Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 5 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2023 m. lapkričio 30 d., buvo 2 metai 7 mėnesiai 5 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. J. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

8. Nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Įvertinus apygardos teismui pateiktoje V. J. asmens byloje esančius ir skunde nurodomus, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistojo V. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Nors stebima teigiama rizikos dinamika, tačiau esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Apygardos teismui pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skunde, nekelia, kadangi V. J. šiuo metu laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (Asmens bylos 2 tomo, II dalies, 24, 35 lapai), yra šešis kartus skatintas už gerą darbą, stropų mokymąsi, nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą dvasinio ugdymo programoje (paskutinį kartą skatintas 2022 m. liepos 20 d.). Laisvėje turėtų kur gyventi, yra gautas sugyventinės sutikimas, kuriame pažymima, kad V. J. galės apsigyventi jos bute (Asmens bylos 2 tomo, II dalies, 21, 32, 33 lapai). Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių teismui dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Be to, V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, atsižvelgiant į teigiamus jo elgesio pokyčius, yra palengvintos, nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. jis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje.

10. Svarbu pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu atskleidžiančių duomenų visuma. O būtent šiuo atveju teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomi keturi nuteistojo V. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija (nusikaltimas bendrininkų grupėje). Įvertinama tai, kad V. J. anksčiau buvo teistas, bausmę atlieka pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (kartu su kitu asmeniu neteisėtai turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, pasikėsino įvykdyti psichotropinių medžiagų kontrabandą), BK 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų). Nors šie duomenys nevertinami kaip eliminuojantys galimybę taikyti lygtinį paleidimą, tačiau į juos teismas atsižvelgia, spręsdamas apie asmens galimus ilgalaikius pokyčius, pastangas siekiant daugiau nenusikalsti. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Be minėto statinio kriminogeninio veiksnio yra nustatyti trys dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis turi ir gali mažinti / valdyti, tai: lėšų tvarkymas ir pajamos (nusikaltimas susijęs su finansine motyvacija), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais); mąstymas ir elgesys (ankstesnis nepakankamas požiūris į nusikalstamą veiką, savo elgesio pasekmių neįvertinimas).

12. Vertinant nustatytus dinaminius veiksnius ir teismui pateiktą medžiagą atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis mokosi, dirba ir yra pateikti duomenys, kad bus įdarbintas laisvėje MB „(duomenys neskelbtini)“ (Asmens bylos 2 tomo, II dalies, 36 lapas). Vis dėlto, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis būdamas laisvėje nedirbo, įrašų apie draudėjus nėra, nuosprendžio priėmimo metu taip pat buvo nedirbantis. Nors laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, tačiau įvertinus minėtus duomenis matyti, kad iki bausmės atlikimo nuteistasis nebuvo motyvuotas dirbti, o nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio, kai buvo perkeltas į atviro tipo grupę pakeitė dvi darbovietes. Tai rodo, kad net ir bausmės atlikimo metu ilgesnį laikotarpį vienoje darbovietėje neišdirbo. Šios aplinkybės suteikia pagrindą abejoti nuteistojo darbine motyvacija, kad jis būdamas laisvėje sugebės dirbti pastovų darbą ir legaliu būdu užsidirbti pragyvenimui. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ir asmens byloje pateiktą garantinį raštą apie tai, kad nuteistasis laisvėje bus įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios adresas internete viešai prieinamais duomenimis ir šiame rašte nurodomas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu V. J. nurodo, jog gyvens pas sugyventinę (duomenys neskelbtini). Taigi tarp nuteistojo darbovietės ir jo gyvenamosios vietos bus apie 80 kilometrų atstumas. Kas esant nustatytai nepakankamai nuteistojo darbinei motyvacijai suteikia pagrindo abejoti nuteistojo pakankamu pasiryžimu laisvėje dirbti ir išlaikyti darbinius santykius su minėta bendrove, o tuo pačiu užsidirbti pragyvenimui, turėti legalų pajamų šaltinį. Šios aplinkybės, susijusios su galimybe užsitikrinti stabilias pajamas, yra svarbios ir turi įtakos vertinant nuteistojo galimą pakartotinį nusikalstamą elgesį, kadangi lėšų tvarkymas ir pajamos yra nustatytas kriminogeninis dinaminis nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys, nes nusikaltimas padarytas siekiant finansinės naudos.

13. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo toliau mažinti. Tuo tarpu, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 30 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo V. J. elgesio atliekant laisvės atėmimo bausmę ir dalyvavimo elgesio pataisos programose“ pažymima, kad nuteistasis V. J. nedalyvavo intervencinėse priemonėse, nėra įvykdęs visų plane numatytų priemonių, jos nevykdomos nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir jo daroma pažanga nėra pakankama, jog būtų galimybė taikyti lygtinį paleidimą jau šiuo metu.

14. Sutiktina su teismo išvada dėl V. J. neatliktos bausmės dalies vertinimo. Aukščiau aptarti argumentai neleidžia daryti išvados, kad jo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie V. J. asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas laisvėje nuteistasis sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas. Nors apeliaciniame skunde prašoma panaikinti prokuroro atsiliepimą, tačiau tokia galimybė nei BPK nei BVK nenumatyta, atsiliepimas neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, tai yra proceso šalies teisė jį pateikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. J. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.