Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-48-878/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-24
Bylos Nr.
1-48-878/2014
Teisminio proceso Nr.
1-80-1-00030-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Civilinis ieškovas
K. R.
Kaltinamasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-48-878/2014Teisminio proceso Nr. 1-80-1-00030-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.6.6.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.2.26.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 24 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. R.,gynėjui advokatui L. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialiojo vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2013 m. birželio 2 d. apie 23.45 val. viešoje vietoje prie Nemajūnų dienos centro, esančio Geležūnų k., Birštono sen., Birštono sav., būdamas neblaivus, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius K. R. į veidą ir pakaušį, tuo K. R. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl poodinėse kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, nosies ir galvos sumušimų ir tokiu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. M. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. birželio 2 d. su draugais K. B., E. L. atėjo prie Nemajūnų dienos centro, kur buvo K. R., R., Ž.. Kaltinamasis buvo išgėręs alaus. Jie paskambino draugei J., kad juos nuvežtų nusipirkti dar alaus. J. juos nuvežė, nusipirko alaus ir visi grįžo atgal. Jis pradėjo kalbėti K., kad jam ne vieta ten būti, vadino „gaidžiu“, „pyderu“, taip kilo konfliktas. Pasakė K. eiti pasikalbėti, abu nuėjo į šoną, ir kaltinamasis jam trenkė ranka į veidą ir į galvą. Kaltinamasis nesijautė girtas, alkoholis neįtakojo tokių jo veiksmų. Kiti asmenys nesikišo. Prie jo dar buvo priėjęs E. L., bet nematė, ar E. kirto K., buvo tamsu. Dar stovėjo R. K.. K. R. pabėgo, kaltinamasis jį dar vijosi, bet nepavijo. Nukentėjusiojo draugai irgi nubėgo, o jie toliau ten buvo, kol atvažiavo policija, tada visi dingo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, taip pat kiti byloje surinkti duomenys.

Nukentėjusysis K. R. parodė, kad jį tą vakarą prie Nemajūnų dienos centro pakvietė draugas B. Ž.. Jis nuvyko, kalbėjosi. Atėjo M., L., T. ir dar vienas jaunuolis, kurio nepažinojo. Visi pasisveikino, pakalbėjo. Jie po to susėdo į mašiną ir išvažiavo, po kiek laiko grįžo, ir M., nieko nesakęs, į jį metė pilną alaus skardinę, išvadino negražiais žodžiais ir liepė nešdintis. Paklaustas, kas vyksta, M. pasakė, kad R. reikia dingti. Tada nukentėjusysis jam pasiūlė eiti pasikalbėti. Ė. M., L.. E. L. jį keikė necenzūriniais žodžiais, o M. ranka sudavė 1-2 smūgius į veidą nukentėjusiajam. Šis puolė bėgti ir atsitrenkė į kitą jaunuolį, kuris stengėsi jį sulaikyti, bet K. R. ištrūko. M. M. prisivijo, ir abu sudavė smūgius, E. spyrė. R. bėgo link kelio. Jaunuoliai trankė R. mašinos duris, išspyrė stovinčios Ž. mašinos galinę lempą. R. paskambino policijai, o Ž. užstatė automobilį skersai kelio, kad jie negalėtų išvažiuoti, ir iškvietė policiją Atvykus policijai, M. ir jo draugai pasišalino į laukus. Mano, kad jie nusikalstamą veiką padarė iš anksto apgalvoję, tai buvo bendrininkavimas. Žinojo, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, vadino jį „mentu“. Jokių ryšių darbo metu su kaltinamuoju neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu B. Ž. padaryta žala buvo atlyginta ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o R. į policiją nesikreipė.

