Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Ramučiui Mickui, nukentėjusiajai J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. S., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1955-01-01 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, bet gyvenantis faktinėje šeimoje, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, registruotas bedarbiu Lietuvos Darbo biržoje, gyv. Būdviečių km, Pajevonio sen., Vilkaviškio r. sav., anksčiau neteistas (buvę teistumai išnykę)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. S. 2011-08-19 apie 06.20 val. (duomenys neskelbtini) įvažiavime iš viešo kelio į jo kiemą, – viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu iš asmeninių paskatų, – kilus ginčui dėl gyvulių nepriežiūros ir jų padarytų nuostolių atlyginimo, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - tyčia sudavė lauko šepečiu J. B. per galvą ir kartu dešinę ranką, tuo padarydamas jai galvos sumušimą, taip pat muštinę žaizdą galvoje bei kraujosruvą dešinio dilbio srityje, taip mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusios J. B. sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamasis G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis G. S. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, pareikšdamas, jog nors ir pripažįsta šepečiu sudavęs nukentėjusiai, tačiau tai padaręs gindamas save (dėl būtinosios ginties). Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog dar naktį savo sodyboje ir aplink ją rado pasileidusius nukentėjusios gyvulius, kurie kieme paliko savo mėšlą, išmindžiojo daržą, išlaužė jame pasodintus pomidorus. Jis paskambino kaimynams, kad šie praneštų nukentėjusios šeimai. Kai atvyko prie sodybos nukentėjusioji bei jos vyras ir sugaudė gyvulius, jiedu susibarė su nukentėjusia dėl jos gyvulių nepriežiūros ir jam ne pirmą kartą padarytų nuostolių. Jiedu abu keikėsi, labai pykosi, nukentėjusi sugriebė jį už baltinių, jam atsitraukiant, baltiniai suplyšo. Po šito jis žengė prie namo kampo, kur apie 2 m. atstumu stovėjo prie sienos lauko šepetys, jį paėmęs į rankas, sudavė smūgį nukentėjusiai per galvą. Tuomet nukentėjusiąją išsivedė jos vyras, su ja buvo susipykę jau prieš kelis metus, kai buvo jos apkaltintas elektrinio piemens vagyste.

2. Nukentėjusioji J. B. paaiškino, kad kaimynams pranešus, jog prie kaltinamojo sodybos yra pasileidę jos šeimos gyvuliai, ji su vyru nuvyko juos pagauti. Sugaudžius gyvulius, kaltinamasis pakvietė ateiti prie daržo ir pasižiūrėti į jų gyvulių pridarytus nuostolius. Jai atėjus prie kaltinamojo, jiedu stipriai susiginčijo, iškeikė vienas kitą, nesusitvardžiusi ji sugriebė kaltinamajam už marškinių, o kaltinamasis jai už sprando, šiuo momentu susistumdžius, plyšo kaltinamojo marškiniai. Tuomet kaltinamasis nuėjo prie namo kampo, maždaug 10 m., ten paėmė prie sienos priremtą lauko šepetį ir, grįžęs prie jos, šepečio galva sudavė jai iš priekio per viršugalvį, kadangi ranka dengėsi, tuo pačiu kliuvo ir per rankos dilbį. Kaltinamasis jai prakirto žaizdą galvoje, bėgo kraujas, taip pat atsirado kraujosruva ant rankos, kreipėsi į medikus, jie susiuvo jai žaizdą galvoje. Kaltinamojo pateiktose prie bylos nuotraukose ji užsidengusi ranka galvą jau po sužalojimo, kurį patyrė įvažiavime į sodybos kiemą, apie 10 metrų nuo namo. Anksčiau byloje pareikšto civilinio ieškinio laisva valia atsisakanti.

3. Liudytojas D. B. teisme visiškai patvirtino nukentėjusios teisme nurodytas nusikaltimo įvykio aplinkybes, patikslindamas, jog šepečio kaltinamasis nuo nukentėjusios ėjo link namo apie 5 metrus.

