- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-251/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Tomas Šeškauskas, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisįjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš V. P. priteista 5281,60 Lt Valstybinei ligonių kasai, 77,10 Lt išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 2 d. 22 val. iki 2005 m. birželio 3 d. 2 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbiami), buitinio tarpusavio konflikto su I. S. metu tyčia sudavė nukentėjusiajai du smūgius į smakro kairę pusę, vieną smūgį į viršutinės ir apatinės lūpų kairę pusę, šešis smūgius į kaktos abi puses, abiejų smilkinių momenų gumburų sritis, ranka sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, trenkė jos galvą į dujų balioną, sudavė 15 smūgių į abi rankas, kojas, klubus, krūtinės ląstos abi puses, juosmenį, padarydamas kraujosruvas sumušimų vietose bei sulaužydamas krūtinės ląstos dešinės pusės 3-6 šonkaulius ir kairės pusės 4 šonkaulį. Dėl I. S. į galvą suduotų smūgių visumos buvo sumuštos nukentėjusiosios galvos smegenys kairiojo pusrutulio srityje bei išsiliejo kraujas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius ir taip buvo sukelta gili ilgalaikė smegenų koma, išsivystė potrauminės komplikacijos – antrinis potrauminis galvos smegenų pabrinkimas ir įstrigimas kaukolės didžiojoje angoje. Dėl šių sužalojimų I. S. (duomenys neskelbiami) ligoninėje, 2005 m. birželio 12 d. 13 val. 45 min. mirė t. y V. P. taip tyčia ją nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, - perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių ir netinkamai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką, kaip tyčinį nužudymą.
Nuteistasis V. P. skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Nurodo, kad jis sudavė I. S. du – tris smūgius, nes ši, jam priekaištaujant dėl pastarosios gyvenimo būdo (nuolatinio girtavimo ir valkatavimo), išvadino jį negražiais žodžiais, ėmė ant jo šaukti, tačiau jo suduoti smūgiai nukentėjusiajai nebuvo mirtini ir neturi priežastinio ryšio su I. S. mirtimi. Nuteistasis mano, jog nėra paneigta, kad iš 2005 m. birželio 2 d. į birželio 3 d., naktį I. S. galėjo sumušti kiti asmenys ar būdama girta pargriūti ir susižaloti (nukentėjusioji jam skundėsi sveikata), ar tai, jog ją ištiko epilepsijos priepuolis (pastarąjį galėjo sukelti nuolatinis girtavimas), kurio metu I. S. , krisdama ant betoninių grindų ir atsitrenkdama į sekcijos kampą, susižalojo galvą, įsikando liežuvį. Pažymi, kad, būtent, dėl to, kad I. S. įsikando liežuvį, atsirado kraujo dėmės ant kilimo. Apeliantas skunde teigia, kad byloje, siekiant išsiaiškinti tiesą, turėjo būti atlikta jo drabužių ekspertizė.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nesutinka ir liudytojų R. M. ir D. P. parodymų vertinimu. Apelianto teigimu, liudytojos R. M. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes ji buvo neblaivi ir minėtą įvykį galėjo suvokti neadekvačiai, be to, jos parodymai yra skirtingi ir ji yra suinteresuotas asmuo duoti jo atžvilgiu melagingus parodymus (pyko ant jo dėl to, jog jis neleido nukentėjusiajai su liudytoja draugauti, ir grasino jį įkalinti, ką gali patvirtinti jo teta A. S. , A. Š. ), o liudytojos D. P. teismas negalėjo remtis, nes ji įvykio nematė.
Apeliantas skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teigia, kad byloje nėra medicininių dokumentų, kurie patvirtintų šį faktą.
Apeliantas skunde taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad, būtent jis pasirūpino pirmosios pagalbos suteikimu I. S. , t. y epilepsijos priepuolio metu bandė įdėti šaukštą į burną, kad pastaroji nenusikąstų liežuvio, bėgo ieškoti telefono iškviesti greitąją pagalbą, kurią iškvietė iš tetos A. S. namų. Pažymi, kad nei R. M. , nei P. Š. pabudę nuo triukšmo tuo nepasirūpino, jie teigė, kad priepuolis praėjo ir greitosios pagalbos nebereikia.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Pats nuteistasis V. P. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu po nukentėjusiosios I. S. nužudymo, niekada neneigė, kad šios atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, paaiškino kokiomis aplinkybėmis tai padarė. Jis parodė, kad 2005 m. birželio 2 d. vakare P. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbiami), begeriant alkoholinius gėrimus, tarpusavio konflikto metu sudavė savo sugyventinei I. S. delnu per veidą. Tikrinant šiuos parodymus V. P. parodymų patikrinimo metu juos patvirtino, parodė, kaip, į kurias kūno vietas jis trenkė I. S. (t.1, b.l. 124-126). Šiuos parodymus nuteistasis V. P. patvirtino ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš nuteistojo V. P. apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad jis ir dabar neneigia vartojęs fizinį smurtą I. S. atžvilgiu, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, būtent, jis padarė veiką, esančiame tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – I. S. mirtimi. Apeliantas teigia, kad byloje nėra paneigta, jog nukentėjusiąją galėjo sumušti dar kiti asmenys ar ji pati būdama girta kur nors pargriūti ir tai susižaloti, nes ji iki jų konflikto skundėsi sveikata. Kolegijos nuomone, šio apelianto nurodyto argumento negalima laikyti įrodančiu, kad I. S. mušė kiti asmenys ar pati kur nors susižalojo, - tai tik prielaida. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie kolegijai leistų manyti, kad I. S. minėtu laiku be nuteistojo V. P. būtų mušę kiti byloje nenustatyti asmenys ar I. S. nustatyti sužalojimai, buvę jos mirties priežastimi, būtų padaryti iki konflikto kilusio tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visetas (paties nuteistojo, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados ir kt.) leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiąją I. S. primušė nuteistasis V. P. ir, būtent, jo veiksmai buvo nukentėjusiosios mirties priežastimi.
