Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei B. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-04-23 gautas atsakovės B. B. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2018-04-14 sumokėjo 400,00 Eur skolos dalį, prašė mažinti reikalavimo dydį ir leisti skolą mokėti dalimis.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo į patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė. Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai ( CPK 130 straipsnis), atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Remdamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2007 m. kovo 27 d. tarp AB „Hansabankas“ banko (dabar – AB „Swedbank“) ir I. K. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas kredito gavėjai suteikė 83091,98 Eur kreditą būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kredito grąžinimo terminas 2047 m. kovo 27 d. Įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti 2007 m. kovo 27 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakove B. B., 2007 m. balandžio 5 d. tarp ieškovės ir kredito gavėjos buvo sudaryta būsto kredito draudimo sutartis (draudimo liudijimo serija Nr. (duomenys neskelbtini)), kredito gavėja 2007 m. balandžio 3 d. hipotekos sandoriu bankui įkeitė nekilnojamąjį turtą, butą esantį (duomenys neskelbtini). Kredito gavėjai nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. nevykdant savo įsipareigojimų, 2008 m. lapkričio 4 d. kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Ieškovė 2008 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą dėl 83259,22 Eur draudimo išmokos išmokėjimo ir išmokėjo ją bankui.

2008 m. lapkričio 27 d. tarp ieškovės ir banko buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria bankas perleido ieškovei visas reikalavimo teises kredito gavėjų atžvilgiu, kylančias pagal 2007 m. kovo 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais), 2007 m. balandžio 6 d. hipotekos lakštą ir 2007 m. kovo 27 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Priverstinio skolos išieškojimo metu hipoteka įkeistas turtas, esantis esantį (duomenys neskelbtini), buvo parduotas iš varžytynių už 23748,84 Eur sumą, iš kurios ieškovei buvo grąžinta dalis skolos – 21951,76 Eur. Nustatyta, kad ieškovė ir bankas 2012 m. gruodžio 10 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė perleido bankui reikalavimą į likusią nepadengtą skolą 779,29 Eur skolą. Ieškovė atsakovei (laiduotojai) B. B. išsiuntė raginimą dėl laidavimo sutarties įvykdymo. 2013 m. vasario 21 d. bendrovė ir skolininkė pasirašė sutartį dėl skolos grąžinimo, kurioje nustatyta, jog skola sutarties pasirašymo dieną yra 60581,09 EUR. Skolininkei nevykdant savo įsipareigojimų 2013 m. birželio 20 d. raginimu susimokėti įsiskolinimą Nr. SB-2970 ieškovė informavo skolininkę, kad skolos tačiau per nurodytą terminą atsakovė skolos nesumokėjo.

Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Vadovaujantis 6.78 straipsnio 3 dalimi, laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Esant solidariajai laiduotojo pareigai laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Iš byloje pateiktos 2007 m. kovo 27 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad laiduotoja laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėja neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį; kredito gavėjai tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį, laiduotoja ir kredito gavėja atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys skolininkai; laiduotoja atsako bankui tiek pat kaip ir kredito gavėja – už kredito grąžinimą, už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą; laiduotoja už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą atsako bankui visu savo turtu (laidavimo sutarties 2.1., 3.1., 3.2., 3.3. p.). Laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių įvykdymo bankui pagal kredito sutartį (sutarties 10.1 p.). Taigi, šios aplinkybes patvirtina, kad tiek kredito gavėjos – trečiasis asmuo I. K., tiek ir atsakovė – laiduotoja B. B., esant neįvykdytai prievolei pagal kreditavimo sutartį, yra atsakingi kreditorei – ieškovei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.).

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus daroma išvada, kad tarp pradinio kreditoriaus AB „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“) ir atsakovės B. B. 2007 m. kovo 27 d. sudarytos laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Pradiniam kreditoriui ir ieškovei 2008 m. lapkričio 27 ir 2012 m. gruodžio 10 d. sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, tarp ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir atsakovės B. B. įstatymo pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovei turėjo teisę reikšti pradinis kreditorius (CK 6.101 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Ieškovė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą susitarimą vykdė tinkamai. Atsakovas savo prievolės atsakyti už skolininką kreditoriui nustatyta tvarka ir terminais nevykdė, todėl ieškinio reikalavimas dėl 19600,00 Eur priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Išieškojimo tikslais pabrėžiama, kad atsakovės prievolė yra solidari trečiojo asmens prievolei, kuri priverstinai vykdoma Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3-2N/2009 pagrindu, atžvilgiu.

Be to, skolininkė taip pat privalo mokėti kreditoriui įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Todėl ieškinio dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinama ir iš atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą –19600,00 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 441,00 Eur žyminio mokesčio ( CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovui grąžintina permokėta 9,00 Eur žyminio mokesčio suma ( CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Būsto paskolų draudimas“, juridinio asmens kodas 110076079, 19600,00 Eur (devyniolika tūkstančių šešis šimtus eurų, 00 ct) įsiskolinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (19600,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. balandžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 441,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio.

Skolos (19600,00 Eur ) išieškojimas ieškovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš atsakovės B. B. vykdomas solidariai trečiojo asmens I. K. prievolės, kuri priverstinai vykdoma Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3-2N/2009 pagrindu, atžvilgiu.

Kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“, juridinio asmens kodas 110076079, grąžinti permokėtą 9,00 Eur (devynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018-03-29 mokėjimo pavedimu, kurį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.