- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 2-4952-595/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01796-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Irena Maksimova, Jodita Rapalavičienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei V. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių pasekmių išsprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakove sudarė 2008-10-25 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Sudarę santuoką pastebėjo, kad juos jungęs bendras rūpinimasis šeima ir vienas kitu blėsta, kad ima tolti vienas nuo kito, nepasitikėti vienas kitu. Vis dažniau kildavo tarpusavio nesutarimų, nepagrįstų vienas kito kaltinimų, ėmė trūkti nuoširdaus bendravimo, tarpusavio supratimo ir pakantumo, buvusio iki santuokos sudarymo. Tikėjosi, kad santuoką pavyks išsaugoti, kad jų elgesys gali pasikeisti, o tarpusavio nesutarimus išspręs taikiai, tačiau tarpusavio nesutarimai vis gilėjo, santuokos išsaugoti nepavyko ir pradėjo gyventi skyriumi faktiškai praėjus mėnesiui nuo santuokos sudarymo. Noro puoselėti tarpusavio santykius ir galimybių išsaugoti šeimą nebėra. Gyvendami skyriumi daugiau nei keturis metus šeimos nesudaro. Pradėję gyventi skyriumi su atsakove faktiškai nustojo bendrauti, atsakovė neatsiliepdavo į skambučius, nerodė jokio noro ir intereso bendrauti. Atsakovė daugiau nei ketverius metus neatsako į jo žinutes, skambučius, taip pat pati nerodo jokio intereso bendrauti ar susitikti su juo, neskambina. Minėtos aplinkybės liudija, kad santuoka yra nutrūkusi, ji faktiškai neegzistuoja, todėl santuoka nutrauktina. Nesant abipusio noro toliau gyventi kartu jie iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas vienas kitam ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Santuokos metu jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus bei smulkius namų apyvokos daiktus faktiškai pasidalino pradėdami gyventi skyriumi. Turtinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims jis neturi, o ar atsakovė neturi skolų ar kitokių turtinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, jam nėra žinoma. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes. Išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.
Atsiliepimas
Esant nežinomai atsakovės gyvenamajai vietai, 2012-12-06 teismo nutartimi buvo paskirta kuratorė advokatė Irena Maksimova. Kuratorė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka (b.l. 26).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės kuratorė teismo posėdyje prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, jog nėra duomenų, kad atsakovė gyventų Lietuvoje, jos gyvenamoji vieta nežinoma.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalių atstovų paaiškinimus nustatė, jog šalys susituokė 2008-10-25 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Santuokoje vaikų nesusilaukė (b.l. 13,14). Šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio netvarko daugiau kaip keturis metus. Atsakovė Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos nėra deklaravusi (b.l. 14). Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (LR CK 3.54 str. 4 d.). Santuokos nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nėra galimybės, kadangi nežinoma atsakovės buvimo vieta.
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas santuoką su atsakove nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jų santuoka yra nutrūkusi, ji faktiškai neegzistuoja, nes jie gyventi skyrium pradėjo faktiškai praėjus mėnesiui po santuokos sudarymo. Nesant abipusio noro gyventi kartu jie iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas vienas kitam ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas.
Įstatymas numato, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata, sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).
Įvertinus bylos aplinkybes nustatyta, kad šalys skyrium gyventi pradėjo praėjus mėnesiui po santuokos sudarymo, jau daugiau nei keturis metus šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, jų santuoka yra formali. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti, siekti stiprinti šeiminius santykius, kurti ne tik šeimos ateitį bei visapusiškai rūpintis vienas kitu, kurti šeimos gerovę. (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.).
Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. (CK 3.61str.).
Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).
Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo turto (b.l. 8) bei registruotino kilnojamojo turto (b.l. 9), bei patvirtino, kad neturi prisiėmę kreditorinių įsipareigojimų.
Dėl pavardžių
Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str.).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Nenustačius, jog ieškovė ar atsakovas būtų reikalingi išlaikymo, šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio (b.l. 4). Ieškovui nereikalaujant atlyginti bylinėjimosi išlaidų bei atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Santuoką, įregistruotą 2008-10-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – Č, atsakovei pavardę - K.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.