Liudytoja J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. birželio 2 d. apie 23.30 val. jai paskambino T. B. ir paprašė jį su draugais nuvežti į naktinę parduotuvę Prienuose. Ji savo automobiliu Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš Prienų atvažiavo į Geležūnų k. prie Nemajūnų dienos centro, kur rado sėdinčius N. R., B. Ž., K. R., M. M., E. L., R. K. ir T. B.. Jie visi gražiai kalbėjo, jokių konfliktų nebuvo, visi gėrė alų. Ji M. M., T. B., E. L. ir R. K. nuvežė į Prienus, kur jie nusipirko dar alaus. Apie 00.45 val. grįžo į Geležūnų k., prie Nemajūnų dienos centro, kur buvo likę N. R., B. Ž. ir K. R.. Iš karto M. M. pradėjo kabinėtis prie K. R., sakė: „Ką tu čia šitam kaime veiki, ko čia sėdi“. Ji keiksmažodžių negirdėjo. Jis atsakė: „Kodėl aš čia negaliu būti“. M. M. sakė jam: „Einam į šoną pasikalbėti“. K. R. paėjo šiek tiek toliau, į kelio pusę, tarp automobilių. Ten buvo tamsu, nieko nesimatė. Paskui jį nuėjo tik M. M., E. L. ir R. K. liko prie suoliuko. Ji su T. B. nuėjo prie jos automobilio, įsėdo į automobilį, rūkė. Vėliau pamatė, kaip K. R. nubėgo šiek tiek toliau, o į kitą pusę nubėgo M. M., E. L. ir R. K.. N. R. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo, o B. Ž. nubėgo prie K. R., kuris buvo išbėgęs į kelią. N. R. sustojo prie K. R. ir B. Ž., kurie įsėdo į jo automobilį. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, kartu atvažiavo ir N. R. automobilis. Matė, kad K. R. megztinis buvo šiek tiek kruvinas. K. R. išvažiavo į ligoninę (b.l. 32-33).

Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tas pačias J. Ž. nurodytas aplinkybes (b.l. 34-35).

Liudytojas B. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. birželio 2 d. apie 22.30 val. kartu su draugais N. R. ir K. R. sėdėjo prie Nemajūnų dienos centro Geležūnų k., Birštono sen., Birštono sav., kalbėjo, alkoholio nevartojo. Apie 23.40 val. prie jų atvažiavo tamsios spalvos automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo M. M., L., R. K. ir mergina, vardu J.. Visi vaikinai buvo neblaivūs, priėjo prie jų. M. M. ir L. pradėjo žodžiais kabintis prie K. R., jį įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais, klausė: „Mentas, ką čia darai?“, išvadino jį „gaidžiu“, „pideru“. M. M. ir L. kalbėjo tik su K. R.. R. K. taip pat keikėsi ir vadino necenzūriniais žodžiais, bet šiek tiek mažiau. M. M. metė į K. R. atidarytą alaus skardinę, nepataikė, tik aplaistė alumi. Tada M. M. K. pasakė paeiti į šoną pasikalbėti. K. R. šiek tiek paėjo į šoną nuo jų, už automobilių, ir tie visi trys pradėjo jį mušti. Jis dar bandė vėliau atstumti M. M., sakė: „Nelįsk, ką čia darai“. K. R. kažkaip nuo jų pasitraukė ir nuėjo į šoną. Tada jie pradėjo kabinėtis prie liudytojo, bet jis nuo jų taip pat nuėjo į šalį. Tada jie dar pasikeikė ir pabėgo, nes tikriausiai girdėjo, kaip K. R. skambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Liko tik J. su automobiliu. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, apklausė J.. K. R. iš nosies bėgo kraujas, jo rankos buvo kruvinos, jis išvažiavo į priėmimo skyrių. Jam ir N. R. sužalojimai nepadaryti, prie jų niekas nelindo ir nemušė (b.l. 36).

Liudytojas N. R. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tas pačias liudytojo B. Ž. nurodytas aplinkybes (b.l. 37-38).

