Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje A. Z. paaiškino, jog jo tėvas mirė 1992-12-24. Po jo mirties liko butas (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties bute liko gyventi jis. Daugiau įpėdinių nebuvo. Dokumentų nesusitvarkė, nes po tėvo mirties 5 metus jis sėdėjo kalėjime. Šiuo metu gyvena minėtame bute. Po tėvo mirties per įstatyme nustatytą laiką į palikimo vietos notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdamas turtą valdyti ir valdo iki šiol. Pažymėjo, jog yra vienintelis paveldėtojas ir paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neprieštarauja, kad būtu nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, jog bylos nagrinėjime atstovas nedalyvaus (b.l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

1992-12-24 mirė A. Z. tėvas V. Z. (b.l. 5, 7). A. Z. mama T. Z. mirė 1983-03-24 (b.l. 6). Pareiškėjas A. Z. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Po V. Z. mirties į notarą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė (b.l. 9). V. Z. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 1/8 pastato – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-12)

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Pagal palikimo atsiradimo momentu galiojusio 1964 m. CK 568 str. - palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminu. CK 587 str. 2 d. nurodyta, kad yra laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, jei jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad paveldėtojas tuos veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Analogiškai palikimo priėmimo santykiai reglamentuoti ir 2000 m. (įsigaliojo 2001-07-01) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d., t.y. palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Palikimo priėmimas, tai įpėdinių valios išreiškimas veiksmais per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, liudijantis apie įpėdinio sutikimo įgyti visas teises į palikimą.

Teismas mano, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jog po tėvo V. Z. mirties, jo palikimą priėmė ir valdo jo sūnus A. Z.. Pareiškėjas negali pateikti įrodymų apie faktinį savo palikimo priėmimą, todėl šis palikimo priėmimo faktas gali būti konstatuotas tik teismo keliu. Tokiu būdu, yra teisinės prielaidos pareiškėjui kreiptis tokių faktų nustatymui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 str.1 d.), o prašomi nustatyti faktai sukels pareiškėjai turtinių teisių atsiradimą.

Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p. numato galimybę nustatyti palikimo priėmimo faktą. Teismo nuomone, prašomas nustatyti turintis juridinę reikšmę faktas pagal nurodytus faktus gali būti nustatomas, nes pareiškėjas negali ne teisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270, 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo V. Z., mirusio 1992-12-24, palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Apie palikimų priėmimą pranešti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui pateikiant skundą per Biržų rajono apylinkės teismą.