Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas: 1) 2009-10-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2010-04-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 3) 2010-10-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; 4) 2010-12-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. Š. 2014-09-15 apie 21.30 val., viešoje vietoje, lošimų aparatų salone, esančiame Priegliaus g. 1, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, t. y. be aiškios priežasties kaire ranka sudavė sėdinčiam A. D. į veidą, po ko, pastarajam atsistojus, dešine ranka sudavė jam du smūgius į veidą ir į nugarą bei du smūgius dešine ranka į kaire galvos pusę, po ko sudavė keturis smūgius kaire bei dešine ranka pastarajam į veidą, bei dešine koja spyrė nukentėjusiajam į veidą ir į kairį šoną, tuo padarydamas A. D. muštinę lūpos žaizdą ir dešinės akies vokų bei nosies audinių trauminį patinimą kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Jis nurodė, kad galimai 2014-09-15 apie 21.30 val. Pilaitėje, Pupos prekybos centre, nuėjo į kazino pažaisti lošimo aparatais, įmetė monetas ir pradėjo žaisti. Nukentėjusysis irgi žaidė, jis užkalbino jį, paklausė kaip jam sekasi, tačiau nukentėjusysis grubiai atsakė, tarp jų kilo konfliktas, jie susimušė. Suduotų smūgių jis neskaičiavo, bet sutinka su prokurorės kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Tiksliai jis negali pasakyti, dėl ko tarp jų kilo konfliktas. Jis A. D. seniai pažįsta, jį visi Pilaitėje žino. Iki tol su juo nebuvo susipykęs. Su A. D. civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos jis sutinka, o dėl neturtinės žalos – nesutinka. Įvykio metu jis buvo išgėręs apie 3-4 bokalus alaus, nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus. Jis nežino, kaip įvykiai būtų susiklostę, jei jie būtų blaivūs.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. Š. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, liudytojos R. M. parodymais, apžiūros protokolais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis A. D. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamąjį iš matymo pažįsta seniai, jie nėra draugai. Įvykio dieną jis buvo su drauge kazino. Draugė išėjo, o jis liko dar palošti. Vėliau užėjo kaltinamasis ir paklausė, kodėl jis yra parašęs pareiškimą policijai ant jų pažįstamo. Tada išvadino jį ožiu – „kaziol“ ir pradėjo mušti. Kai kaltinamasis prie jo priėjo, jis tuo metu žaidė. Jam buvo suduota virš 10 smūgių. Sumuštas veidas, galva, nugara ir kojos. Jis patyrė turtinę žalą: nepataisomai krauju sugadinti rūbai, sumažėjo darbo užmokestis, nes turėjo nedarbingumą, teko pirkti vaistus bei į ligoninę vykti taksi. Iš civilinio ieškinio išskaičiuotini 200 Lt monetomis, kurie dingo, jei monetas paėmė kitas asmuo. Jis taip pat patyrė neturtinę žalą: psichologinę traumą, nes tuo metu sirgo depresija, tad patyrė stresą, po įvykio blogiau miega. Neturtinė žala iš viso sudaro 5000 Lt.

