Alytaus apylinkės teismo nutartis

uždarame teismo posėdyje spręsdama klausimą dėl V. K. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo ar nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi V. K. paskirta priverčiamoji medicininė priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Paskirtoji medicininė priemonė buvo nuolat peržiūrima įstatymo nustatytais terminais. Paskutinį kartą 2020-10-30 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai V. K. pratęsė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2021-05-12 buvo gautas Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas dėl V. K. skirtos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis svarstymo.

V. K. įstatyminė atstovė M. K. paaiškino, kad per laiką nuo praėjusio posėdžio nelabai kas pasikeitė, nes V. K. yra labai pasikeitęs, jis reguliariai lankosi gydymosi įstaigoje, jo psichinė būklė šiuo metu yra gera, jis nėra agresyvus, padeda namuose buities darbuose. V. K. dabar yra diagnozuotas diabetas, buvo priešinfarktinė būklė, tad jis papildomai turi lankytis ir pas šeimos gydytoją. M. K. paaiškino ,kad V. K. per šį laiką nebuvo baudžiamas ir mano, kad nebūtina nuolat vykti į posėdžius dėl jo gydymo pratęsimo, tą jis gali daryti ir pats be teismo kontrolės.

Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė R. S. nurodė, kad V. K. būklė per šį laiką labai nepakito, jis ateina laiku, kartą per mėnesį, mąstymas jo sutrikęs ryškių elgesio sutrikimų nebuvo stebėta. V. K. per šį laikotarpį buvo diagnozuotos somatinės ligos. Gydytoja nurodė, kad dėl to V. K. turės lankytis ne tik pas psichiatrą, bet nuolatos lankytis ir pas šeimos gydytoją, todėl jo kontrolė bus dviguba. V. K. yra būtini vaistai ir juos jis turės vartoti nuolat, todėl gydymas jam bus reikalingas nuolat. Tačiau atsižvelgiant į jo dabartinę būklę, priverčiamoji priemonė jam nėra reikalinga.

Prokurorė Regina Juškevičienė nurodė, kad taikyti medicininio poveikio priemones V. K. netikslinga, nors gydymas jam ir reikalingas. V. K. būklė žymiai pagerėjo, jo elgesys kontroliuojamas vaistais, pavojingumas visuomenei yra išnykęs.

Gynėja advokatė Angelė Ikasalienė nurodė, kad ji pritaria proceso dalyvių išdėstytai pozicijai, jog tikslinga V. K. panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. V. K. jau ilgą laiką nekelia pavojaus nei kitiems asmenims, nei sau. Jis reguliariai lankosi pas gydytoją ir vartoja vaistus, kurie visiškai kontroliuoja jo elgesį. Kadangi V. K. šiuo metu ir ateityje turės lankytis pas gydytojus ir dėl kitų susirgimų, nekelia pavojaus aplinkiniams, todėl prašė panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę.

Priverčiamoji medicinos priemonė panaikintina.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. BPK 405 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą įvertina du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pateiktoje psichosocialinės būklės įvertinimo akte nurodoma, kad V. K. Psichikos sveikatos centre lankosi reguliariai kas 4 savaites. V. K. teismo nustatytų sąlygų nepažeidinėjo, į PSPC atvykdavo laiku. Konsultacijų metu elgėsi ramiai, tačiau stebėtas mąstymo nenuoseklumas, kliedesinis įvykių interpretavimas, defektas valios ir emocijų srityje. Savo būklės atžvilgiu yra nekritiškas, nors formaliai pripažįsta ligą, su gydymu sutinka. Akte pažymėta, jog prieš 3 savaite V. K. ištiko infarktas, jam nustatyta cukrinio diabeto diagnozė. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes siūlo priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukti.

Iš gydytojų konsultacinės komisijos pateiktų duomenų, gydymo įstaigos atstovės ir M. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad V. K. priverčiamoji medicinos priemonė tapo nebereikalinga, nes jis ilgą laiką buvo gydomas ir kontroliuojamas teismo. Per šį laikotarpį jis nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, pas gydytojus lankosi, jam skirti medikamentai užtikrina jo elgesio kontrolę. V. K. bendra sveikatos būklė dabar yra suprastėjusi, kadangi prisidėjo somatinės ligos, jis turi reguliariai lankytis ne tik pas psichiatrą, bet ir pas šeimos gydytoją. Tad tai užtikrins V. K. reikiamą priežiūrą, todėl priverčiamoji medicinos priemonė nebe reikalinga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio nuostatomis, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pablogėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į griežtesnę (BPK 405 str. 4 d.). Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Išklausius proceso dalyvių pasisakymus, teismas daro išvadą, kad V. K. būklė yra pagerėjusi, nes juo tinkamai rūpinamasi, jis laiku vartoja vaistus. Pasveikti jis negali, nes jam nustatytos diagnozės yra nepagydomi susirgimai. Taip pat galima daryti išvadą, kad V. K. pavojingumas aplinkai išnyko, nes jis nuolat yra kontroliuojamas kitų jo artimų šeimos narių. Kaip nurodė gydytoja R. S., jo elgesį kontroliuoja kam skirti injekciniai preparatai. Todėl darytina išvada, kad asmeniui išnyko būtinybė toliau taikyti paskirtą priverčiamąją medicinos poveikio priemonę, todėl ji panaikintina. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 7 dalimi Valdas K. perduotinas motinos M. K. globai ir jam nustatytinas medicininis stebėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 440 straipsniu teismas

nutaria:

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio gydymo ir stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą, nutraukti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Nutartį apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.