- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-443-30/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Edmundas Valentinas Jaras (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- M. V. I.
- Ieškovas
- UAB „Panevėžio būstas“
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio, Panevėžio Vyskupijos Kurija
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Edmundo Valentino Jaro (pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės,
atsakovei M. V. I.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. V. I. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1830-739/2007 pagal ieškovo UAB „Panevėžio būstas“ ieškinį atsakovei M. V. I. dėl iškeldinimo iš buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tretysis asmuo Panevėžio vyskupijos kurija dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007. birželio 20 d. sprendimo, ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo iškeldinti atsakovę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atstovas nurodo, kad UAB „Panevėžio būstas“ pagal 1997-07-24 panaudos sutartį su trečiuoju asmeniu Panevėžio Vyskupijos Kurija, naudoja trečiajam asmeniui priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini), su teise išnuomoti pagal terminuotas sutartis šiame pastate esančias patalpas bei vykdyti jose gyvenančių asmenų iškeldinimą. Vadovaudamasis sutartimi, ieškovas 2005-09-01 buvo sudaręs su atsakove terminuotą – vienerių metų gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Atsakovei netinkamu elgesiu trukdant kitiems namo gyventojams gyventi, ji 2006-06-16 raštu buvo įspėta, kad terminuota gyvenamosios patalpos sutartis nebus pratęsta ir atsakovė privalo išsikelti iš buto, tačiau atsakovė iš buto neišsikelia, todėl turi būti iškeldinama teismo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-06-20 sprendimu ieškinį patenkino. Iškeldino atsakovę iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Sprendime nurodė, kad byloje nustatyta, jog tretysis asmuo 1997-07-24 panaudos sutartimi perdavė ieškovui UAB „Panevėžio būstas“ naudoti (duomenys neskelbtini), esančio pastato – bendrabučio 2 – 5 aukštus. Pagal sutartį ieškovui suteikta teisė išnuomoti perduotą turtą kitiems asmenims, tačiau ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir tik asmenims, kuriuos rekomenduoja tretysis asmuo, o taip pat vykdyti gyventojų įkeldinimą ir iškeldinimą. Vadovaudamasis šia sutartimi, 2005-09-01 ieškovas su atsakove sudarė gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį – vieneriems metams, pagal kurią atsakovei išnuomojo gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) iki 2006 metų rugsėjo pirmos dienos. Esant tokioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovės susidarė ginčo gyvenamosios patalpos subnuomos teisiniai santykiai, nes ieškovas, turėdamas gyvenamosios patalpos savininko leidimą, gyvenamąją patalpą subnuomojo atsakovei. Civilinio kodekso 6.595 str. 3 d. nustato, kad pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teisės atnaujinti sutartį ir nuomininko reikalavimu turi patuštinti pagal nuomos sutartį turėtą patalpą. Jeigu subnuomininkas atsisako patuštinti gyvenamąją patalpą, jis turi būti teismo tvarka iškeldintas ir kita gyvenamoji patalpa jam nesuteikiama. 2006-06-16 ieškovas raštiškai pranešė atsakovei, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, suėjus terminui, nebus pratęsta ir pareikalavo, kad iki 2006-09-20 gyvenamoji patalpa būtų atlaisvinta. Atsakovė teismui pripažino, kad ji, nors ir nepasirašė ant ieškovo pranešimo, tačiau šį raštišką pranešimą gavo, su juo susipažino, kas įrodo, jog atsakovei buvo žinoma, kad ieškovas sutarties su ja nebepratęs. Ieškovas turėjo teisę savo nuožiūra nustatyti terminą, per kurį pasibaigus subnuomos sutarčiai, atsakovė turėjo išsikelti iš gyvenamosios patalpos, ją visiškai atlaisvindama. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta terminuota gyvenamosios patalpos subnuomos sutartis pasibaigė 2006-09-01. Ta aplinkybė, kad ieškovė neišsikelia iš gyvenamosios patalpos, gyvena ir moka mokesčius už ją, sutarčiai esant pasibaigus, ieškovei jokių teisių į gyvenamąją patalpą nesuteikia. Neišsikeldama ir neatlaisvindama gyvenamosios patalpos, atsakovė yra iškeldintina, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Teismas nurodė, kad aplinkybė, įtakojusi jo apsisprendimą nepratęsti sutarties su atsakove ir susijusi su kitų gyventojų skundais dėl atsakovės netinkamo elgesio, sudarančio neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi, esminės reikšmės sprendžiant ginčą neturi, nes atsakovės iškeldinimo pagrindas yra sutarties termino pasibaigimas, o subnuomininkas neturi pirmumo teisės atnaujinti šią sutartį (CK 6.595 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atmesti. Apeliantė skunde nurodo, kad su atsakovu gyvenamosios patalpos sutartį sudarė 2005-09-01. Pagal sutarties 