Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d. Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 8 punktą, BK 284 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, BK 82 straipsniu, BK 87 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė 9 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant iki 2018 m. gegužės 31 d. atlyginti likusią nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 160 Eur sumai, taip pat neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius, tai yra dirbant kas mėnesį po 20 valandų sveikatos, priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant iki 2018 m. gegužės 31 d. atlyginti likusią nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 160 Eur sumai, taip pat neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius, tai yra dirbant kas mėnesį po 20 valandų sveikatos, priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant K. V. iki 2018 m. gegužės 31 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (160,00 eurų) nukentėjusiajam I. U.; neatlygintinai išdirbti 60 valandų per tris mėnesius, tai yra dirbant kas mėnesį po 20 valandų sveikatos, priežiūros, rūpybos, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią nustatyta įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu BK 178 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V. 2023 m. vasario 15 d. apie 05.00 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, kumščiu sudavė ne mažiau vieno karto nukentėjusiajam A. S. į veido sritį padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir tokiu fiziniu smurtiniu veiksmu sukėlė A. S. fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, K. V. 2023 m. vasario 21 d. apie 22.50 val. prie Miesto turgaus, esančio (duomenys neskelbtini)6, Kaune, konflikto metu, tyčia, vieną kartą ranka pastūmė A. S. ir įkando jai į apatinę lūpą tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, kastinę žaizdą apatinėje lūpoje ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė A. S. fizinį skausmą bei padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Dėl 2023 m. vasario 15 d. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo K. V. prisipažinimu ir parodymais, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A. S. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis davė vienodus parodymus apie tai, kad tarp jų kilo konfliktas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir parodė, kad skyrėsi su buvusia mergina A. S., pamatė ją su A. S., dėl to supyko ir sudavė jam. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad kartu su A. S., eidami iš baro, jiems būnant netoli fontano, iš priekio pamatė ateinantį vyrą, kuris kažką šaukė ir ėjo link jų. Pastarajam priėjus, jis pamatė, kad tai buvęs A. S. vaikinas - K. V.. Kaltinamasis priėjęs pradėjo jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais bei vartojo kitus nepagarbius žodžius. Jis iš karto suprato, kad prieš jį bus naudojamas smurtas, tačiau nenuėjo ir paklausė kaltinamojo, ko jis iš jo nori. Jis bandė išsiaiškinti taikiai, tačiau kaltinamasis buvo nekontroliuojamas, jį iš karto puolė ir dešiniu kumščiu smūgiavo ne mažiau 4 kartų jam į kairės pusės skruosto sritį ir nemažiau 3-4 smūgių į pakaušio galvos sritį. Dėl šių smūgių jis patyrė fizinį skausmą. Po to susikibę jie parkrito ant grindinio ir tada kaltinamasis jam sudavė iš dešiniu kumščiu ne mažiau vieno smūgio į veido sritį. Nurodytų kaltinamojo K. V. ir nukentėjusiojo A. S. parodymų teisingumą patvirtina ir liudytojos A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat kaltinamojo smurtinių veiksmų sukeltus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą), priežastinį ryšį tarp kaltinamojo smurtinių veiksmų ir kilusių padarinių patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 383/2023(02) užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis K. V. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – suduodamas nukentėjusiajam, jis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti jam fizinį skausmą ar jį sužaloti ir to siekė – smurtavo tokiu būdu išreikšdamas savo kilusią agresiją.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo K. V. veikoje nustatyti visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta.

Kaltinime nurodyta, jog kaltinamasis K. V. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė 2023 m. vasario 14 d. 05.00 val., tačiau atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nukentėjusiojo bei liudytojos parodymus, teismas sprendžia, jog kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas keistinas iš „2023 m. vasario 14 d. 05.00 val.“ į ,,2023 m. vasario 15 d. 05.00 val.“. Šis pakeitimas neturi esminės reikšmės kaltinamojo K. V. veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl toks kaltinamojo akto tikslinimas kaltinamojo padėties nepablogina ir yra galimas.

Kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Nustatyta viena dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė: veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl 2023 m. vasario 21 d. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. V. nesunkiai sutrikdžius A. S. sveikatą pasitvirtino. Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo K. V. kaltę dėl jos padarymo patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nusikalstamos veikos aplinkybes taip pat patvirtina ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. L. 2023 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl gauto pranešimo“ nurodytos aplinkybės. Kaltinamojo K. V. nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų pasekmes, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 382/2023(02) pateikti duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada patvirtina ir aplinkybę, kad A. S. padarytas sužalojimas – poodinė kraujosruva kairiame skruoste ir kastinės žaizdos apatinėje lūpoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamasis K. V. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. S. sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo K. V. veikoje nustatyti visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta.

Kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – pats kaltinamasis duodamas parodymus pripažino, jog įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmių skyrimo

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad K. V. padarė du nesunkius nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos. Dėl abiejų nusikalstamų veikų nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir būdamas recidyvistas). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad K. V. praeityje teistas, įskaitant ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 169–173), baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 174). Kaltinamasis K. V. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2022 m.-2023 m. laikotarpyje lankėsi 3 kartus, paskutinis gydymas nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. kovo 16 d. (1 t., b. l. 141), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 140). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-399/2023 nurodyta, kad K. V. nusikalstamų veikų padarymo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – Bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas (F31.6). Šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. V. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (F31.6) (1 t., b. l. 160–164). Kaltinamasis nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 175, 176).

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo K. V. už abu padarytus nusikaltimus skirti jų sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas K. V. teismai jau buvo skyrę laisvės apribojimo bausmes, arešto bausmę, tačiau matyti, kad net ir šių bausmių atlikimas kaltinamajam teigiamos įtakos neturėjo. Kaltinamasis nededa jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdo, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, kad padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis ne kartą teistam, nedirbančiam kaltinamajam yra ne tik adekvati, bet ir būtina sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, jos paskyrimas užtikrins realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Už kiekvieną iš nusikalstamų veikų skiriamos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas trumpesnis, nei straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, kadangi nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, jog dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems yra kokių liekamųjų pasekmių. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Kaltinamojo kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Įvertinus kaltinamojo K. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamomis veikomis didesnių padarinių nebuvo sukelta, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pakankamai neseniai atliko jam paskirtą bausmę, turi psichikos sutrikimą, kurį gydosi, siekiant užtikrinti gydymo tęstinumą ir taikomo gydymo efektą, teismas sprendžia, jog kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus galima užtikrinti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktuose, t. y. įpareigojimą pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus aukščiau nurodytus įpareigojimus, kaltinamasis bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas. Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Nustatytinas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam K. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo;

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam K. V. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir kaltinamajam K. V. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam K. V. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktais, kaltinamajam K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą – jo gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam K. V. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šiuos įpareigojimus:

- pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam K. V. išaiškinti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam K. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.