio 1 dalimi ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2-278 patvirtintų Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių 9 punktu, 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (11.25.)-MD3-942 „Dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų patikrinimo“ pareikalavo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko A. E. pateikti valdytojo paskyrimo ar išrinkimo dokumentą (paskyrimo aktas, susirinkimų protokolai, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas); butų ir kitų patalpų savininkų, bendrijos narių sąrašą; bendrojo naudojimo objektų aprašą; metinį daugiabučio namo (toliau – namas) priežiūros ūkinį-finansinį planą; ilgalaikį namo atnaujinimo planą; sąskaitos su finansine instituciją kopiją dėl kaupiamųjų lėšų; informaciją (banko išrašą) apie sukauptų lėšų panaudojimą už tikrinamą laikotarpį; paslaugų ir rangos darbų pirkimo taisykles (tais atvejais, kai teisės aktai reikalauja nusistatyti pirkimo taisykles); informaciją ar dokumentus apie einamaisiais metais vykdytus pirkimus; informaciją apie interneto svetainę, skelbimų lentas, taikomas informacijos pateikimo butų ir kitų patalpų savininkams priemones; informaciją (duomenis) apie butų ir kitų patalpų savininkų rašytinius pageidavimus, prašymus ar pretenzijas už tikrinamą laikotarpį; metinę veiklos ataskaitą, jos pateikimo butų ir kitų patalpų savininkams duomenis; informaciją apie einamaisiais metais šauktus butų ir kitų patalpų savininkų, bendrijos narių susirinkimus ar balsavimą raštu (susirinkimo darbotvarkę, protokolą ir dalyvių sąrašą); kitus priežiūros ir kontrolės vykdytojo nurodytus duomenis (dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registrui ar Nekilnojamojo turto registrui, civilinės atsakomybės draudimą ir kita), t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyrius pareikalavo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko A. E. pateikti tik taisyklių 9 punkte numatytus pateikti privalomus duomenis per šiose taisyklėse numatytą terminą (b. l. 9–10).

Pagal ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už neįleidimą ar kitokį kliudymą savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgaliotiems pareigūnams pagal kompetenciją tikrinti ūkio subjektus, dokumentų nepateikimą arba dokumentų nuslėpimą, klaidingų žinių suteikimą, taip pat pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Akcentuotina, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. E. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus darbuotojų veiksmų dėl nurodymo pateikti jau aptartus dokumentus ir informaciją, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui neskundė, tačiau nustatytu laiku nepateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriui ir reikalautų duomenų. Pažymėtina, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. E. 2016 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu laišku (reg. Nr. (11.25.)MD2-913) informavo, jog jis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. spalio 10 d. atostogaus ir pats nurodė, jog prašomus dokumentus, taip pat ir 2015 m. metinės veiklos ataskaitas pateiks iki 2016 m. spalio 31 d., tačiau ir pratęsus terminą, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. E. savivaldybei reikalaujamų duomenų nepateikė.

Tik 2016 m. lapkričio 22 d. A. E. pateikė dalį reikalautų duomenų, tačiau kitų dokumentų – bendrojo naudojimo objektų aprašo, daugiabučio namo metinių priežiūros ūkinio-finansinio plano, ilgalaikio namo atnaujinimo plano, metinės veiklos ataskaitos, jos pateikimo butų ir kitų patalpų savininkams duomenų, atitinkančių Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, per jam suteiktą terminą nepateikė, jokių objektyvių priežasčių dėl pareikalautų dokumentų nepateikimo nenurodė. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde A. E. tvirtindamas, jog jis negali pateikti tų dokumentų, kurių neturi, savivaldybei apie tai, kad jis neturi dalies dokumentų, informacijos, nesuteikė ir taip akivaizdžiai kliudė savivaldybei atlikti jo, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo, veiklos patikrinimą. Iš teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vyriausiojo specialisto V. D. parodymų taip pat nustatyta, kad paprašius pateikti trūkstamus dokumentus, A. E. įrodinėjo, kad tų dokumentų jis pateikti neprivalo, tačiau taip, kaip teigė apeliaciniame skunde, kad jis jų neturi, todėl nepateiks, tokios informacijos nesuteikė. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliaciniame skunde nubaustasis A. E. teigė ir tai, jog jis neprivalo tvirtinti ilgalaikių ir trumpalaikių darbų planų, tačiau pats sau prieštaraudamas, 2016 m. lapkričio 22 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriui A. E. kaip DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas nurodė, jog bendrija kasmet per ataskaitinius susirinkimus tvirtina ilgalaikių ir trumpalaikių darbų planus, susijusius su daugiabučių namų tinkama eksploatacija, todėl akivaizdu, kad visuotinio susirinkimo patvirtintus planus, A. E. privalėjo pateikti ir savivaldybei, bet, kaip jau aptarta, savivaldybei teisėtai pareikalavus DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko šiuos planus pateikti, A. E. jų nepateikė ir informacijos, kad jis nepateiktų dokumentų neturi, savivaldybei nesuteikė. Todėl A. E. tvirtinimas, kad jis negali pateikti tų dokumentų, kurių neturi, jo nuo atsakomybės neatleidžia, nes jis privalėjo, savivaldybei pareikalavus, per nustatytą terminą ne tik pateikti turimus dokumentus, bet ir suteikti informaciją, kartu ir informaciją apie tai, jog jis neturi visų privalomų pateikti dokumentų, o ne, prašydamas pratęsti terminą dokumentų pateikimui, kliudyti savivaldybei atlikti jo veiklos patikrinimą.