5 p. patalpų nuomos terminas yra vieneri metai, tai yra iki 2006-09-01. Pagal CK 6.481 straipsnį, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Apeliantė nurodo, kad po 2006-09-01 ji ir toliau nuomojosi tas pačias gyvenamąsias patalpas ir ieškovas nuo tada jai neatsiuntė jokio prieštaravimo, oficialaus nurodymo išsikelti iš patalpų ar patuštinti jas, todėl mano, kad po 2006-09-01 nuomos sutartis tapo neterminuota. Pagal CK 6.480 str., esant neterminuotai nuomos sutarčiai, atsakovė turėjo būti įspėta prieš tris mėnesiu dėl tokios sutarties nutraukimo. Be to, pagal 1997-07-24 panaudos sutartį su trečiuoju asmeniu atsakovas yra panaudos gavėjas. Pagal šią sutartį atsakovas gali sudaryti nuomos sutartį ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Todėl laikytina, kad ieškovui 2006-06-16 paskelbus apie tai, kad nebus pratęsta nuomos sutartis su ja, atsakove, tačiau sudarius sąlygas ir nedraudžiant daugiau kaip 10 dienų gyventi nuomojamoje patalpoje, ieškovas sudarė neterminuotą sutartį, tai yra, viršijo jam panaudos sutartimi suteiktus įgalinimus. Mano, kad UAB „Panevėžio būstas“ nebėra tinkamas ieškovas šioje civilinėje byloje ir nebegali reikšti ieškinio atsakovei. Apeliantė nurodo, kad ieškovas UAB „Panevėžio būstas“ yra stipresnioji tarpusavio santykių šalis, o ji, būdama senatvės pensininkė, 71-ių metų amžiaus ir būdama silpnoji sutarties santykių šalis, negalėjo įtakoti jai pateikiamos Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2005-09-01 sutarties keitimo, nors sutartis atsakovės atžvilgiu nėra pakankamai apginanti jos teises ir teisėtus interesus. Apeliantė nurodo, kad ji jokio kito būsto neturi, todėl iškeldinus, nesuteikiant jokio kito būsto, jai bus sudarytos labai sudėtingos sąlygos išgyventi.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Panevėžio būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-06-20 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliaciniu skundu dėl žemiau nurodytų motyvų. Atsakovė pripažino faktą, kad neteisėtai, t. y., pasibaigus sutarties terminui, gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir neginčija fakto, kad ji buvo įspėta apie su ja sudarytos terminuotos 2005-09-01 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą dėl jos termino pasibaigimo. Byloje įrodyta, kad atsakovė ieškovo buvo tinkamai įspėta apie 2005-09-01 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą, jos nepratęsimą ir kad atsakovė leidimo toliau gyventi ir naudotis gyvenamąja patalpa negavo ir neturi. Apeliantės teiginys, kad su ja sudaryta nuomos sutartis tapo neterminuota, prieštarauja byloje nustatytoms ir įrodytoms aplinkybėms. Atsakovė pripažįsta faktą, kad ji toliau gyvena bute, sutarčiai pasibaigus, bet tai atsakovei, kaip subnuomininkei, jokių teisių į gyvenamąją patalpą nesuteikia. Nors apeliantė teigia, kad ji yra silpnesnioji sutarties šalis ir 2005-09-01 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakankamai negina jos teisių ir teisėtų interesų, bet konkrečiai nenurodo kokios būtent atsakovės teisės ir interesai yra pažeisti. Ieškovas nurodo, kad gindamas savo teises ir teisėtus interesus, vadovavosi LR Civiliniu kodeksu ir ieškovo su Panevėžio vyskupijos kurija sudaryta 1997-07-24 panaudos sutartimi Nr. 2, kurioje konkrečiai yra įvardintos ieškovo teisės ir pareigos, tarp jų ir iškeldinimo teisė, kuriomis ieškovas ir naudojosi. Minėta sutartimi šios teisės ieškovui yra suteiktos neterminuotai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 12, 176, 178 185 str., 263 str.), o jį naikinti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, sprendime išvardijo įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias ieškinio pagrįstumą, ir paneigiančias skundo argumentus. Teismas sprendime teisingai nustatė ir konstatavo, kad byloje nustatyta, jog tretysis asmuo 1997-07-24 panaudos sutartimi (b. l. 7 – panaudos sutartis Nr. 2) perdavė ieškovui, kaip panaudos gavėjui, UAB „Panevėžio būstas“ naudoti (duomenys neskelbtini), esančio pastato – bendrabučio 2 – 5 aukštus. Pagal sutartį ieškovui suteikta teisė išnuomoti perduotą turtą kitiems asmenims, tačiau ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir tik asmenims, kuriuos rekomenduoja tretysis asmuo, o taip pat vykdyti gyventojų įkeldinimą ir iškeldinimą. Ši sutartis panaudos sutartis atitinka ir CK 6.490 str. 1 d., 5 d. straipsnio , 6.578 straipsnio 2 d., 5 d. nuostatas, leidžiančias panaudos gavėjui subnuomoti daiktą, gyvenamąsias patalpas fiziniams asmenims. Vadovaudamasis šia sutartimi, 2005-09-01 ieškovas jau galiojant CK (2000 m. redakcija) su atsakove sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b. l. 8) dėl ginčo patalpos suteikimo, pagal kurią atsakovei išnuomojo gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), vienerių metų terminui, tai yra iki 2006-09-01, kas nurodyta šios sutarties 5 punkte. Šalys, sudarydamos