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji dirba UAB „Unigames“ žaidimų automatų salone, esančiame Priegliaus g. 1, Vilniuje. Yra administratorė-kasininkė. Į žaidimų automatų saloną dažniausiai ateina pažaisti žaidimų automatais vieni ir tie patys lankytojai. Juos pažįsta tik iš matymo ir jokių kontaktų tų žmonių ji nežino. Net nežino kokie daugelio iš lankytojų vardai ar pavardės. 2014-09-15 ji dirbo. Darbą pradėjo nuo 20 val. Žaidimų automatų salonas darbą pradeda nuo 10 ir baigia darbą 6 val. 2014-09-15 apie 21 val. į žaidimų automatų saloną atėjo nuolatinis klientas – vyras. Jo vardo nežino, tačiau žino, kad jo pavardė – D.. Vyras atėjo su mergina, kurios jokių duomenų nežino. Tą merginą ji matė pirmą kartą. Anksčiau ji nesilankė salone. Mergina neilgai pabuvo, kelias dešimtis minučių ir išėjo. 2014-09-15 apie 21.20 val., kai su D. atėjusios merginos jau nebuvo, pamatė, kad į saloną užėjo kitas jų dažnas lankytojas – D.. Jo pavardės ji nežino. D. priėjo prie kasos, kur ji dirbo ir išsikeitė 10 Lt nominalo kupiūrą. Ji iškeitė D. pinigus ir kai jis nuėjo nuo kasos, ji toliau pildė dokumentus. Nepagalvojo, kad jis ketina lošti, nes tą vakarą D. atėjo labai elegantiškai apsirengęs – vilkėjo kostiumą. Ji pamanė, kad jis užsuko į saloną tik į tualetą užeiti. Nori pasakyti, kad D. iki minimos dienos ji nematė labai ilgą laiką, galimai pusę metų jo nematė. Pildydama dokumentus matė, kaip D. eina link išėjimo. Pamatė kaip jis užkalbino D.. Tuo metu salone buvo tik D., D. ir ji. Salone garsiai grojo muzika, ūžė žaidimų automatai, todėl ji negirdėjo ką D. pasakė D., negirdėjo ir to, ką D. atsakė. Sprendžiant iš D. laikysenos, ji pagalvojo, kad jis paklausė kaip sekasi žaidimas. Sprendžiant iš to, kad D. įsiaudrino, D., matyt, kažką negražiai atsakė D.. Kai Dmitrijus pradėjo kalbėti pakeltu tonu, ji jo paklausė kas atsitiko. D., pasisukęs į ją, pasakė, kad D. jį pavadino „ožiu“. Nuo kasos, kurioje ji dirbo, iki stovinčio D. buvo maždaug 2 metrai. Nori pasakyti, kad kasa nuo salės yra atskirta stiklu. D., žiūrint iš kasos pusės, sėdėjo kairėje pusėje, prie automato, stovinčio prie sienos. D. jai užstojo žaidimų automatas. D. matė gerai. Kai D. pradėjo mosikuotis rankomis, ji sušuko, kad iškvies apsaugą. Salone apsaugos nėra. Salonas samdosi firmą „Komanda“. D. jai pasakė, kad nereikia kviesti apsaugos, nes jis jau išeina. Ir iš tiesų D. išėjo. D. toliau žaidė žaidimų automatais. Kaip jau minėjo, ji nematė kas įvyko tarp D. ir D., nes vaizdą jai užstojo žaidimų automatai. Negali pasakyti ar kuris nors iš jų sudavė vienas kitam ir jei sudavė, tai nematė nei kuo sudavė, nei kur, nei kiek kartų. Po kokių 5-7 minučių D. grįžo į saloną ir nieko nepasakęs iš karto puolė prie D. ir pradėjo šį mušti. Vaikė D. po visą salono salę. Matė, kad po kažkurio smūgio D., kurį sudavė D., D. pradėjo bėgti kraujas. Kraujavo nosis. Ji suprato, kad D. sudavė D. į nosį. D. mušė D. tik rankomis, tiksliau ji matė, kad D. muša D. tik rankomis. Kiek matė, D. smūgiavo D. į veidą. Asmeniškai matė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu, kuriuos sudavė D. D.. Matė, kad D. taip pat sudavė D.. Sudavė D. D. kumščiu į veidą. Kadangi vaikinai lakstė po visą salę ir mosikavosi