- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-29
- Bylos Nr.
- AS-143-130-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos
- Trečiasis asmuo
- D. A., S. J.
- Kategorijos
- 57.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. A., S. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. V. (toliau – pareiškėjas) 2006 m. spalio 17 d. skundu, kurį patikslino 2006 m. lapkričio 3 d., kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – atsakovas), 22 122,39 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnai 2001 m. lapkričio 29 d., 2002 m. gegužės 29 d. ir 2002 m. birželio 27 d. nutarimais pripažino jį kaltu padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 76 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė pinigines baudas bei apskaičiavo žalos aplinkai dydį. Šiuos pareigūnų nurodymus jis įvykdė. Pareiškėjo nuomone, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnai įpareigojo jį atlyginti žalą aplinkai neturėdami tokių įgalinimų, o dėl tokių neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo neteisėtais veiksmais gamtai padaryta žala nustatyta ir apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais, o Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnai veikė teisėtai. Be to, pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas su 2002 m. gegužės 29 d., 2002 m. birželio 27 d. nutarimais paskirtomis administracinėmis nuobaudomis bei aplinkai padarytos žalos dydžiais sutiko ir žalą atlygino gera valia.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 12 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 101 str. 6 p.).
Teismas nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyti kreipimosi į administracinį teismą terminai, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Teismas nustatė, kad nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, kurių pagrindu pareiškėjas įpareigotas atlyginti nuostolius, padarytus aplinkai, priimti 2001 m. lapkričio 29 d., 2002 m. gegužės 29 d. ir 2002 m. birželio 27 d. Pareiškėjas žalą atlygino mokestiniais pavedimais 2001 – 2002 m. Teismas nurodė, jog pareiškėjas ginčijo 2002 m. birželio 27 d. nutarimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2002 m. rugsėjo 5 d. nutartyje konstatavo, jog Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos inspektorius neturėjo teisės spręsti nuostolių atlyginimo klausimo, todėl nutarimo dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas atlyginti nuostolį gamtai, pripažino neteisėta ir nepagrįsta. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad priėmus šią nutartį pareiškėjas sužinojo apie pažeistas teises. Jis dalyvavo nagrinėjant bylą, jam atstovavo advokatas. Pareiškėjas yra išsilavinęs žmogus, dirba vadovaujantį darbą, todėl nekyla abejonių, kad faktas, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jam buvo žinomas ir suprantamas. Teismas pabrėžė, kad rūpestingas ir apdairus žmogus, būtent tokiu laikytinas pareiškėjas, apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2002 m. rugsėjo 5 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2006 m. spalio 18 d. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą, t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą dienos. Pareiškėjas neprašo atnaujinti skundo padavimo termino. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 101 str. 6 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose reglamentuoti teisės principai, kurie leidžia siaurinti arba apskritai panaikinti teisės normos taikymo galimybę, jei jos taikymas sukeltų aiškiai neteisingą, neprotingą arba nesąžiningą rezultatą. Teismo taikyta CK 1.125 straipsnio 8 dalis sukelia neteisingą ir nesąžiningą rezultatą.
2. CK 1.125 straipsnio 8 dalis negina arba nepakankamai gina žmogaus teises. Teismui turėjo kilti klausimas dėl šios normos konstitucingumo.
3. Teismas turėjo pagrindą prioritetą atiduoti ne žmogaus teises ribojančiai normai, o jo teises ginančiai normai, t. y. CK 1.125 straipsnio 1 daliai (ABTĮ 4 str. 5 d.).
4. Teismas sutrumpintą ieškinio senaties terminą taikė savo iniciatyva, nes atsakovas prašė taikyti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą kreipimosi į teismą terminą, o ne CK reglamentuojamus ieškinio senaties terminus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Prašė teismo skundą palikti nenagrinėtą, nes praleistas skundo padavimo terminas, numatytas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje.
2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido CK 1.125 straipsnyje nustatytą skundo padavimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, nustatęs, kad yra praleistas CK nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, administracinę bylą nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu.
ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas nustato, kad administracinė byla turi būti nutraukta, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Ši procesinės teisės norma aiškintina sistemiškai, atsižvelgiant į ABTĮ 32 ir 33 straipsniuose nustatytas taisykles, reglamentuojančias skundų administraciniam teismui pateikimo terminus, ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pagrindą atsisakyti priimti skundą, kai praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, be to, atsižvelgiant į šios normos paskirtį bei lingvistinę konstrukciją. Atsižvelgdama į paminėtas nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu bylą nutraukti galima tada, kai nustatoma, jog skundo pateikimo teismui metu skundą turėjo būti atsisakyta priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu (dėl termino skundui paduoti praleidimo). Ieškinio senaties terminus, jų taikymo pagrindus, teisinę reikšmę pareikštam reikalavimui ir kitus klausimus, susijusius su ieškinio senaties terminų taikymu, reguliuoja ne ABTĮ, o CK. Ieškinio senaties termino praleidimas nėra pagrindas atsisakyti priimti skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nes CK 1.126 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o 2 dalis nustato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Paminėta išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką bylose dėl žalos, padarytos viešojo administravimo institucijų veiksmais, atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-331/2001 (Administracinių teismų praktika Nr. 1, psl. 255 – 258)). Kadangi atsisakyti priimti skundą (reikalavimą) dėl žalos atlyginimo dėl ieškinio senaties termino pabaigos negalima, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad praleistas ieškinio senaties terminas, nutraukti bylą pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą taip pat negalima.
CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne bylą nutraukti. Administracinių bylų teisenoje ši norma reiškia, kad teismas, nustatęs, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, bylą ne nutraukia, o sprendimu atmeta skundą (prašymą). Taigi Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepagrįstai sutapatino procesinį terminą kreiptis į teismą su ieškinio senaties terminu, kurį reglamentuoja materialinės teisės normos, ir, nustatęs, kad senaties terminas praleistas, o pareiškėjas neprašo jo atnaujinti, administracinę bylą nutraukė. ABTĮ 101 straipsnyje, nustatančiame administracinių bylų nutraukimo pagrindus, nenumatyta, kad administracinė byla gali būti nutraukta pasibaigus ieškinio senaties terminui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-130/2004).
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad praleistas ieškinio senaties terminas, neturėjo teisinio pagrindo administracinę bylą nutraukti vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.