šią sutartį, kaip įrašyta šiame penktame sutarties punkte, susitarė ir numatė, kad po šio termino arba sutartis pratęsiama, arba jeigu nesutariama dėl nuomos sutarties pratęsimo, nuomininkas privalo atlaisvinti patalpą. Ši sutarties sąlyga yra konkreti ir aiški, kurios aiškinti kitaip ir taip, kaip ją aiškina atsakovė, yra nepagrįsta jokiu įstatymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino minėtas aplinkybes ir pripažino, nustatė, kad šalys yra sudarę tik terminuotą vienerių panaudos gyvenamosios patalpos subnuomos sutartį ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas, turėdamas gyvenamosios patalpos savininko leidimą, gyvenamąją patalpą faktiškai subnuomojo atsakovei ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civilinio kodekso 6.595 str. 3 d. nuostata, kad pasibaigus šiam subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teisės atnaujinti sutartį, kuri yra pasibaigusi, nuomininko reikalavimu, šio atveju panaudos gavėjo reikalavimu, turi patuštinti pagal nuomos sutartį turėtą patalpą, pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą atsakovę iškeldinti iš ginčo patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Iš esmės ir CK 6.597 straipsnis nustato tokią pat taisyklę, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis, o asmenys, atsisakę išsikelti iš patalpos, iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir tokiems asmenims netaikoma nuomininko pirmenybės teisė pratęsti nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendimu nustatė, kad 2006-06-16 ieškovas raštiškai pranešė atsakovei, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, suėjus terminui, nebus pratęsta ir pareikalavo, kad iki 2006-09-20 gyvenamoji patalpa būtų atlaisvinta, ką patvirtina pranešimas atsakovei ir aktas (b. l. 11, 12). Atsakovė apylinkės teismui pripažino, kad ji, nors ir nepasirašė ant ieškovo pranešimo, tačiau šį raštišką pranešimą gavo, su juo susipažino, kas įrodo, jog atsakovei buvo žinoma, kad ieškovas sutarties su ja nebepratęs. Ieškovas turėjo teisę savo nuožiūra nustatyti terminą, per kurį pasibaigus subnuomos sutarčiai, atsakovė turėjo išsikelti iš gyvenamosios patalpos, ją visiškai atlaisvindama, kas ir yra nurodyta minėtame pranešime atlaisvinti patalpą. Tai jokiu būdu nereiškia, kaip nepagrįstai teigia atsakovė, kad pasibaigus subnuomos (nuomos) sutarčiai, tačiau ieškovui nedraudžiant, atsakovė daugiau kaip 10 dienų gyveno nuomojamoje patalpoje po minėtos sutarties pasibaigimo, ir tuo ieškovas sudarė su ja neterminuotą tos pačios patalpos nuomos sutartį, nes, kaip aukščiu nurodyta, toks šių aplinkybių aiškinimas prieštarauja įstatymų nuostatoms, kurių pagrindu atsakovė yra iškeldinta iš ginčo patalpų. Ieškovas kaip tik tiksliai laikėsi sutarties sąlygų ir įstatymų dėl sutarties pasibaigimo (nutraukimo) ir atsakovės iškeldinimo ir nė kiek neviršijo jam panaudos sutartimi suteiktų įgalinimų, kaip nemotyvuotai aiškina atsakovė. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta terminuota gyvenamosios patalpos subnuomos sutartis pasibaigė 2006-09-01 ir ji tarp šalių nebuvo pratęsta. Ta aplinkybė, kad, ieškovė neišsikelia iš gyvenamosios patalpos, gyvena ir moka mokesčius už ją, sutarčiai esant pasibaigus, ieškovei jokių teisių į gyvenamąją patalpą nesuteikia. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad aplinkybė, įtakojusi ieškovo apsisprendimą nepratęsti sutarties su atsakove ir susijusi su kitų gyventojų skundais dėl atsakovės netinkamo elgesio, sudarančio neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi, esminės reikšmės sprendžiant ginčą neturi, nes atsakovės iškeldinimo pagrindas yra sutarties termino pasibaigimas, o subnuomininkas neturi pirmumo teisės atnaujinti šią sutartį (CK 6.595 str. 3 d.). Kolegija pažymi, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai įvertino visumą įrodymų ir nustatytas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sutartis (sandorius), tačiau laisvė nėra absoliuti ir ją varžo teisės principai, tarp jų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai (CK 1.5 str.), kuriais sudarydamos ginčijamą sutartį iš esmės ir vadovavosi pačios šalys. Šių principų taikymas sprendžiant šį ginčą yra ne mažiau svarbus (CK 1.5 str.), kurie derinasi su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas sprendime išvardintas ir taikytas materialinės ir procesinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, jų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių pagrindu, padarė pagrįstą išvadą atmesti ieškinį. Apeliacinio skundo argumentai yra paneigti, jis nepagrįstas. Kolegija atkreipia dėmesį, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 str.). Iš pralaimėjusios šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 92 str.).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš M. V. I. 9,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.