Liudytojas E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, M. M., R. K., T. B., N. R., B. Ž., K. R. buvo prie Nemajūnų dienos centro Geležūnų k., Birštono sen., Birštono sav. Kalbėjo, jokių konfliktų nebuvo. Apie 22 val. kažkas paskambino J. Ž. ir paprašė pavežti iki parduotuvės Prienuose nusipirkti alaus. J. atvažiavo viena Audi A4 automobiliu, jis, M. M., T. B. ir R. K. susėdo į automobilį, nuvyko į Prienus, nusipirko alaus. Tada J. Ž. juos parvežė atgal prie Nemajūnų dienos centro, galėjo būti apie 23.40 val. Ten ant suoliuko dar sėdėjo K. R., N. R., B. Ž.. Jie visi trys išlipo iš automobilio, priėjo prie jų. M. M. iš karto pradėjo žodžiais kabinėtis prie K. R. sakydamas: „Mentas, gaidys, pideras, ką čia veiki“. Jie seniai dėl kažko nesutaria. K. R. atsistojo nuo suoliuko, užėjo už jo. Liudytojas pradėjo juoktis iš M. M., kad jis visaip vadina K. R., pats visiškai nieko nesakė K. R.. Tada K. R. jam pasakė: „Ko čia juokiesi, tuoj prisijuoksi“. Jis atsakė: „Negąsdink“. K. R. pasakė: „Pasibaigs čia jums vieną kartą“. M. M. dar labiau supyko ir dar labiau pradėjo vadinti K. R. visokiais necenzūriniais žodžiais. K. R. šiek tiek atsitraukė, tikriausiai norėjo nueiti šonan, paskui jį nuėjo ir M. M., jie kažką kalbėjo. Jis su R. K. nuėjo paskui juos, tačiau stovėjo per atstumą, jiems nieko nesakė. N. R. ir B. Ž. liko prie suoliuko, o J. Ž. ir T. B. buvo automobilyje. K. R. su M. M. susistumdė, M. M. vieną kartą sudavė K. R. į veidą. K. R. pradėjo trauktis ir pabėgo nuo M. M.. Bėgdamas atsitrenkė į R. K., kuris jį rankomis nuo savęs pastūmė, ir K. R. toliau nubėgo ant kelio, prie sankryžos. Liudytojas, M. M., R. K. dar pabuvo prie suoliuko. B. Ž. užstatė savo automobilį, kad J. Ž. neišvažiuotų, ir nubėgo prie K. R., o N. R. stovėjo prie savo automobilio. M. M., R. K. ir jis pasėdėję nuėjo už Nemajūnų dienos centro pastato, nes galvojo, kad K. R. nubėgęs pasikvietė draugus, matė atvažiuojantį automobilį. Kad M. M. būtų metęs į K. R. alaus skardinę, jis nematė, tik išgirdo, kaip M. M. pasakė: „O, nepataikiau“ (b.l. 39-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G522/13 (06) konstatuota, kad K. R. nustatyta poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, nosies ir galvos sumušimas padaryti kietu buku daiktu, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 49-50).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta Geležūnų k., Birštono sen., Birštono sav. prie Nemajūnų dienos centro (b.l. 19-22).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 80-1-00030-13 įtariamųjų E. L. ir R. K. atžvilgiu nutrauktas (b.l. 7-11).

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlūs veiksmai, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus - žmogaus sveikatą ir turtą. Pagal teismų suformuotą praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.).

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas M. M. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis viešoje vietoje – Geležūnų kaime prie Nemajūnų dienos centro, matant kitiems asmenims, be jokios priežasties tyčia įžūliai kibo prie K. R., jį vadino įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, smogė ranka jam į veidą, į galvą, metė į jį atidarytą alaus skardinę, ignoruodamas elementarias elgesio normas, atvirai pademonstravo aiškų žmogaus bei visuomenės negerbimą. Nuo M. M. smūgių buvo nežymiai sutrikdyta K. R. sveikata dėl nosies ir galvos sumušimo. Nustatyta, kad tokius kaltinamojo M. M. veiksmus stebėjo pašaliniai asmenys – kaltinamojo ir nukentėjusiojo draugai, kuriems kaltinamojo veiksmai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas ar išgąstį, buvo nutrauktas jų bendravimas, nukentėjusiojo draugai iš įvykio vietos pabėgo, vengdami galimo smurto ir prieš juos. Kaltinamasis bendrais bruožais turėjo numatyti, jog dėl jo įžūlių ir agresyvių smurtinių veiksmų viešoje vietoje visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia.

Nukentėjusysis K. R. teigė, jog baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti patraukti ir kiti asmenys, buvę su M. M., nes, jo nuomone, nusikalstama veika įvykdyta bendrininkaujant, tačiau kaltinimo jis nekeitė, o byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis).