rankomis, jai sunku pasakyti kiek kartų kuris iš jų ir kuriam sudavė. Pagrinde, kaip minėjo smūgiai buvo į veidą. Nematė ar buvo smūgiuojama kojomis. Kai pamatė, kad vaikinai labai įsiaudrinę ir viskas yra labai rimta, ji išbėgo iš kasos kambarėlio ir pradėjo šaukti, kad jie tuoj pat liautųsi, kad ji kvies policiją. Greit nubėgo prie išėjimo ir pakvietė D. draugus, kurie stovėjo prie salono durų, lauke. Į saloną įėjo D. draugas (kaip suprato), kurio jokių duomenų nežino. Tą vaikiną matė minimą dieną pirmą kartą. Stambaus kūno sudėjimo. Neatsimena kuo tą dieną buvo apsirengęs minimas vaikinas. Tai, kad šis vaikinas yra D. draugas, ji nusprendė iš to, kad kompanijoje jaunuolių, kurie stovėjo lauke prie salono, buvo ir mergina, kurią ne kartą matė jų salone su D.. Kai į saloną įėjo D. draugas, pastarasis pradėjo raminti D., tempti jį nuo D., skyrė D. ir D., bet D. neapsiramino. Tada pasakė D. merginai, kurios duomenų nežino (stamboka, ilgais juodais plaukais), kad ji pabandytų apraminti D.. Ji buvo užėjusi į saloną, bandė raminti D., bet D. neklausė. Kiek matė, muštynės tęsėsi ir toliau. Abu vaikinai: D. ir D. ir toliau mosikavosi rankomis. Matė ir smūgius rankomis, kuriuos suduodavo D. D.. Kiek tiksliai smūgių buvo suduota, nežino, neskaičiavo, bet jų buvo ne mažiau kaip du. Po to į saloną įėjo dar vienas D. draugas, kurio taip pat duomenų nežino, neaukšto ūgio toks. Jis taip pat bandė raminti D., skirti jį nuo D.. Bet muštynės tęsėsi. Merginai iš salono išėjus ir muštynėms tęsiantis, kai buvo prie lauko durų ir bandė vaikinų prašyt, kad jie išskirtų D. ir D., išgirdo kaip viename iš aparatų pradėjo piltis monetos. Tikrai girdėjo monetų žvangėjimą. Pamanė tada, kad D., žaisdamas automatu, paspaudė mygtuką ir tada kai prasidėjo muštynės, aparatas veikė ir pasipylė monetos. Ją nustebino, kad D. mergina nelabai veržėsi skirti D. nuo D.. Kai ji pirmą kartą išėjo iš salono, kai D. jos neklausė, mergina užėjo antrą kartą į saloną ir užėjo po to, kai D. jau buvo išėjęs iš salono. Ji pasakė, kad eina į tualetą. Ar ji nuėjo į tualetą, nematė. Ar mergina girdėjo monetų žvangėjimą, negali pasakyti. Neatsimena kurioje vietoje tuo metu buvo mergina. Muštynės tarp D. ir D. tarytum vyko dviem etapais. Iš pradžių buvo muštynės, po ko D. išėjo iš salono, ir praėjus gal 10 minučių buvo antras etapas, t. y. po pirmų muštynių D. iš salono išėjo, bet po maždaug 10 minučių jis grįžo ir vėl prasidėjo muštynės. Muštynės baigėsi taip pat netikėtai, kaip ir prasidėjo. Ir D., ir D. iš salono abu išėjo po antro muštynių etapo. Būtent tada mergina ir užėjo į saloną, salone tuo metu buvo tik mergina ir minėtas D. draugas stamboko kūno sudėjimo. Ji nematė ką salone darė ta mergina ir minėtas vaikinas (stambokas), nes buvo prie išėjimo durų. Kai viskas nurimo, kai vis dar buvo prie išėjimo durų, D. priėjo prie durų. Jo veidas buvo kruvinas. Tuo pat metu prie durų buvo ir kitas lankytojas, kuris veržėsi į saloną. Ji jo į saloną neleido, nes reikėjo sutvarkyti salono grindis (jos buvo aptaškytos krauju), reikėjo grąžinti D. jo laimėjimą ir pinigus. Buvo tikimybė, kad žaidėjas, kuris veržėsi į saloną galėjo pavogti D. pinigus. Ji pasakė D., kad jis palauktų už durų, kad atnešė jam servetėlių. Greitai nubėgo į