- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- eI3-3189-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00174-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinei ligonių kasai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,
atsakovių Kauno teritorinės ligonių kasos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės ligonių kasos, atstovei Rasai Bagvilaitei-Raugalienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. patikslintą skundą atsakovėms Kauno teritorinei ligonių kasai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno teritorinės ligonių kasos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V. su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Kauno teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Kauno TLK) 2022-10-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini);
2) panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) 2022-12-05 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini);
3) įpareigoti Kauno TLK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl patirtų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidų kompensavimo;
4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TLK, 50,00 Eur dydžio moralinę žalą bei sumokėtą žyminį mokestį.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog Slovakijos Respublikoje dėl 2022-08-25 patirtos traumos jam buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba. Kadangi neturėjo Europos sveikatos draudimo kortelės ir dėl interneto prieigos nebuvimo negalėjo pateikti paslaugų teikėjams Europos sveikatos draudimo sertifikato, už suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas sumokėjo 303,50 Eur.
Nurodė, jog grįžęs į gyvenamosios vietos valstybę – Lietuvos Respubliką, 2022-09-01 kreipėsi į atsakovę dėl patirtų išlaidų kompensavimo. Atsakovė 2022-10-13 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad skirta kompensacijos suma yra 125,11 Eur. Kompensuota suma buvo 178,39 Eur mažesnė už pareiškėjo faktiškai patirtas išlaidas.
Pažymėjo, jog atsakovės 2022-10-13 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo argumentuotas, jame nebuvo nurodytas joks teisinis pagrindimas, išskyrus tai, kad kompensuotinos sumos dydį nustatė Slovakijos Respublikos kompetentinga įstaiga.
Nesutikdamas su atsakovės Kauno TLK 2022-10-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas su 2022-11-14 skundu kreipėsi į VLK, prašydamas panaikinti priimtą sprendimą dėl kompensacijos dydžio, skirti 100 proc. dydžio kompensaciją už patirtas būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas. VLK, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022-11-14 skundą, jo nepatenkino.
Teigė, jog pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, taip pat pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, numatančius Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, TLK yra įgaliotos institucijos nagrinėti asmenų prašymus. TLK priklauso sistemai Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių įgaliotų institucijų, atsakingų už nagrinėjimą asmenų prašymų kompensuoti būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas, kai tos paslaugos suteiktos kitoje valstybėje narėje.
Nurodė, jog nei Kauno TLK, nei VLK nepateikė jokių įrodymų apie kompensacijos sumos pagrįstumą, t. y. už kokias paslaugas kompensuota, o už kokias ne, kokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis priimtas sprendimas kompensuoti dalį išlaidų. Nors atsakovė Kauno TLK nurodė, jog kompensacija apskaičiuota vadovaujantis Slovakijos nacionaliniais teisės aktais, tačiau toks atsakovės paaiškinimas nemotyvuotas.
Pareiškėjo nuomone, TLK veiksmai, nepateikiant aiškaus teisinio pagrindimo dėl paskirtos kompensacijos, ir VLK veiksmai, tinkamai teisiškai neįvertinus Kauno TLK sprendimo, prieštarauja vienam iš bendrųjų teisės principų – protingumo principui ir vienam iš pagrindinių viešojo administravimo principų – išsamumo principui, numatytam Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte.
Nurodė, jog nesant teisinio pagrindimo, nėra aišku, kaip apskaičiuotas kompensacijos dydis, todėl pareiškėjas negali tinkamai įvertinti, ar nebuvo pažeistos jo teisės, negali argumentuotai ginčyti Kauno TLK sprendimo ir nustatyto kompensacijos dydžio.
Atkreipė dėmesį, jog atsakovė, vadovaudamasi Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu išlaidų būtinajai medicinos pagalbai, suteiktai kitoje Europos Sąjungos šalyje, ir kitose Europos Sąjungos šalyse apdraustų asmenų išlaidų būtinajai medicinos pagalbai, suteiktai Lietuvoje, kompensavimo tvarkos aprašu, patvirtintu VLK direktoriaus 2012-02-20 įsakymu Nr. 1K-32 (toliau – ir Aprašas), iš esmės apsiribojo tik informavimu apie ES valstybės narės valstybinio sveikatos draudimo įstaigos apskaičiuotą draudimo sumą ir jos pervedimu į pareiškėjo sąskaitą, tačiau nenurodė apskaičiuotos sumos pagrindimo ir teisinių pagrindų.
Teigė, jog Aprašo 20 punktas įpareigoja teritorinę ligonių kasą ne tik informuoti asmenį apie kompensuojamos sumos dydį, tačiau pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį nurodyti administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą (Aprašo 5 punktas), administracinio sprendimo motyvus (Aprašo 6 punktas), taip pat administracinio sprendimo apskundimo tvarką (Aprašo 7 punktas). Tai reiškia, kad Kauno TLK turi pareigą teisiškai pagrįsti nustatytos kompensacijos dydžio apskaičiavimą, o ne tik informuoti, kad tokią sumą kompensuoja atitinkama ES valstybės narės institucija.
