- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-07
- Bylos Nr.
- 1S-152-737/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, P. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 27 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno miesto poliklinikos teikimas ir P. G. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 29 d. nutartimi, P. G. pripažintas būdamas nepakaltinamumo būsenos padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – VšĮ Kauno miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini).
2. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo tęsiamas Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d., 2023 m. rugpjūčio 2 d., 2024 m. vasario 19 d., 2024 m. rugpjūčio 9 d., nutartimis, paskutinį kartą taikymas pratęstas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi, nurodant, kad P. G. paliekama ta pati diagnozė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). P. G. yra reikalingas gydymas, kadangi šeimos narės mamos V. G. parodymais, sūnus nori ir toliau vartoti alkoholį. P. G. pavojingumas nėra išnykęs, savo būklei jis nėra pakankamai kritiškas, būtent priverčiamos medicinos priemonės taikymas užtikrina jo lankymąsi pas gydytojus ir sulaiko nuo galimai neteisėtų veiksmų.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui P. G. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir priverčiamosios medicinos priemonės P. G. nebetaikyti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atliekant įrodymų tyrimą.
4.1. Byloje nėra duomenų, kad po 2022 m. lapkričio 22 d. P. G. būtų tirtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) diagnozių patvirtinimui ir būtų nustatyta, kad jo būklė pablogėjo ar išliko nepakitusi. Priešingai, nustatyta, kad P. G. atvykdavo pas psichikos sveikatos darbuotoją, dalį laiko nefiksuota alkoholio vartojimo faktų, skirtus medikamentus P. G. leidžiasi poliklinikos procedūriniame kabinete.
4.2. Ankstesnio teikimo nagrinėjimo metu P. G. advokatė nurodė, kad kitame ikiteisminiame tyrime P. G. buvo pripažintas pakaltinamu. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kad P. G. motina parodė, jog jos sūnus buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kitoje byloje dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga. Toje byloje atlikus ekspertizę konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu P. G. suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.
Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo skundas atmestinas.
5. Asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 441 straipsnio 3 dalis numato teismo pareigą rengti teismo posėdį, kai skundas paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais. Nagrinėjamu atveju, asmens, kuriam pritaikytos medicininio poveikio priemonės, gynėjo skundu prašoma palengvinti jo padėtį ir panaikinti skundžiamą nutartį, kuria P. G. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas. Todėl sutinkamai su BPK 441 straipsnio 3 dalies nuostatomis, spręsti ar rengti teismo posėdį, paliekama teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju, P. G. gynėjo skunde išdėstyti aiškūs ir konkretūs motyvai bei prašymai, taip pat teismui skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamoji byla, todėl pagrindų skundą nagrinėti žodiniame posėdyje teismas nenustatė ir skundas nagrinėtinas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta rašytinio bylos nagrinėjimo tvarka.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys, jų taikymo pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
Motyvuojamoji dalis
7. BK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. BK 98 straipsnio 6 dalis, be kita ko, numato, jog priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Pagal BK 98 straipsnio 7 dalį, jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, taip pat jeigu teismas panaikina šių priemonių taikymą, asmuo gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas.
8. P. G. nuo 2022 m. birželio 29 d. yra taikoma švelniausia ir mažiausiai jo laisvę ribojanti priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, t. y. jis privalo lankytis pas psichiatrą ir socialinį darbuotoją, vartoti paskirtus vaistus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, jog P. G. būklė pablogėjo ar išliko tokia pati, be to, kitoje baudžiamojoje byloje jis yra pripažintas pakaltinamu ir jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei paskirta bausmė. Be to, nenustatyta, kad P. G. 2024 m. spalio, lapkričio, gruodžio ir 2025 m. sausio mėnesiais būtų vartojęs alkoholį, jis atvykdavo pas gydytoją psichiatrę ir socialinę darbuotoją, skirtus medikamentus leidžiasi procedūriniame kabinete, todėl P. G. nėra pagrindo tęsti ambulatorinio gydymo.
9. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliaciniame skunde nurodyti duomenys apie P. G. dalyvavimą gydyme, paskirtų medikamentų vartojimą ir alkoholio nevartojimą nurodytais laikotarpiais atitinka bylos medžiagoje užfiksuotus faktus. Vis dėlto pažymėtina, kad viena esminių priverčiamųjų medicinos priemonių paskirčių yra ne tik užtikrinti gydymą, bet ir užkirsti kelią galimai pavojingų veikų padarymui, taikant nuolatinę medicininę kontrolę ir stebint asmens elgesį. Sprendimas dėl tokios priemonės taikymo, keitimo ar tęstinumo priklauso tik teismo kompetencijai. Būtent teismas, vadovaudamasis BK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, priima sprendimą įvertinęs tiek sveikatos priežiūros įstaigos pateiktą išvadą, tiek visus byloje esančius duomenis apie asmens sveikatos būklę bei pavojingumo visuomenei laipsnį. Sutiktina, kad gydytojų komisijos išvada turi rekomendacinį pobūdį, todėl teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, privalo įvertinti ir kitus reikšmingus aspektus, įskaitant asmens elgesį stebimuoju laikotarpiu, gydymo efektyvumą bei realias galimybes užtikrinti reikiamą medicininę priežiūrą.