4. Liudytoja D. N. patvirtino teisme, jog matė, kad apie 15 m. atstumu nuo namo ant įvažiavimo į jų šeimos kiemą nukentėjusioji pati pirma, kilus aršiam žodiniam ginčui dėl gyvulių nepriežiūros ir jų padarytų nuostolių, sugriebė kaltinamąjį, jos sugyventinį, už marškinių, kurie suplyšo, o kaltinamasis buvo sugriebęs nukentėjusią už sprando. Lauko šepetys stovėjo prie namo kampo, t.y. apie 15 m. atstumu nuo tos vietos, kur kaltinamasis ir nukentėjusioji susikibo. Smūgio šepečiu teigia nemačiusi, nes ėjusi vidun, tačiau po to mačiusi nukentėjusią užsiėmusią galvą, ją išsivedė sutuoktinis, o jos sugyventinis rankoje laikė jų lauko šepetį, suprato, kad juo bus sudavęs nukentėjusiai.

5. Liudytojas D. B. teisme patvirtino, kad įvažiavime į sugyventinės tėvų kiemą kilo konfliktas dėl gyvulių nepriežiūros tarp kaltinamojo, jo sugyventinės tėvo, ir nukentėjusios, matė, kad ši buvo sugriebusi kaltinamąjį už marškinių, ar smurto griebėsi tuo momentu ir kaltinamasis, teigia nematęs. Lauko šepetys stovėjo prie namo sienos kampo apie 3-4 metrai nuo kaltinamojo ir nukentėjusios konflikto vietos. Jis tvirtina matęs, kad kaltinamasis atėjęs prie namo pagriebė šepetį, tačiau smūgio juo teigia nematęs, tačiau pastebėjęs, jog netrukus nukentėjusią, užsiėmusią galvą, išsivedė jos sutuoktinis.

6. 2011-08-19 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys nęeskelbtini) kaltinamojo šeimos sodyba yra vienkiemyje, 30 m. atstumu nuo viešo keliuko, nuo kurio į kiemą veda įvažiavimas, šio keliuko kairėje 2 m. atstumu iki namo yra šulinys, arčiau jo, - kuoliukais ir virvele atitvertas daržas, kuriame auga pomidorai, kitos daržovės. Aptvertame daržo plote rasti gyvulių kanopų pėdsakai, pomidorai išlaužyti, aptvaras išvartytas. Ant įvažiavimo į sodybą rastos krūvelės gyvulių mėšlo (b.l. 3-5).

7. 2011-08-23 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 710/11(09) ir papildoma išvada Nr. pG 75/11(09) nukentėjusiajai J. B. pagal klinikinius duomenis konstatuotas galvos sumušimas ir muštinė žaizda galvoje, o taip pat kraujosruva dešinio dilbio srityje galėjo būti padaryti kietu buku bukabriauniu daiktu, kad ir paimtu iš kaltinamojo lauko šepečiu, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 19, 22).

8. 2011-08-24 daiktinių įrodymų apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo marškiniai ilgomis rankovėmis, apatinė jų saga ištrūkusi, taip pat 26 cm. ilgiu atplėšta apykaklė priekinėje dalyje kairėje pusėje. Kaltinamojo lauko šepetys yra 39 cm. ilgio plastiko korpusu, šeriai 5,5 cm ilgio metalo vielų, kotas medinis 1,23 m. ilgio (b.l. 32, 33-37).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Nors kaltinamasis G. S. teisme neigė tyčia sumušęs nukentėjusiąją ir tvirtino, jog pats jos buvo užpultas ir tik gynė save, tačiau šiais kaltinamojo parodymais teismas netiki, kadangi jie visiškai yra paneigti kitų kur kas objektyvesnio pobūdžio ir dėl to patikimesnių bylos duomenų (įrodymų) visuma. Kaltinamojo kaltės neigimą teismas vertina siekiu išvengti atsakomybės. Be to, iš kaltinamojo paaiškinimų akivaizdu, jog jis galbūt ir sąžiningai klysta vertindamas buvusią faktinę situaciją, kaip teikusią jam įsivaizduojamą teisę į pripažįstamą smurtą prieš nukentėjusią, t.y. kad kaltinamasis nepagrįstai vertina savo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusią kaip savęs būtinąją gintį. Be to, teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai iškraipo faktus, jog nukentėjusiai sudavė šepečiu kaip atsitiktinai po ranka pakliuvusiu daiktu ir ten pat, kur šis lig tol stovėjo. Tiek nukentėjusi, tiek visi be išimties liudytojai parodė, jog susistumdymas tarp kaltinamojo ir nukentėjusios įvyko ant įvažiavimo į kiemą, nuo 3 iki 15 metrų atstumu nuo namo kampo, kur stovėjo šepetys, kad nukentėjusi kaltinamojo tuo metu niekaip nepuolė, iš ko seka išvada, jog kaltinamasis šepečio turėjo nueiti paimti tam tikrą atstumą, kad šis nebuvo atsitiktinai po ranka pasitaikiusi gynybos priemonė, kad tuo metu puolamas kaltinamasis nebuvo ir nebuvo pagrindo spręsti, jog koks tai užpuolimas iš nukentėjusios pusės jam dar tiesiogiai tebegresia.

