- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- 1S-309-885/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18015-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Tomas Venckus, Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- V. T.
- Advokatai
- Mindaugas Bliuvas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Loretos Braždienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo V. T. (V. T.) gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas 2 mėnesiams, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-2379-1034/2019 V. T. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su A. M. (A. M.) ir M. K. (M. K.) bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu pravarde „G“, parengusiu nusikalstamą veiką, jai vadovavusiu ir koordinavusiu A. M., M. K. ir V. T. veiksmus, siekdamas apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, jis (V. T.) neteisėtai disponavo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis su svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019-05-01, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme stovėjusiame automobilyje „Mercedes Benz B170“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame M. K. (M. K.), iš A. M. (A. M.) gavo ir tokiu būdu neteisėtai įgijo 5 vienetus netikrų tamsios spalvos plastikinių kortelių, pažymėtų skirtingais triženkliais skaičiais, kurių magnetinėse juostose įrašyti svetimų, t. y. Dutch-Bangla Bank Limited banko naudotojų elektroninių mokėjimo priemonių: Nr. (duomenys neskelbtini) kortelė pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kortelė pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kortelė pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kortelė pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kortelė pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, kurias laikė tikslu vėliau jas panaudoti. Šiais veiksmais V. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje.
2. V. T. taip pat kaltinamas tuo, jog jis, veikdamas organizuota grupe su A. M. (A. M.) ir M. K. (M. K.) bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu pravarde „G“, parengusiu nusikalstamą veiką, jai vadovavusiu ir koordinavusiu A. M., M. K. ir V. T. veiksmus, siekdamas apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tęsdamas bendrą savo ir kitų organizuotos grupės narių nusikalstamą sumanymą, neteisėtai panaudojo elektronines mokėjimo priemones, inicijuodamas finansines operacijas panaudodamas netikras mokėjimo priemones, ir taip pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, būtent: nenustatytam asmeniui pravarde "G" koordinuojant organizuotos grupės narių veiksmus, tai yra, per susirašinėjimo programėlę "Viber" atsiuntus netikrų elektroninių mokėjimo priemonių PIN kodus bei nurodžius startavimo laiką, A. M., M. K., V. T., vykdydami „G“ nurodymus, vienu metu panaudojo savo turimas netikras elektronines mokėjimo priemones, inicijuodami finansines operacijas (66 epizodai). Tokiu būdu V. T., veikdamas organizuota grupe su A. M., M. K. bei nenustatytu asmeniu pravarde "G", neteisėtai įgijo elektronines mokėjimo priemones su svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti, panaudojo šias netikras elektronines mokėjimo priemones ir taip pasikėsino apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – bankuose AB „SEB“, AB „Swedbank“ ir AB „Luminor“ esančias Dutch - Bangla Bank Limited banko klientų lėšas, ne mažiau kaip 23050 Eur. Šiais veiksmais V. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
3. V. T. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka 2019 m. gegužės 1 d., 11.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant iki 2019 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas iki 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Vilniaus apygardos teismui paduotu skundu kaltinamojo V. T. gynėjas Mindaugas Bliuvas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį ir pakeisti V. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą kita švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu. Skunde nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo V. T., aiškiai pažeidė BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai akcentavo inkriminuojamas veikas ir numatytų bausmių griežtumą, diskriminavo kaltinamojo šeiminius, darbinius ir socialinius ryšius su užsienio valstybe, o ne su Lietuva ir visiškai nevertino kitų svarbių aplinkybių.
4.1. Skunde teigiama, jog teismas suėmimo pratęsimą grindžia vieninteliu pagrindu, kad būdamas laisvėje V. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir jį motyvuoja gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme. Iš baudžiamosios teisės doktrinos bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijos matyti, jog gresianti griežta bausmė bėgimo (slėpimosi) tikimybę padidina, tačiau vien tik sankcijos griežtumu šio pagrindo buvimas negali būti įrodytas. Nusikaltimo sunkumas ir griežta bausmė nėra absoliuti sąlyga, nulemianti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą ar pratęsimą, ji turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis.
