Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. I., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, be pastovios gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaravęs prie Pakruojo rajono savivaldybės, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 1980-05-13 Pakruojo rajono teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., 146 str. 2 d., 147 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 3 metams lygtinai, priverstinai įdarbinant (BK 25¹ str.);

2) 1980-11-13 Molėtų rajono teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 90 str. 2 d., 43 str. (su pagal 1980-05-13 Pakruojo rajono teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 4 metams, 1984-07-10 paleistas iš Kauno OČ12/8 atlikus bausmę;

3) 1985-01-23 Pakruojo rajono teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 146 str. 3 d., 148 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams, 1989-12-29 paleistas iš Sverdlovsko srities Tavda m. įkalinimo įstaigos, atlikus bausmę;

4) 1992-02-20 Pakruojo rajono teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 146 str. 3 d., 195 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu, 1994-03-01 paleistas iš Vilniaus GRPDK pagal 1994-02-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį lygtinai prieš terminą 9 mėnesiams (BK 54 str.), pritaikius Lietuvos Respublikos 1993-06-15 įstatymo „Dėl Amnestijos“ 3 str., likusi bausmė sumažinta 1/3 t.y. 8 mėnesiais 15 dienų;

5) 1998-02-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams su ¼ dalimi turto konfiskavimu, pripažintas IPR (BK 26 str.), 1999-10-29 paleistas iš Vilniaus GRPDK pagal 1999-10-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį lygtinai prieš terminą 3 mėnesiams 28 dienom (BK 54 str.);

6) 2000-01-04 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 43 str. (su pagal 1998-02-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu, 2001-05-15 paleistas iš Vilniaus 1-osios GRPDK atlikus bausmę, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl Amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., likusi bausmė sumažinta 1/3 t.y. 8 mėnesiais 20 dienų, galutinė bausmė - 1 metai 5 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo;

7) 2004-09-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 6 d. ir 178 str. 2 d., 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d. 4 d. laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, 2005-06-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas IPR statusas, 2006-11-28 paleistas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų pagal 2006-11-20 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį lygtinai neatlikus 3 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 str.), 2007-02-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią 3 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmę, 2007-05-18 paleistas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atlikus bausmę;

8) 2007-08-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., 178 str. 4 d., 63 str. 45 paroms arešto, 2007-10-19 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę;

9) 2008-08-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. 30 parų arešto, 2008-11-13 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę;

10) 2008-12-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009-02-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, 2010-02-23 paleistas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atlikus bausmę;

11) 2010-05-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, 2010-11-02 paleistas iš Marijampolės pataisos namų pagal 2010-10-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai neatlikus 28 dienų laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 str.);

12) 2011-10-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. 30 parų arešto, 2011-12-16 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikus bausmę;

13) 2012-06-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, 2012-11-30 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę;