Vertindamas nukentėjusios ir visų liudytojų paaiškinimus teisme apie nusikaltimo įvykį, teismas konstatuoja, jog esminių prieštaravimų tarp jų nėra, vieni iš jų patvirtino matę ar girdėję vienas iš reikšmingų aplinkybių, kiti, - kitas, vertinant šių asmenų paaiškinimus, kaip visumą, pripažįstama, jog jie neprieštarauja ir kt. faktiniams duomenims, nustatytiems įvykio vietos, daiktų apžiūromis, specialiais nukentėjusios kūno tyrimais.

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus jau atskirai įvertintą ir atmestą dalį kaltinamojo G. S. pareiškimų, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš asmeninių paskatų viešoje vietoje, staigiu ir netikėtu smurtu užpuolė nukentėjusiąją, ją mušdamas padarė kūno sužalojimus, kuriais nežymiai sutrikdė jos sveikatą, jis tuo taip pat realiai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė. Nors kaltinamasis teisme pareiškė, jog veikė savo nuosavoje namų valdoje, gynė save, nes prieš tai pati nukentėjusi jį puolė, todėl yra įsitikinęs jog veikė būtinosios ginties sąlygomis, o tai turi atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismas jau aukščiau pažymėjo, jog byloje nustatytoje faktinėje įvykio situacijoje pagal teisme patikrinus faktinius duomenis (įrodymus) vienareikšmiškai ir patikimai darytina išvada, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiai šepečiu ne gindamas save, bet kerštaudamas šiai už tai, kad ši nepripažino blogai prižiūrėjusi gyvulius, ginčijo jų padarytus nuostolius ir pasipriešino jam. Iš nukentėjusios ir liudytojų parodymų akivaizdu, jog susistumdymas tarp kaltinamojo ir nukentėjusios buvo visiškai pasibaigęs, kaltinamajam einant šepečio ir jį atsinešant, jis nukentėjusios nebuvo niekaip puolamas, kad būtų turėjęs nuo ko gintis pats save ar ginti kitus, - nebuvo pavojingo visuomenei ir priešingo teisei realaus nusikalstamo kėsinimosi, o buvęs prieš tai iš nukentėjusios pusės jau buvo visiškai pasibaigęs. Taigi, taikyti kaltinamojo atžvilgiu išimtines Lietuvos Respublikos BK 28 str. nuostatas, nėra faktinio pagrindo. Kita vertus, teismas pažymi, jog pačios nukentėjusios nustatytoje situacijoje pasirinktas elgesio modelis nebuvo racionalus ir adekvatus situacijai, reikia pripažinti, jog jis tam tikra dalimi provokavo ir gilino konfliktą bei iššaukė kaltinamojo smurtą šepečiu. Tačiau ši aplinkybė pati savaime neatleidžia kaltinamojo nuo atsakomybės, o tik lengviną ją, - į ją bus atsižvelgta individualizuojant bausmę.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją šepečiu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė nukentėjusiajam smūgį lauko šepečiu) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, smūgio sudavimas kietu šepečiu per galvą, kaip gyvybiškai svarbią ir sveikatos požiūriu lengvai pažeidžiamą žmogaus kūno vietą, akivaizdaus išorinio sužalojimo padarymas, neabejotino fizinio skausmo sukėlimas šiuo mušimu, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti laikoma įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai elgėsi grupės pašalinių asmenų akivaizdoje, nors savo namų valdos ribose, tačiau aplinkai esant visiškai atvirai nuo greta praeinančio viešojo kelio, ryto, kai lankomi ir prižiūrimi kaimo žmonių laukuose ganomi gyvuliai, laiku, - čia bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių žmonių, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir pan., todėl spręstina, jog jis nusikalto savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir paniekinimą ne tik nukentėjusios asmeniui, bet ir pačiai aplinkai, - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja nė mažesniu, nė didesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 284 str. 1 d.) dispozicijoje. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės rūšies ir dydžio parinkimo (individualizavimo) požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama, kartu teismas pažymi nustatęs, jog kaltinamasis nusikalstamai veikė iš asmeninio pobūdžio paskatų, skatinamas asmeniško keršto už nukentėjusios nepripažintą gyvulių nepriežiūrą ir jų padarytus nuostolius. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamosios veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio teisingo parinkimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina patenkinamai : nors kaltinamasis anksčiau teismo buvo teistas, tačiau paskutiniuosius du kartus jis buvo teisiamas už baudžiamuosius nusižengimus, kurie teistumų neužtraukė, o paskutinį nusikaltimą kaltinamasis buvo padaręs dar 1983 m. (prieš 18 metų), jis nebuvo ir nėra recidyvistas, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti laikomas teisiamu pirmą kartą (Lietuvos Respublikos BK 97 str. 6 d.), kaltinamasis neturi ir galiojančių administracinių nuobaudų, gyvena faktinėje šeimoje su sugyventine, yra darbingas ir registruotas ieškančiu darbo bedarbiu Darbo biržoje, išlaikytinių neturi, gyvenamosios vietos savivaldos institucijos charakterizuojamas patenkinamai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokavęs ir rizikingu buvęs nukentėjusios elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Atsižvelgdamas į visumą aptartų bausmės rūšį ir dydį įtakojančių bylos faktinių aplinkybių, teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio dydžio bausmės paskyrimą.