Skiriant bausmę M. M., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, į asmens sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir teigė, jog nuoširdžiai gailisi, teismas tokį gailėjimąsi ir prisipažinimą laiko formaliu, nes pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje M. M. savo kaltę visiškai neigė (b.l. 97-98), tik vėliau, apklausiamas įtariamuoju, kaltę pripažino. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog jis atsiprašė nukentėjusiojo, pervedė 1000 Lt pašto perlaidą K. R. (b.l. 169), taip siūlydamasis savanoriškai atlyginti neturtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta – nors jis nusikalto, būdamas neblaivus, nėra duomenų, jog girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis legaliai niekur nedirba (b.l. 84), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 83) administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b.l. 90), psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l. 89), Birštono seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai, seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų negavusi (b.l. 168). Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas (b.l. 91), todėl bausmė jam skiriama, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis - t.y. nesusijusi su laisvės atėmimu. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina pakankama ir geriausiai kaltinamojo asmenį, jo turtinę padėtį, tai, jog kaltinamasis uždarbiauja Airijoje ir dalį laiko gyvena ten, bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, savo dydžiu mažesnė nei įstatymo apibrėžtas jos dydžio vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis) - 30 MGL (3900,00 litų).

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, t.y. pagal laidavimą, nurodė, jog kaltinamojo žmona A. M. prašo kaltininką perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, pateikė jos raštišką prašymą (b.l. 171), taip pat A. M. charakteristiką, išduotą Birštono savivaldybės administracijos Birštono seniūnijos, kur nurodyta, jog A. M. su vyru augina du vaikus, šeima tvarkinga, laikinai dirba užsienyje, seniūnija nusiskundimų A. M. nėra gavusi (b.l. 172), pažymas, jog A. M. neteista (b.l. 173), nebausta administracinėmis nuobaudomis (b.l. 174), neįrašyta Prienų r. psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaiton (b.l. 176).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Todėl BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.

Nors kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pasiuntė nukentėjusiajam 1000 Lt pašto perlaidą padarytai neturtinei žalai atlyginti, pateikė laiduotojos prašymą perduoti jį jos atsakomybei, taigi, formaliai egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. M., kaip jau minėta, savo kaltę pripažino tik byloje surinkus pakankamai tą pagrindžiančių duomenų, ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltę neigė. Jis nepateikė įrodymų, jog legaliai dirba ir galės visiškai atlyginti padarytą žalą, užsienio valstybėje jis buvo anksčiau teistas. Be to, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo sutuoktinės A. M. galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui – ji augina du mažamečius - dvejų ir beveik vienerių metų – vaikus, nedirba, nėra jokių duomenų apie jos asmenines savybes, kurios duotų pagrindą manyti, jog A. M. gali daryti realią teigiamą įtaką kaltininkui. Pastebėtina, jog M. M. dalį laiko gyvena Lietuvoje, dalį laiko – užsienyje, tai kelia dar didesnių abejonių dėl mažamečius vaikus auginančios A. M. galimybės daryti sutuoktiniui teigiamą poveikį ar kontroliuoti jo elgesį. Be to, nusikalstamą veiką M. M. padarė, gyvendamas kartu su A. M., tačiau akivaizdu, jog ji nesugebėjo užkardyti sutuoktinio nusikalstamo elgesio. Todėl prašymas atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą A. M., atmestinas.

Kardomoji priemonė 2000 Lt užstatas kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškinio išsprendimas

Nukentėjusysis K. R. byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl jam nusikalstama veika padarytos 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog dėl tyčinių smurtinių M. M. veiksmų jam sutrikdyta sveikata, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo sukeltas fizinis skausmas, patirtas stresas. Jam buvo sudaužyta nosis, galva, o turėjo po kelių dienų ginti magistrinį darbą, todėl labai išgyveno dėl savo išvaizdos. Gydėsi pats, į medikus nesikreipė.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies.

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra tenkintinas iš dalies.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys. Abejonių, kad nukentėjusysis dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmą, taip pat stresą, išgąstį, nekyla. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog K. R. konstatuotas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių ar liekamųjų reiškinių jis nesukėlė, joks gydymas jam skirtas nebuvo, pats nukentėjusysis į medikus dėl gydymo nesikreipė, kaltinamojo veika nepasižymėjo ypatingu žiaurumu. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: jis sveikas, darbingas, nors legaliai niekur nedirba, kaip pats parodė, uždarbiauja Airijoje, tačiau turi du mažamečius vaikus (b.l. 166, 167). Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamajam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, kuri neabejotinai turės įtakos jo turtinės padėties pasunkėjimui. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį 1200 Lt, tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. R. iš kaltinamojo M. M. priteistina 1200 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 30 MGL, t.y. 3900,00 (trijų tūkstančių devynių šimtų) litų bauda.

Kardomąją priemonę 2000 Lt užstatą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo K. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. M. 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Inga Liubinienė