teistumas neišnykęs, paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei periodinis registravimasis policijos įstaigoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. I. 2014 m. rugpjūčio 24 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), per neužrakintas duris patekęs į G. ir V. M. priklausančio gyvenamojo namo vidų, nuo koridoriuje esančios spintelės pagrobė V. M. priklausančią piniginę 50 litų vertės su joje buvusiais 300 litų, taip nukentėjusiajam V. M. padarydamas nedidelę 350 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. I. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad dienos nepamena, tačiau tai galėjo būti kaltinamajame akte nurodyta diena, nuėjo pas nukentėjusįjį pasiskolinti pinigų. Nukentėjusįjį pažinojo iš matymo, tačiau jo namuose nėra buvęs. Pabeldė į duris, tačiau niekas neatsakė. Tada atidarė duris, įėjo į koridorių ir pašaukė nukentėjusįjį vardu, tačiau niekas neatsiliepė. Koridoriuje pamatė ant spintelės piniginę ir sugalvojo ją paimti. Paėmęs piniginę išėjo lauk. Vėliau patikrino piniginę. Joje buvo 110 litų – 100 litų banknotas ir 10 litų smulkiais. Be to, dar buvo dokumentų. Piniginės detaliai neapžiūrėjo. Ar joje buvo dar 200 litų pasakyti negali, nes nematė. Jis tų likusių pinigų neėmė. Pinigus išleido. Gailisi taip pasielgęs. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs. Blaivus taip pasielgęs nebūtų.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad datos nepamena, tačiau tai buvo pirmadienis, pasigedo piniginės. Pradėjo jos ieškoti ir atsiminė, kad iš vakaro, sekmadienį, po pietų, būdamas namuose, išgirdo, kad kažkas pradarė lauko duris ir jį pašaukė vardu. Jis nuėjo prie lauko durų, tačiau nieko nebebuvo. Išėjęs į kiemą pamatė, kad nuo jo namo nueina pažįstamas R. I. Jis jo nebešaukė, kadangi žinojo, jos R. I. buvo atėjęs prašyti pinigų. Sekmadienį rudos spalvos odinę piniginę 50 litų vertės buvo palikęs koridoriuje ant spintelės. Joje tikrai buvo ne mažiau 300 litų – 100 litų banknotas ir šiek tiek smulkių monetų viename piniginės skyriuje, o kitame piniginės skyrelyje buvo 200 litų banknotas, kuris buvo skirtas atsiskaityti už prekes. Tikrai žino, kad piniginėje buvo tiek pinigų. Be to, piniginėje dar buvo dokumentai, vizitinės kortelės. Piniginę po kelių dienų atgavo iš policijos. Joje buvo visi dokumentai, tik trūko pinigų. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja G. M. parodė taip pat, kaip nukentėjusysis V. M. Ji patvirtino, kada sekmadienį su vyru buvo svečiuose, po to grįžo namo. Vienu metu kažkas pradarė lauko duris ir V. pašaukė vardu. Kai vyras nuėjo prie durų, nieko jau nebebuvo. Sekančią dieną vyras pasigedo piniginės. Ji buvo padėta koridoriuje ant spintelės. Sekmadienį, prieš pat įvykį, ji buvo nuvažiavusi į degalinę užsipilti kuro. Buvo paėmusi vyro piniginę ir tikrai žino, kad joje po kuro užpylimo liko 100 litų banknotas ir dar šiek tiek monetomis. Be to, pradėjus ieškoti piniginės, vyras jai sakė, kad piniginėje dar buvo ir 200 litų banknotas, tačiau jis buvo kitame piniginės skyriuje ir ji jų nematė.

Liudytojas A. L. parodė, kad yra nukentėjusiojo kaimynas ir tą dieną matė, kad apie 16 val. pas nukentėjusįjį atėjo R. I., kurį gerai pažįsta, nes jis yra jo motinos brolis, tačiau su juo nebendrauja. Matė, kaip R. I. įėjo į namą ir netrukus išėjo. Sekančią dieną sužinojo, kad kaimynas buvo apvogtas.

Liudytojas P. N. parodė, kad dienos nepamena, bet tai buvo šių metų vasarą, žmona prie šalia jų sodybos augančio krūmo rado rudos spalvos piniginę. Ji buvo atversta, sušlapusi. Piniginėje buvo dokumentai, išduoti nukentėjusiojo vardu. Piniginę išdžiovino ir sekančią dieną atidavė į policiją. Piniginę gerai apžiūrėjo, joje pinigų nebuvo. Dieną prieš tai toje pat vietoje matė griuvinėjantį girtą R. I., kurį mato dažnai praeinant pro jų sodybą neblaivų. Piniginė buvo pamesta po krūmu ir nuo takelio nebuvo matoma. Ja žmona pastebėjo tik grėbdama žolę.

Iš 2014-08-25 G. M. protokolo – pareiškimo matyti, kad tą dieną į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kreipėsi G. M. pranešdama, kad tą dieną jos sutuoktinis V. M. pasigedo piniginės, kurioje buvo dokumentai ir 300 litų. Iš vakaro pas juos į namus buvo atėjęs vyras, kurį žmonės vadina „M.“, kuris ir galėjo pavogti piniginę (2 b.l.).