Byloje apklausta įvykio vietoje buvusi ir betarpiškai nusikaltimo padarymą mačiusi liudytoja R. M. parodė, kad, būtent, nuteistasis V. P. 2005 m. birželio 2 d. kilus tarp jo ir I. S. konfliktui sudavė I. S. kelis stiprius smūgius kumščiu į kaklą, lūpas, sugriebęs už plaukų trenkė jos galvą į šalia buvusį dujų balioną, už plaukų nutempė pastarąją į vonios kambarį. Liudytoja D. P. , kuri kilus tarp V. P. ir I. S. konfliktui buvo tualete, parodė girdėjusi smūgio garsą. Jai pasirodė, kad V. P. delnu smogė I. S. per veidą. Išėjusi iš tualeto ji pastebėjo, kad I. S. plaukai yra suvelti. Liudytojos pažymėjo, kad V. P. ir anksčiau mušdavo I. S. . Nei viena iš liudytojų neparodė, kad kas nors kitas be nuteistojo V. P. būtų mušęs nukentėjusiąją I. S. ar tai, jog nukentėjusioji į P. Š. butą atėjo jau sumušta. Kolegija neturi pagrindo abejoti minėtais liudytojų R. M. , D. P. parodymais ir manyti, kad jos dėl kokių nors priežasčių nuteistąjį V. P. apkalba. Tokių duomenų byloje nėra. Liudytojų parodymai dėl V. P. atliktų smurtinių veiksmų I. S. atžvilgiu viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi ir, gretinant juos tarpusavyje, atitinka vieni kitiems. Ta aplinkybė, kad liudytoja D. P. nematė, kaip buvo sužalota I. S. , o girdėjo tik smūgio garsą ir matė, jog po šio smūgio I. S. plaukai yra suvelti, nemenkina minėtų parodymų įrodomosios reikšmės. Baudžiamojo proceso įstatymas įrodymais pripažįsta ne tik tiesioginius ar pirminius įrodymų šaltinius, bet ir netiesioginius ar išvestinius įrodymus, jei jie nors ir pakopiškai, tačiau nuoseklia grandine patikimai pagrindžia tarpinį faktą, o per jį ir įrodinėjimo dalyką ar jo elementą. Todėl paminėti įrodymai bei jų pagrindu padarytos išvados atitinka baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir sudaro objektyvų pagrindą juos vertinti kaip patvirtinančius nusikalstamos veikos buvimą ir V. P. kaltę padarius tuos veiksmus. Be to, šiuose liudytojų R. M. , D. P. , kartu ir nuteistojo V. P. parodymuose, nurodytas I. S. padarytas kūno sužalojimų, sukėlusių I. S. mirtį mechanizmas, visiškai atitinka ir teismo medicinos specialisto išvadas. Teismo medicinos ekspertui atlikus tyrimą, I. S. buvo nustatyti sužalojimai: nemažiau dviejų traumuojančių smūginių kontaktų su kitais bukais ribotais paviršiais, juos turinčiais daiktais į smakro kairės pusės – pasmakrės sritis pasekmėje padarytos poodinės kraujosruvos, ne mažiau vieno smūginio poveikio analogišku paviršiumi į viršutinės ir apatinės lūpų kairę pusę padarytos kraujosruvos lūpų gleivinėse ir paviršinė muštinė viršutinė lūpos žaizda, ne mažiau šešių traumuojančių smūginių poveikių kitais bukais daiktais į kaklo abiejų pusių, abiejų smilkinių, momenų gumburų sritis padarytos poodinės kraujosruvos. Smogiant į kairio smilkinio sritį susidarė ir kraujosruva kairiame smilkininiame raumenyje. Dėl daugybinių poveikių į galvos sritį visumos išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus. Dėl smūginių poveikių į galvos kairę pusę buvo sumuštos smegenys kairio pusrutulio srityje. Tuo pat metu išsiliejo kraujas ir į galvos smegenų skilvelius. Ši trauma I. S. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, ilgalaikę smegenų komą, kuri išsivysčius potrauminėms komplikacijoms (antrinės galvos smegenų pabrinkimas ir įstrigimas kaukolės didžiojoje angoje), baigėsi nukentėjusiosios mirtimi. I. S. mirė 2005 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbiami) ligoninėje. Ekspertas pažymėjo, kad sužalojimų morfologiniai požymiai nurodo, jog tyrimo metu jie neturėjo požymių, nurodančių išreikštą skirtingą senumą (t.1, b.l.23-27).
