Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-01-19 · Civilinė byla Nr. 2-26/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
2-26/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Telemarketing“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Monetų namai“
Civilinė byla Nr. 2-26/2012
2-55-3-02616-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Telemarketing“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Telemarketing“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Monetų namai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Telemarketing“ dėl autorių teisių pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Monetų namai“ pareikštu atsakovui UAB „Telemarketing“ ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus nesąžiningos konkurencijos su ieškovu bei ieškovo autorių turtines teises pažeidžiančius veiksmus ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje, t. y. be ieškovo leidimo naudotis ieškovo komercinėmis paslaptimis ir atgaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir gaminti medalius, kurių dizainai yra tapatūs ieškovo medalių „Žalgirio mūšiui 600 metų“, „Mindaugo karūnavimas“, „Pirmoji lietuviška knyga 1547“, „Lietuvos krikštas 1387“, „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 1875-1911“, „Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas“ dizainams; priteisti iš atsakovo 854 440 Lt dydžio kompensaciją už autorių teisių pažeidimą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo 30 000 Lt dydžio nuostolius, patirtus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovą savo pastangomis ir lėšomis sunaikinti atsakovo turimus (nerealizuotus) medalius, kurie pažeidžia ieškovo autorių turtines teises; įpareigoti atsakovą savo lėšomis per dešimt dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti šioje byloje priimto sprendimo rezoliucinę dalį dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Verslo Žinios“; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 884 440 Lt sumai bei areštuoti St Pauls Mint Limited pagal atsakovo užsakymus pagamintus medalius, kurių dizainai yra tapatūs ieškovo medalių „Žalgirio mūšiui 600 metų“, „Mindaugo karūnavimas“, „Pirmoji lietuviška knyga 1547“, „Lietuvos krikštas 1387“, „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 1875-1911“, „Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas“ dizainams, ir kurie yra saugomi adresu Vilkpėdės g. 4, Vilnius. Nurodė, jog atsakovo neteisėtai atgamintų, bet dar neparduotų medalių areštas yra pagrįstas, nes yra pakankamas pagrindas įtarti, kad ieškovo autorių teisės buvo pažeistos ir gali būti pažeidžiamos toliau ir būtina imtis skubių priemonių užkirsti kelią gresiantiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, priešingu atveju didės ieškovui daroma žala. Atsakovo turto arešto būtinumas grindžiamas didele ieškinio suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovo UAB „Monetų namai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovo reikalavimų užtikrinimui

areštavo atsakovui UAB „Telemarketing“ priklausantį, tiek pas atsakovą, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises, neviršijant ieškinio sumos 884 440 Lt. Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo UAB „Telemarketing“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises; leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybei, atlyginimus darbuotojams bei atsiskaityti su ieškovu;

areštavo St Pauls Mint Limited pagal atsakovo užsakymus pagamintus medalius, kurių dizainai yra tapatūs ieškovo medalių „Žalgirio mūšiui 600 metų“, „Mindaugo karūnavimas“, „Pirmoji lietuviška knyga 1547“, „Lietuvos krikštas 1387“, „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 1875-1911“, „Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas“ dizainams, ir kurie yra saugomi adresu Vilkpėdės g. 4, Vilnius, areštuotų daiktų saugotoju paskyrė atsakovą.

Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ginčas kilęs ir dėl konkretaus kilnojamojo turto – medalių, kurių dizainai yra tapatūs ieškovo medalių dizainams, padarė išvadą, kad yra tikslinga byloje taikyti ginčo kilnojamojo turto atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę – šio turto areštą (CPK 145 str. 1 d. 3 p.). Nurodė, jog yra pagrindas įtarti, kad ieškovo autorių teisės buvo pažeistos ir gali būti pažeidžiamos toliau, todėl būtina imtis priemonių užkirsti kelią atsakovo neteisėtiems veiksmams, priešingu atveju gali didėti ieškovui daroma žala, atsakovas turi galimybę ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Teismas taip pat laikė ieškinio sumą – 884 440 Lt, pakankamai didele, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Telemarketing“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę ir areštuoti apeliantui priklausantį kilnojamąjį turtą neviršijant ieškinio sumos 884 440 Lt, leisti turto valdytojui keisti šio turto sudėtį bei formą kartu užtikrinant, kad nesumažės bendra areštuoto turto vertė. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir jų pagrįstumą. Ieškovo pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Šalys bendradarbiauja nuo 2009 metų tarpininkavimo sutarties Nr. 90803-20 pagrindu. Ieškovui pateikus pretenziją dėl autorių teises pažeidžiančių veiksmų, apeliantas sustabdė ginčo medalių realizavimą. Be to, medaliai buvo atgaminti ir platinami teisėtai, remiantis šalių pasirašyta sutartimi. Ieškovo teiginiai dėl apelianto naudojimosi ieškovo slapta informacija yra nepagrįsti ir neteisingi. Pareikšdamas ieškinį ieškovas nepagrįstai įtraukė apeliantą į savo ginčą su buvusiu darbuotoju R. D. .Teismas skundžiamą nutartį priėmė neturėdamas jokių duomenų apie apelianto turtinę padėtį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinio suma yra didelė. Apeliantas yra pelningai veikianti įmonė, laiku mokanti mokesčius valstybei, turinti 107 darbuotojus, todėl ieškinio suma jam nėra didelė. Ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, apeliantas būtų pajėgus atsiskaityti su ieškovu per 1-2 metų laikotarpį, su sąlyga, kad apeliantui bus leista funkcionuoti, t.y. leista naudotis sąskaitomis, atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais ir valstybe. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali turėti įtakos apelianto nemokumui, kas turės neigiamas socialines pasekmes.Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra, tikslinga areštuoti tik apelianto kilnojamąjį turtą (prekių atsargas). Vertinant prekių pardavimo kainodarą, prekių atsargų bei ilgalaikio materialaus turto vertės turi pakakti ieškinio reikalavimams užtikrinti. Pritaikius šios rūšies laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas galės ir toliau vystyti veiklą: sustabdytų prekybą prekių atsargomis, bet teiktų paslaugas klientams ir taip gautų pajamas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Monetų namai“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas tinkamai preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumo klausimą, nes ieškinyje pateikti teisiniai ir faktiniai argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai leidžia daryti prima facie išvadą, jog ieškovo pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog jis yra autorių teisių į medalius savininkas; jog apeliantas atgamino ir platino medalius, kurių dizainai yra tapatūs ieškovo medalių dizainams; jog apeliantas neturėjo leidimo minėtų medalių atgaminimui ir platinimui; jog apeliantas vykdė nesąžiningos konkurencijos veiksmus; bei įrodymus, pagrindžiančius prašomos priteisti kompensacijos ir nuostolių dydį. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais įrodymais ir prima facie nepatvirtina ieškinio nepagrįstumo. Ieškinio suma – 884 440 Lt – remiantis formuojama teismų praktika, iš esmės yra didelė net ir pelningai veikiančiai įmonei, turinčiai pakankamai turto, todėl savaime padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apelianto teismui pateikti įmonės finansinės padėties įrodymai neeliminuoja abejonių dėl jo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju ir neatspindi realios įmonės finansinės padėties. Apeliantas beveik neturi ilgalaikio turto, o trumpalaikis turtas nėra pakankamas garantas, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nekils grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, įmonės nuosavas kapitalas yra mažesnis už ieškinio sumą.Apelianto argumentas, jog laikinosios apsaugos priemonės įtakos jo nemokumą, prieštarauja jo paties argumentams apie gerą finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis ir eiliškumas leidžia teigti, jog apeliantui yra palikta galimybė toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Apeliantas neįrodė, kad yra pagrįstas pagrindas suteikti jo tiekėjams ir kitiems kreditoriams pirmenybę prieš ieškovą. Apeliantas, manydamas, jog laikinosios apsaugos priemonės gali sutrikdyti jo veiklą, gali pasinaudoti CPK 146 ir 148 straipsnio jam suteiktomis teisėmis ir prašyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo arba pateikti teismui laidavimo raštą. Pirmosios instancijos teismas, areštuodamas apelianto pingines lėšas, leido apeliantui atsiskaityti su darbuotojais, taigi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukelia jo darbuotojams jokių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo UAB „Telemarketing“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Apeliantas teigia, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apelianto argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių, atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirajame skunde apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių duomenų apie apelianto turtinę padėtį, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinio suma apeliantui yra didelė. Atsakovui pareikšto reikalavimo mastas, neturint jokių duomenų apie jo turtą bei finansines galimybes, sudarė pirmosios instancijos teismui pakankamą pagrindą manyti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ieškinio patenkinimo atveju galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tai yra ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 07 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Lukrida" v. UAB ,,Vilterma", bylos Nr. Nr. 2-28/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Staldūmė" v. UAB ,,Utvilsta", bylos Nr. 2-428/2008). Ieškinio sumos ir atsakovo turtinės padėties santykio vertinimas, kaip vieno iš kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tai yra ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė.

Byloje esantys apelianto balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos (atskirojo skundo medžiagos b. l. 41-44) nepatvirtina, kad jam pareikšto reikalavimo suma – 884 440 Lt, nėra didelė. Iš apelianto 2010 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė iš viso turi turto 837 105 Lt vertės, ilgalaikio turto vertė – 101 425 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 397 723 Lt. Iš 2011 m. rugpjūčio 31 d. balanso matyti, kad įmonė turi turo 1 076 187 Lt vertės, ilgalaikio turo vertė – 115 732 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 329 576 Lt. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2011 m. rugpjūčio 31 d. turėjo 307 229 Lt pelno. Įvertinusi visus šiuos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepaneigė objektyvios grėsmės dėl didelės ieškinio sumos būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

Apeliantas neįrodė atskirojo skundo argumentų, jog byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali turėti įtakos jo nemokumui (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog apeliantas, siekdamas apsaugoti savo interesus, turi teisę naudotis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir pateikti kitą ieškinio užtikrinimo priemonę ar teismo prašyti pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesprendė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, su minėtu prašymu apeliantas turi teisę kreiptis būtent į pirmosios, o ne į apeliacinės instancijos teismą. Be to, pagal CPK 146 straipsnio nuostatas, apeliantas turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, o įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, jis turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 str. 2 d.).

Apelianto atskirajame skunde nurodyti motyvai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo iš esmės yra susiję vien su ta nutarties dalimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės apelianto turtui. Jokių argumentų dėl nutarties dalies, kuria yra areštuoti ginčo medaliai, neteisėtumo apeliantas nenurodė ir dėl šios nutarties dalies nepasisakė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti šios nutarties dalies pagrįstumo klausimo (CPK 320 str., 338 str.).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėVytas MiliusNijolė Piškinaitė