4.2. BPK nenumatyta, jog socialiniai, šeiminiai, darbiniai ar kt. ryšiai turi būti susiję būtent su Lietuvos Respublika. Sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo ar pratęsimo, turi būti nustatoma ne aplinkybė, jog asmuo susijęs socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, o kad apskritai turi atitinkamus socialinius ryšius. Priešingai nei teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, įstatyme šeiminiai, darbiniai, socialiniai ar kt. ryšiai nėra klasifikuojami pagal tokių ryšių buvimą Lietuvoje ar kitoje valstybėje. Priešingu atveju užsieniečiai būtų diskriminuojami, jiems užkertamos galimybės būti paleistiems iš suėmimo, vien todėl, kad jų nesieja jokie ryšiai su Lietuvos Respublika. Taigi, jeigu kaltinamasis socialiniais ryšiais yra susijęs su savo gyvenamosios vietos valstybe, o ne su Lietuva, tai negali būti pagrindas ir toliau tęsti jam suėmimą. Pabrėžtina, jog V. T. yra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais savo gyvenamojoje aplinkoje, turi šeimą, oficialų, legalų pajamų šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą ir neketina slėptis nuo teismo. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad V. T. yra vedęs, turi žmoną bei mažametį, 1 m. ir 11 mėn. vaiką, kuriems reikalingas išlaikymas. Sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, niekur nedirba, šeimą išlaiko tik V. T., todėl jo laikymas susėmime itin neigiamai atsiliepia žmonos ir vaiko interesams.
4.3. Skunde nurodoma, jog V. T. praeityje nėra teistas, turi galiojančią vizą, kuri leidžia laisvai judėti Šengeno šalyse, o tai užtikrina, jog kaltinamasis gali bet kada atvykti į Lietuvą. V. T. pirmasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, atsakė į visus jam užduotus klausimus, kas rodo, jog asmuo nėra linkęs nusikalsti, o kaip tik noriai bendradarbiauja su teisėsauga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog V. T. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sankcijose be laisvės atėmimo bausmės numatytos ir alternatyvios bausmės – bauda bei areštas. Pasikėsinimas įvykdyti nusikalstamą veiką neretai yra vertinamas švelniau, nei baigta nusikalstama veika, reali žala niekam nebuvo padaryta.
4.4. Suėmimas turi būti taikomas tik kaip išimtinė priemonė ir tik tais atvejais, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti keliamų tikslų. Nagrinėjamu atveju būtina laikytis proporcingumo principo, pagal kurį paskirta kardomoji priemonė negali varžyti teisės subjektų labiau, negu reikia teisėtiems interesams pasiekti.
5. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti ir skirti kaltinamajam bet kokias kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Prokurorė prašė skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Kaltinamojo V. T. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo skundas netenkinamas.
6. Kardomoji priemonė – suėmimas, gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. BPK taip pat numato, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų suėmimo sąlygų turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo pagrindų. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs, V. T. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese.
7. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog apylinkės teismas pratęsdamas suėmimo terminą, neteisingai įvertino aplinkybių visumą bei rėmėsi išimtinai nusikaltimų sunkumu bei gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme. Tačiau darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, numatytas BPK 122 straipsnio 2 dalyje ir pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo taikymo pagrindas. Tuo pačiu pažymima, jog V. T. inkriminuojami du apysunkiai nusikaltimai padaryti veikiant organizuotoje grupėje, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų bei pasikėsinimas padaryti vieną sunkų tyčinį nusikaltimą veikiant organizuotoje grupėje, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Pažymėtina, kad jis kaltinamas tuo, jog veikdamas organizuota grupe, siekdamas apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, jis neteisėtai disponavo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis su svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti bei veikdamas organizuota grupe neteisėtai panaudojo elektronines mokėjimo priemones, inicijuodamas finansines operacijas panaudodamas netikras mokėjimo priemones, ir taip pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Taigi įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas V. T. pobūdį, sunkumą, kiekį (66 epizodai), viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
8. Tačiau kartu pažymėtina, jog sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą šiuo atveju vertintina tiek gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, tiek kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Apylinkės teismo teisėjas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis yra Rusijos Federacijos pilietis, jis ir jo šeima gyvena Rusijoje, Lietuvoje jis neturi teisėto pajamų šaltinio, neturi savo vardu registruoto nekilnojamo turto ir todėl jo su Lietuvos Respublika nesieja socialiniai, šeiminiai, darbiniai ir ekonominiai ryšiai. Sutiktina su skundo argumentu, jog BPK nenumato, kad minėti asmens ryšiai turi būti su konkrečia valstybe, tačiau šiuo atveju V. T. turimi ryšiai su Rusija kaip tik gali įtakoti asmens vengimą dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą Lietuvoje. V. T. socialinius, ekonominius, šeiminius ryšius turi savo gyvenamojoje aplinkoje, tačiau nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo vieta yra Lietuvoje, baudžiamasis procesas vykdomas taip pat remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, teismo posėdžiai vykdomi Lietuvoje, todėl V. T. išvykus į Rusijos Federaciją, jis gali vengti dalyvavimo teismo posėdžiuose ir jo atvesdinimas bus apsunkintas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuva yra pasirašiusi dvišalę sutartį su Rusija dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, tačiau realus bendradarbiavimas su minėta valstybe sudėtingas. Būtent dėl šios priežasties, minėtos valstybės piliečiams gali susiformuoti noras vengti baudžiamojo proceso Lietuvoje, žinant, kad nebus tam neigiamų pasekmių.
9. Kolegija atsižvelgia ir teigiamai vertina kaltinamojo norą išėjus į laisvę dirbti, rūpintis mažamečiu vaiku bei žmona savo gyvenamojoje valstybėje, tačiau vien šios aplinkybės neduoda pagrindo naikinti sprendimą pratęsti suėmimą.
10. Pažymėtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina individualiai ir nesieja jų buvimo ar nebuvimo su konkrečia valstybe ar asmens tautybe. Todėl kaltinamojo gynėjo argumentas, jog teismas pratęsdamas suėmimą grindžiant V. T. socialinių, ekonominių, šeiminių ryšių su Lietuva neturėjimu diskriminuoja užsieniečius, negali būti laikomas pagrįstu. Kaltinamojo gynėjo teigimu, V. T. dalyvavimą teismo posėdžiuose užtikrins tai, jog jis turi vizą, leidžiančią bet kada atvykti Į Lietuvos Respubliką. Teismo manymu, ši aplinkybė negarantuoja V. T. dalyvavimo teismo posėdžiuose, o tik padidina tikimybę, kad kaltinamasis galimai neatvyks dėl aukščiau nurodytų motyvų. Taigi nepaisant to, jog kaltinamasis V. T. turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą Rusijoje, vizą laisvai keliauti Šengeno zonoje, tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės, jas įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos padaręs jis kaltinamas, kiekiu, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės ir aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog V. T. neturėdamas socialinių, ekonominių, šeiminių ar kitokių ryšių su Lietuva gali bėgti (slėptis) nuo teismo savo gyvenamojoje valstybėje, kurioje yra jo interesų centras.
11. Kaltinamasis V. T. suėmime laikomas jau ilgą laiką, tačiau šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, bet kokiu atveju turi sulaukti neigiamos visuomenės reakcijos bei valstybės taikomų represinių priemonių. Suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Todėl apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju paskirtąja kardomąja priemone – suėmimu V. T. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Sutiktina, jog griežta galima bausmė ir nusikalstamos veikos sudėtingumas negali būti absoliučios sąlygos taikant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tačiau aplinkybių visumoje jos taip pat svarbios ir turi didelę reikšmę skiriant ar pratęsiant griežčiausią kardomąją priemonę.
12. Įvertinęs aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti ginčijamoje nutartyje padarytai išvadai, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios bausmės griežtumą, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šiuo konkrečiu atveju, tik taikant suėmimą galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Taigi Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartis pratęsti V. T. paskirtą suėmimą yra teisėta ir pagrįsta, todėl kaltinamojo gynėjo Mindaugo Bliuvo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119-122 straipsniais ir 130 straipsniu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo V. T. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo skundą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.