Pažymėjo, jog dėl to, kad Kauno TLK nesuteikė motyvuotos ir išsamios informacijos apie skirtos kompensacijos apskaičiavimo tvarką ir pagrįstumą, patyrė įtampą, nes nesuprato, dėl kokių priežasčių grąžintina suma yra ženkliai mažesnė. Kauno TLK atsisakymas atlyginti visas patirtas būtinosios medicinos pagalbos išlaidas (arba bent jau tinkamai paaiškinti, kodėl jos visos nėra atlyginamos) dar pablogino ir taip dėl patirtos traumos prastą emocinę būklę, todėl dėl Kauno TLK veiksmų patyrė 50,00 Eur moralinę žalą, kurią prašo atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės Kauno TLK ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TLK, prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjas 2022-08-25 Slovakijos Respublikoje patyrė traumą ir dėl jos kreipėsi į tos šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl būtinosios pagalbos suteikimo. Pareiškėjas neturėjo Europos sveikatos draudimo kortelės ar sertifikato, todėl už Slovakijos Respublikoje gautas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas sumokėjo pats 303,50 Eur dydžio sumą.
Nurodė, jog pareiškėjas, 2022-09-01 kreipdamasis į Kauno TLK dėl patirtų išlaidų kompensavimo ir pateikdamas visus būtinus dokumentus, pasirinko kompensavimo būdą Europos Sąjungos šalies, kurioje buvo suteiktos būtinosios medicinos pagalbos paslaugos, teisės aktų nustatytomis kainomis. Kauno TLK 2022-09-05 išsiuntė S067 formos prašymą dėl kompensavimo tarifų Slovakijos kompetentingai institucijai. Kauno TLK 2022-09-22 iš Slovakijos Respublikos kompetentingos įstaigos gauta struktūrizuoto elektroninio dokumento S068 forma – atsakymas dėl kompensavimo tarifų. Formos 2.3.2 papunktyje buvo nurodyta kompensuojama suma – 125,11 Eur, o formos 2.4 papunktyje nurodyta sumos detalizacija.
Nurodė, jog skundžiamu Kauno TLK 2022-10-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymas patenkintas ir, vadovaujantis rašte nurodytais teisės aktais, kompensuojama 125,11 Eur dydžio suma, kurią apskaičiavo Slovakijos Respublikos kompetentinga institucija. Tačiau pareiškėjas 2022-11-14 su skundu kreipėsi į VLK, prašydamas panaikinti Kauno TLK sprendimą ir kompensuoti 100 proc. patirtų išlaidų. VLK 2022-12-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo nepatenkino ir savo sprendimą pagrindė tais pačiais teisės aktais, kuriuos nurodė ir Kauno TLK, papildomai pateikė iš Slovakijos Respublikos gautą struktūrizuoto elektroninio dokumento SED S068 kopiją, kurioje buvo nurodyta apskaičiuota suma ir išvardytos paslaugos, kurios kompensuojamos vadovaujantis Slovakijos Respublikos nacionaliniais teisės aktais.
Pažymėjo, jog pagal 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009), 25 straipsnio 5 dalį, TLK sprendimą dėl kompensuojamos sumos dydžio priima atsižvelgdama į buvimo vietos įstaigos administruojamus kompensavimo tarifus arba į sumas, t. y. ne TLK, o buvimo vietos kompetentinga institucija sprendžia, kokios paslaugos įeina į būtinosios medicinos pagalbos sudėtį ir kokiais tarifais jos kompensuojamos. Kiekviena konkreti ES šalis pagal nacionalinius teisės aktus sprendžia, kokios paslaugos ir kokiais įkainiais yra apmokamos iš jų šalies sveikatos draudimo biudžeto, t. y. kompensuojamos valstybės. VLK direktoriaus 2012-02-20 įsakymu Nr. 1K-32 patvirtinto Aprašo 3 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikoje apdraustojo mokesčiai ir priemokos, kurias jis sumoka kitos ES šalies gydymo įstaigai, bei kitos išlaidos, neįskaičiuotos į būtinosios medicinos pagalbos paslaugų kainą, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų nekompensuojamos.