Teismas sprendžia, jog nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir kaltinamajam G. S., kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paskirtina bausmės rūšis nesusijusi su laisvės atėmimu, - vieši darbai, kaip šiuo atveju pakankama ir labiausiai tinkama, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, darbingumą, asmeninę, šeimos ir turtinę padėtis, taip pat neužimtumą nuolatiniu darbu ar pan. veikla.

Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas, šioje byloje nustatytas ir aukščiau aprašytas faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją (vidurkis – 6 mėn.) nustatytinas 6 mėn., įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 val. visuomenės labui. Tokia bausmė, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį, tikslus ir teisingumo principą.

Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra juridinių pagrindų.

Kaltinamajam G. S. dar ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė, - įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, iki įsiteisės nuosprendis paliktina galioti nepakeista, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl 56,95 lt. kaltinamojo netiesiogiai padarytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, apmokėjusiam nukentėjusios gydymo išlaidas, priteisimo kaltinamasis teisme visiškai pripažino, šis pripažinimas buvo padarytas jo laisva valia, jis neprieštarauja įstatymų imperatyvams, atitinka bylos faktinius duomenis ir geros moralės principą, todėl jis priimtinas ir pripažintas ieškinys patenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d. ir CPK 140 str. 2 d.).

Nukentėjusioji J. B. nuo byloje ikiteisminio tyrimo stadijoje pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos jai atlyginimo iš kaltinamojo priteisimo teisme atsisakė, šis atsisakymas jos buvo pareikštas laisva valia, teismas išaiškino teisines to pasekmes, nukentėjusi patvirtino jas supratusi, ir kadangi šis atsisakymas buvo padarytas dar iki įrodymų tyrimo pabaigos bei neprieštarauja įstatymui, jis turi būti teismo priimamas, o civilinio ieškinio nagrinėjimas nutraukiamas (Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 3 d., 113 str. 2 d. bei CPK 140 str. 1 d.).

Daiktinis įrodymas, - kaltinamojo lauko šepetys, laikinai saugomas Vilkaviškio r. policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo įrankis, konfiskuotinas ir sunaikintinas (Lietuvos Respublikos BK 72 str. ir BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Daiktinis įrodymas, - kaltinamojo marškiniai, laikinai saugomi pas G. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžintini (paliktini visam laikui) teisėtam savininkui G. S., (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

G.S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešų darbų, įpareigojant kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų neatlygintinai dirbti visuomenės labui.

Kardomąją priemonę, - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, o šiam įsiteisėjus, ją panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas – 191351679, buveinės adresas – Europos aikštė Nr. 1, LT-03505 Vilnius, civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) . penkiasdešimt šešis litus 95 ct. (56,95 lt.) PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

J. B. civilinio ieškinio nagrinėjimą nutraukti, jai nuo jo atsisakius ir teismui atsisakymą priėmus.

Daiktinį įrodymą, - šepetį, laikinai saugomą Vilkaviškio r. policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Daiktinį įrodymą, - marškinius, laikinai saugomus pas G. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti visam laikui) teisėtam savininkui G. S., gyv. Būdviečių km, Pajevonio sen., Vilkaviškio r. sav.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.