salono vidų ir išnešė D. drėgnų ir sausų servetėlių. Sutvarkė (vėliau) grindis. Kai padavė D. servetėles, atėjo į saloną ir apžiūrėjo visus žaidimų automatus, nes ieškojo D. laimėjimo, kadangi nežinojo prie kurio automato jis žaisdamas laimėjo, ieškojo ir indelio su D. monetomis, bet niekur nerado nei indelio su monetomis, nei laimėjimo. Paprašė, kad D. užeitų į vidų ir parodytų prie kurio automato jis žaidė. Užėjęs D. priėjo prie automato, prie kurio žaidė, bet jis taip pat nerado nei indelio su monetomis, nei laimėjimo. Buvo įtarimas, kad šiuos galėjo paimti arba D. mergina, arba jo draugas (stambokas). Pati asmeniškai nematė kokiomis aplinkybėmis, kada tiksliai dingo indelis su monetomis ir laimėjimas. Nematė ir to, kas šiuos paėmė. Ant vieno aparato buvo šviečianti suma 199 litai (tai buvo laimėjimas). Vėliau D. patikslino, kad jo indelyje buvo apie 150 litų monetomis. Vėliau peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pamatė, kad D. mergina buvo priėjusi prie automato, prie kurio žaidė D. ir iš ten paėmė laimėjimą bei paėmė indelį su monetomis. Jos manymu ir D. ir D. buvo blaivūs. Kai nerado pinigų, ji D. pasakė, kad reikia skambinti policijai. D. pasakė, kad būtinai iškvies policiją. Iš karto policijos nekvietė, nes labai pasimetė. Per 7 jos darbo metus toks atvejis (muštynės) buvo pirmas salone. Juo labiau nesitikėjo, kad dažni salono lankytojai pradės muštis. Viskas įvyko greitai. Dar nori patikslinti, kad muštynių metu nei D., nei D. nieko nesakė vienas kitam, net keiksmažodžių nebuvo, bent jau ji negirdėjo. Daugiau nieko parodyti negali (b. l. 20, 21).

Liudytojas S. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje 4-oje kuopoje 1-ajame būryje. Yra vyriausiasis patrulis. 2014-09-15 dirbo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo PK aptarnaujamoje teritorijoje, tą dieną jo šaukinys buvo Patrulis 44. 2014-09-15 apie 21.50 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Priegliaus g. 1, Vilniuje, lošimo automatų salone vyksta muštynės. Atvykus į įvykio vietą į jį kreipėsi sumuštas jaunuolis, kurio duomenų neatsimena. Jis paaiškino, kad salono viduje jį sumušė iš matymo pažįstamas, vardu D.. Matė, kad buvo sužalotas vaikino veidas. Jei neklysta, ant vaikino veido, kairėje pusėje, matėsi kraujosruva. Vaikino veidas buvo paraudęs. Vaikinas paaiškino, kad prieš šį įvykį buvo parašęs pareiškimą ir tas D., kai jį pamatė salone, dėl to jį sumušė. Vaikinas nepatikslino dėl ko policijoje rašė pareiškimą. Vaikinas sakė, kad jį sumušė tik D., o kiti, su D. buvę vaikinai, pavogė jo žetonus. Kai jie atvyko į įvykio vietą nei D., nei su D. buvusių asmenų salone jau nebuvo. Į saloną užėję nebuvo. Su nukentėjusiuoju bendravo prie salono, lauke. Kiek sakė nukentėjusysis, salone, muštynių metu, inventorius sugadintas nebuvo. Vaikinas (sumuštasis) buvo vienas. Vaikinas nesiskundė sveikata, greitosios atsisakė. Tik kai vaikinas buvo pristatytas į komisariatą, jam buvo iškviesti medikai. Paties įvykio, kuomet buvo sumuštas minimas vaikinas, jis nematė. Į įvykio vietą atvyko tik po gauto pranešimo apie muštynes (b. l. 24).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Priegliaus g. 1, Vilniuje, prekybos centro „Pupa“ patalpose (b. l. 6, 7).