Iš 2014-08-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – nukentėjusiajam V. M. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Pakruojo mieste, Parko g. 2, tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (5-7 b.l.).

Iš 2014-08-27 daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad P. N. policijos pareigūnui pateikė rastą piniginę su dokumentais (12 b.l.), kuri buvo apžiūrėta (13-15 b.l.) ir pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiajam V. M. (16 b.l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad sulaikymo metu R. I. buvo neblaivus (28 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamojo R. I. kaltė pagrobus nukentėjusiajam V. M. priklausančią piniginę su pinigais yra įrodyta.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Teismas nesivadovauja kaltinamojo R. I. parodymais, kad jis pagrobtos piniginės atidžiai neapžiūrėjo ir joje rado tik 110 litų, o dar vieno 200 litų banknoto nerado, kadangi šie jo parodymai paneigti nuosekliais nukentėjusiojo V. M. parodymais, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu (17, 22 b.l.), tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad piniginėje buvo ne mažiau 300 litų - 100 litų banknotas ir šiek tiek smulkių monetų viename piniginės skyriuje, o kitame piniginės skyrelyje buvo 200 litų banknotas, kuris buvo skirtas atsiskaityti už prekes. Šiais nukentėjusiojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas pakenkti kaltinamajam, anaiptol, pats kaltinamasis patvirtino, kad skolindavosi iš nukentėjusiojo pinigų. Tai, kad nukentėjusiajam nėra tikslo meluoti ir nurodyti didesnę pinigų sumą, nei buvo iš tikrųjų, įrodo ir aplinkybė, kad nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu atsisakė civilinio ieškinio ir neprašo priteisti pinigų iš kaltinamojo. Tai, kad pinigus iš piniginės galėjo paimti tik kaltinamasis R. I., įrodo liudytojo P. N. parodymai, kuris matė kaltinamąjį toje vietoje, kur jo žmona sekančią dieną rado piniginę, kuri buvo pamesta po krūmu ir nuo takelio nebuvo matoma, todėl kiti asmenys pinigų iš jos paimti negalėjo. Teismas aukščiau nurodytus kaltinamojo R. I. parodymus vertina kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę.

Kaltinamojo R. I. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį, nes jis neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajam V. M. priklausantį – nedidelės vertės (BK 190 str.) turtą.

Kaltinamojo R. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors R. I. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigė pavogęs dar 200 litų, todėl jis faktiškai tik iš dalies pripažino savo kaltę, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti. Kaltinamojo R. I. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tai, kad vagystės metu buvo šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė lėmė tai, kad jis įvykdė vagystę, teismo posėdžio metu pripažino pats kaltinamasis R. I..

Skiriant bausmę kaltinamajam R. I., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.

Kaltinamasis R. I. teisiamas keturioliktą kartą (50-62 b.l.), teistumui neišnykus (BK 97 str.) padarė naują nusikalstamą veiką, anksčiau pagrinde buvo teisiamas už nusikalstamas veikas nuosavybei, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes (83-98 b.l.), nuo 2007 metų niekur nedirba (104 b.l.), darbo biržoje neregistruotas nuo 2012 metų (103 b.l.), yra deklaravęs gyvenamąją vietą prie Pakruojo rajono savivaldybės (102 b.l.), tačiau nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, todėl jam už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje, skirtina arešto bausmė, artima sankcijoje (BK 49 str. 3 d.) numatytam maksimumui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio taisyklėmis, kaltinamajam R. I. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d., tai yra dvi paros (31, 33 b.l.).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, R. I. iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei periodinis registravimasis policijos įstaigoje (BPK 119 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. I. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jį nubausti 40 (keturiasdešimčia) parų arešto.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo R. I. sulaikymo dienos.

R. I. į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d., tai yra dvi paras.

Iki bausmės vykdymo pradžios R. I. palikti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei periodinį registravimąsi policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.