Todėl šiuo atveju, atsižvelgęs į byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus bei skundžiamame nutarime aptartus duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. E., nors ir buvo pratęstas terminas prievolei įvykdyti, neįvykdė bendrijos pirmininko prievolės pateikti savivaldybei bendrojo naudojimo objektų sąrašo, daugiabučio namo metinio priežiūros ūkinio-finansinio plano, ilgalaikio namo atnaujinimo plano, metinės veiklos ataskaitos, jos pateikimo butų ir kitų patalpų savininkams duomenų, ir, nevykdydamas teisėtų savivaldybės vykdomosios institucijos reikalavimų, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad E. E. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis skundžiamu nutarimu nubaustas tik dėl privalomų pateikti ir nepateiktų dokumentų, t. y. dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2, 8, 10 punktuose numatytų dokumentų nepateikimo, už kurių parengimą ir tvarkymą atsakingas būtent bendrijos pirmininkas. Kartu akcentuotina, kad aplinkybė, jog A. E. savivaldybei nepateikė tik dalies privalomų pateikti dokumentų, jo atsakomybės pagal ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalį nešalina.

Dėl apeliaciniame skunde apelianto nurodyto argumento, kad teismas turėjo taikyti 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 72-278 „Dėl Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių 13 punkte numatytą tvarką, t. y. konstatuoti, jog nepateikta informacija yra trūkumas, kuris turėjo būti pašalintas per nustatytą terminą, pažymėtina, jog minėtas taisyklių 13 punktas taikomas tokiu atveju, kai pagal privalomus pateikti ir pateiktus dokumentus bei suteiktą informaciją, jau būna atliktas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimas, ir tik tada surašytame patikrinimo akte nurodoma per atitinkamą terminą pašalinti būtent nustatytus trūkumus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu. Akcentuotina, kad pagal daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko A. E. pateiktus dokumentus ir suteiktą informaciją, atlikus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyrio 2016 m. gruodžio 15 d. akte Nr. BE-34 būtent ir nurodyti reikalavimai trūkumams pašalinti ir jų pašalinimo terminai (Taisyklių 13 punktas) (b. l. 76–78).

Pažymėtina, kad manydamas, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus darbuotojų veiksmai dėl 2016 m. rugpjūčio 24 d. nurodymo pateikti jau aptartus DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir informaciją yra neteisėti, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. E. juos turėjo teisę apskųsti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kartu prašyti teismo kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl to, ar apeliaciniame skunde nurodyti teisės aktai ir įstatymai neprieštarauja Konstitucijai, tačiau, kaip jau buvo minėta, A. E. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus darbuotojų veiksmų neskundė. Apygardos teismas kreiptis į apygardos administracinį teismą su prašymu, kad šis kreiptųsi į Lietuvos Konstitucinį teismą dėl apeliaciniame skunde nurodytų teisės aktų ir įstatymų išaiškinimo, ar jie neprieštarauja Konstitucijai, neturi teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. E. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188¹⁶ straipsnio 1 dalyje, todėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. E. apeliacinį skundą atmesti, Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.