Apžiūros protokole užfiksuota 2014-09-15 vaizdo įrašo iš žaidimų automatų salės apžiūra, iš kurio matyti, kaip vienas vaikinas kitam suduoda smūgius (b. l. 53-56).

Apžiūros protokole užfiksuota A. D. medicininių dokumentų apžiūra. Protokole specialistas konstatavo, jog A. D. padarytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas (b. l. 32).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam A. D. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi jis viešoje vietoje – lošimo aparatų salone, aplinkui esant žmonių, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu smurtu prieš A. D., sutrikdė visuomenės rimtį, ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors D. Š. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jis buvo išgėręs kelis bokalus alaus, tačiau jis nepatvirtino, kad tai turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai bei nežino, ar būdamas blaivus pasielgtų kitaip. Be to, be kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kad jis buvo išgėręs kelis bokalus alaus, byloje nėra jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti kaltinamojo apsvaigimo laipsnį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. Š. bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, veiką padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ankščiau už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas teistas nebuvo. Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasi kritiškai vertina savo elgesį, gailisi, dirba, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam D. Š. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl kaltinamajam D. Š. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam atitinkamas pareigas – tęsti darbą ir nesilankyti kazino bei lošimų namuose.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos ir 809,17 Lt turtinės žalos atlyginimo (b. l. 12-15). Anot A. D., turtinė žala susidaro dėl apgadintų rūbų: džinsinė striukė 100 Lt (28,96 €) vertės, džinsinės kelnės 100 Lt (28,96 €) vertės, marškinėliai 40 Lt (11,58 €) vertės. Taip pat patyrė materialinę žalą dėl negauto darbo užmokesčio kol buvo nedarbingas – 281,25 Lt darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs, jei nebūtų gydęsis po sumušimo. Taip pat jam kainavo vaistai nuo skausmo „Arcoxia“ 57,65 Lt vertės. Taip pat jam kainavo kelionė taksi automobiliu iš Lazdynų ligoninės iki namų, esančių Papilėnų g. 13, Vilniuje, - 30,27 Lt. Dėl dingusio indelio su jame buvusiomis 2 Lt monetomis jis 200 Lt ieškinio dalies atsisako. Iš viso jam padaryta 609,17 Lt (176,43 €) žala. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog dėl nusikalstamos veikos patyrė psichologinį diskomfortą, blogiau miega, be to jis prieš tai sirgo depresija ir dėl to patyrė 5000 Lt neturtinės žalos.

Kaltinamasis D. Š. teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino, tačiau nesutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, kaltinamasis jį pripažįsta, todėl tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014).

Šiuo konkrečiu atveju dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam A. D. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nėra abejonės, jog dėl kaltinamojo veiksmų A. D. patyrė psichologinį diskomfortą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu, be patirtos psichologinės traumos ir blogesnio miego, plačiau negalėjo nurodyti, kuo pasireiškė jo patirta neturtinė žala. Objektyvių duomenų, kad būtent dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo A. D. ilgam laikui sutriko psichinė sveikata, byloje nėra. Padaryti tik nežymūs sužalojimai: muštinė lūpos žaizda, dešinės akies vokų ir nosies audinių trauminis patinimas, ilgalaikių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam padaryta mažesnė nei nurodoma jo civiliniame ieškinyje neturtinė žala, t. y. nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala vertinama 100 €.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 43,28 € civilinis ieškinys pagrįstas, kadangi civilinis ieškovas patyrė išlaidas gydant nukentėjusiojo nusikaltimo metu patirtus sužalojimus, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (b. l. 40-42), todėl tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir nesilankyti kazino bei lošimo namuose.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo A. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti iš D. Š. 176,43 € (vienas šimtas septyniasdešimt šeši eurai ir 43 centai) A. D. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalie ir iš D. Š. neturtinės žalos atlyginimui priteisti A. D. 100 € (šimtas eurų).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti iš D. Š. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 43,28 € (keturiasdešimt tris eurus ir 28 sentus) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.