10. Nagrinėjamoje byloje VšĮ Kauno miesto poliklinikos atstovė L. D. teismo posėdyje nurodė, kad P. G. būtina tęsti medikamentinį gydymą. Jos teigimu, P. G. šiuo metu neigia turįs potraukį alkoholiui, tačiau jo mąstymas išlieka sulėtėjęs. Asmens būklė per stebimąjį laikotarpį nepasikeitė iš esmės ir vis dar reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros. Šiame kontekste svarbi ir VšĮ Kauno miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos išvada, kurioje pažymėta, kad stebimo laikotarpio metu buvo fiksuojami ir konfliktai tarp P. G. ir jo tėvo, kilę dėl alkoholio vartojimo (2 t., b. l. 153–154). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad P. G. psichikos būklė išlieka nestabili, o jo elgesyje vis dar pasireiškia rizikos požymiai, dėl kurių būtina tęsti jo ambulatorinį stebėjimą.
11. Ambulatorinio stebėjimo būtinybę patvirtina ir P. G. motinos V. G. teisme duoti parodymai. Ji nurodė, kad jos sūnus nėra kritiškas savo ligai, jam vis dar išlikęs ir potraukis alkoholiui. Nors V. G. nėra medicinos specialistė, tačiau, gyvendama kartu su sūnumi, turi galimybę nuolat stebėti jo būseną, elgesio pokyčius bei kasdienę savijautą.
12. Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad P. G. mąstymas tebėra sulėtėjęs, jam trūksta nuoseklumo bei gebėjimo konstruktyviai ir kryptingai veikti, o gydymo rekomendacijų jis ne visada laikėsi. Medicininė dokumentacija patvirtina, kad gydymo procesą dažnai prižiūrėjo motina V. G., kuri tai daro iki šiol. Be to, net ir po paskutinės nutarties dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, buvo stebimos naujos konfliktinės situacijos su tėvu, susijusios su alkoholio vartojimo rizika. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad P. G. dar nėra pakankamai kritiškas savo būklei, jo socialinis pavojingumas nėra visiškai išnykęs, todėl priverstinio gydymo tęstinumas yra būtinas tiek jo paties, tiek visuomenės interesais.
13. Skunde apygardos teismui P. G. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius pabrėžia, kad kitoje baudžiamojoje byloje P. G. buvo pripažintas pakaltinamu, nuteistas ir jam buvo paskirta bausmė. Apelianto įsitikinimu kitoje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys yra naujesni, todėl jie turėjo būti ištirti. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje buvo remiamasi senais duomenimis, neatliekant papildomo tyrimo. Aukštesnės instancijos teismas su šiais skundo argumentais sutikti negali. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmens pakaltinamumo klausimas yra sprendžiamas konkrečioje baudžiamojoje byloje individualiai. Vien tai, kad asmuo kitoje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas pakaltinamu, savaime nereiškia, kad asmeniui išnyko pagrindas taikyti priverstinį gydymą. Gydytojų konsultacinės komisijos išvada yra pateikiama remiantis ne tik pradine diagnoze, bet ir asmens būkle stebimuoju laikotarpiu. Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad gydytojų siūlymas pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę yra nepagrįstas. Be to, pažymėtina, kad galutinį sprendimą, ar yra pagrindas pratęsti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę, sprendžia teismas įvertindamas ne tik konsultacinės gydytojų komisijos išvadą, bet ir kitus byloje esančius duomenis, aptartus šioje nutartyje.
14. Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad vis dar nėra nustatyta reikšmingo ar ilgalaikio P. G. psichikos būklės pagerėjimo, daro išvadą, jog šiam asmeniui vis dar būtina nuolatinė gydytojų priežiūra bei atitinkama kontrolė. P. G. motina V. G. ir toliau tiesiogiai rūpinasi jo gydymosi eiga, o tai tik patvirtina, kad asmuo pats nesugeba savarankiškai užtikrinti būtino gydymo režimo laikymosi. Byloje surinkti duomenys taip pat neleidžia teigti, jog P. G. keliamas pavojus visuomenei būtų visiškai išnykęs. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad savarankiškas gydymasis esamomis aplinkybėmis nebūtų pakankamai veiksmingas. Šiuo metu P. G. gebėjimas gyventi savarankiškai išlieka sutrikęs – jo mąstymas yra sulėtėjęs, stokoja nuoseklumo ir kritiško savęs vertinimo, o šių sutrikimų korekcija be profesionalios medicininės pagalbos nėra galima. Atsižvelgiant į diagnozuotų sutrikimų pobūdį ir nustatytą P. G. socialinio pavojingumo lygį, ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis šiuo metu yra adekvati, proporcinga ir mažiausiai jo teises varžanti priverčiamoji medicinos priemonė.
15. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl P. G. gynėjo, advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, P. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 27 d. nutartį.
Ši teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.