Visi paminėti faktiniai duomenys (nuteistojo, liudytojų R. M. , D. P. , teismo medicinos specialisto išvados ir kt.) papildo vienas kitą, sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodomąją medžiagą, leidžiančią kolegijai daryti išvadą, kad I. S. mirtį sąlygojo traumuojantys poveikiai (smūgiai) į galvos sritį, kuriuos sudavė V. P. 2005 m. birželio 2 d. kilusio konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios metu, todėl V. P. nusikalstama veika yra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – I. S. mirtimi. Nuteistasis V. P. , suduodamas nukentėjusiajai rankomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajai daugybinius kūno sužalojimus, suprato, jog tokiais veiksmais gali sukelti mirtį, ir nors ir nenorėjo šių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra nukentėjusiąją I. S. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Byloje surinktais įrodymais nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji V. P. inkriminuoto nusikaltimo, už kurį pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė, sudėties požymiai.
Taip pat byloje surinkti įrodymai paneigia ir apeliaciniame skunde pateiktą nuteistojo V. P. versiją, kurios jis laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, kad nukentėjusioji I. S. sirgo epilepsija ir ją įvykio dieną ištiko priepuolis. Priepuolio metu I. S. prarado sąmonę ir parkrito ant betoninių grindų, krisdama dar atsitrenkė į sekcijos kampą, ko pasekoje galvos srityje jai ir buvo padaryti sužalojimai buvę I. S. mirties priežastimi. Iš anksčiau minėtos teismo specialisto išvados matyti, kad ekspertas nustatė, jog I. S. padaryti sužalojimai nėra būdingi griuvimui bei atsitrenkimui į plokštumą, nes sužalojimai išsidėstę skirtingose kūno paviršiaus plokštumose (t. 1, b.l. 23-27). Be to, specialistui, atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad I. S. iki nagrinėjamos traumos momento epilepsijos nebuvo. Traukuliai I. S. kilo dėl smegenų dirginimo po galvos traumos smegenyse susidarant sumušimo židiniui, o ne ištikus epilepsijos priepuoliui, liežuvio sužalojimas buvo taip pat ne epilepsijos, o traumos išraiška. (t.1, b.l. 45-47). Kolegija laiko, jog V. P. iškelta versija dėl epilepsijos priepuolio, yra tik nuteistojo pasirinktas būdas sušvelninti atsakomybę už padarytą nusikaltimą.
Pirmosios instancijos teismas, skiriant bausmę V. P. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Buvo atsižvelgta tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, - V. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, - tyčinį nužudymą, veikdamas netiesioginės tyčios forma, buvo ne kartą baustas administracine tvarka už girtavimą, anksčiau neteistas, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliantas skunde nesutinka su teismo išvada, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymi, kad byloje nėra įrodytas jo girtumas. Kolegijos nuomone, šis nuteistojo apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas. Paties nuteistojo V. P. parodymais, kurių teisingumą patvirtina ir liudytojų R. M. , D. P. parodymai, nustatyta, kad alkoholiniai gėrimai (degtinė) įvykio dieną buvo geriami ir šių išgertuvių metu dalyvavo ir V. P. . Pagal liudytojų R. M. , D. P. parodymus, kilus tarp V. P. ir nukentėjusiosios konfliktui, šis buvo jau girtas ir tai dar labiau paaštrino jų konfliktą. Todėl, esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. P. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p., tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš apeliacinio skundo turinio taip pat galima suprasti, kad nuteistasis V. P. prašo jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis iškvietė greitąją pagalbą ir stengėsi išvengti sunkių pasekmių, - nukentėjusiosios mirties. Kolegijos nuomone, tenkinti ši apelianto prašymą nėra pagrindo. Iš byloje esančių medicininių duomenų (t.1, b.l. 23, 46) matyti, kad nuteistasis V. P. greitąją pagalbą iškvietė ne tuoj pat, kai nukentėjusioji pasijuto blogai, o tik po valandos, be to, klaidino medikus, - pasakė, jog nukentėjusioji serga epilepsija ir jai įvyko priepuolis, neinformavo jų apie nukentėjusiosios atžvilgiu vartotą fizinį smurtą. Visa tai rodo, jog nuteistasis V. P. , iškviesdamas greitąją pagalbą, dėjo pastangas ne užkirsti kelią jo padarytos nusikalstamos veikos padariniams atsirasti, o bandė tokiu būdu išvengti atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus.
V. P. paskirta bausmė - laisvės atėmimas dešimčiai metų atitinka įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį. Ši bausmė nėra aiškiai per griežta, ją švelninti nėra pagrindo.
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.