Atkreipė dėmesį, kad nė viename minėtame teisės akte nenurodyta, jog patirtos medicinos išlaidos visais atvejais turi būti kompensuojamos 100 proc. Priešingai, kiekviena ES šalis išlaidų kompensavimo tarifus nustato, apskaičiuoja vadovaudamasi tos šalies nacionaliniais teisės aktais. Kauno TLK pateikti papildomus paaiškinimus galėtų tik tuo atveju, jei išlaidos būtų kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus, tačiau pareiškėjas tokio kompensavimo būdo nepasirinko. Kauno TLK negali abejoti, ginčyti, vertinti ar kitaip komentuoti kitos ES šalies kompetentingos institucijos priimtų sprendimų ir nustatytų kompensavimo tarifų. Reglamento (EB) Nr. 987/2009 25 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tokiu atveju, kai pareiškėjas buvimo vietos įstaigai nepateikė kompetentingos įstaigos išduoto dokumento, patvirtinančio jo teisę į išmokas natūra – Europos sveikatos draudimo kortelės – ir pats apmokėjo visas išmokų natūra, suteiktų pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 19 straipsnį, išlaidas, pareiškėjas gali pateikti buvimo vietos įstaigai prašymą kompensuoti išlaidas. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jam yra perkeliama administracinė, finansinė ir laiko sąnaudų našta, yra nepagrįstas. Asmuo, nesirūpinęs savo pareigomis prieš išvykstant į kitą šalį, negali įgyti daugiau teisių nei numato teisės aktais standartizuota procedūra, priešingu atveju būtų pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo pamatiniai principai. Pareiškėjas, išvykęs į užsienio valstybę neturėdamas nei Europos sveikatos draudimo kortelės, nei papildomo sveikatos draudimo, prisiėmė riziką, taip pat ir neigiamas pasekmes, kurios galėjo kilti neturint šių dokumentų.
Nurodė, jog ginčo atveju nėra esminių administracinio akto trūkumų, sukliudžiusių pareiškėjui suprasti santykių esmę bei turinį, identifikuoti teises bei pareigas.
Pažymėjo, jog kai asmuo pasirenka kompensavimo tvarką pagal ES šalies, kurioje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, galiojančias paslaugų kainas, VLK neturi pareigos pateikti asmeniui kitos šalies apskaičiuotų kompensavimo sumų teisinius pagrindus.
Kauno TLK 2022-10-13 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė sprendimo apskundimo tvarkos, tačiau procedūrinis pažeidimas neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pareiškėjui kompensuojama suma nepasikeistų ir niekaip nedarytų įtakos kitos ES šalies (Slovakijos Respublikos) priimtam sprendimui.
Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: neteisėti veiksmai, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra įrodymų, jog yra visi prieš tai nurodyti civilinės atsakomybės elementai, o nesant visų civilinei atsakomybei būtinų sąlygų visumos, negali kilti ir civilinė atsakomybė.
Nurodė, jog, Kauno TLK nuomone, nei teritorinė ligonių kasa, nei VLK niekaip nesusijusios su pareiškėjo 2022-08-25 Slovakijos Respublikoje patirta trauma bei jos pasekmėmis, gydymo procesu ir dėl to patirtų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Kauno TLK sprendimo, kuriuo pareiškėjui, apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu, buvo kompensuota dalis jo patirtų išlaidų dėl būtinosios medicinos pagalbos paslaugų suteikimo kitoje Europos Sąjungos šalyje – Slovakijos Respublikoje.
Ginčo dalykas yra pareiškėjo skundžiamas Kauno TLK 2022-10-13 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui buvo kompensuota 125,11 Eur, t. y. dalis pareiškėjo patirtų 303,50 Eur išlaidų už būtinosios medicinos pagalbos suteikimą Slovakijos Respublikoje.
Pareiškėjas iš esmės ginčija Kauno TLK 2022-10-13 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą ir pagrįstumą, nurodydamas, jog sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl pažeidžia pareiškėjo teises jį suprasti bei tinkamai ginti galimai pažeistas teises.
Nagrinėjamojoje administracinėje byloje pareiškėjas taip pat ginčija VLK 2022-12-05 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą ir pagrįstumą, kuriuo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo išnagrinėtas jo skundas dėl TLK 2022-10-13 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir nepagrįsto būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidų kompensavimo.
Be to, pareiškėjas prašo įpareigoti Kauno TLK iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl patirtų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidų kompensavimo ir priteisti 50,00 Eur dydžio kompensaciją kaip atlyginimą už patirtą moralinę žalą.
Dėl Kauno TLK 2022-10-13 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo
Iš pateiktų byloje duomenų nustatyta, jog pareiškėjas 2022-08-25 Slovakijos Respublikoje patyrė traumą, todėl kreipėsi į tos šalies sveikatos priežiūros įstaigas dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo. Jam buvo suteiktos būtinosios medicinos pagalbos paslaugos, už kurias pareiškėjas sumokėjo paslaugų teikėjams 303,50 Eur, kadangi su savimi Slovakijoje neturėjo Europos sveikatos draudimo kortelės ir nepateikė paslaugų teikėjams Europos sveikatos draudimo sertifikato.
Pareiškėjas, grįžęs į Lietuvos Respubliką – gyvenamosios vietos valstybę, 2022-09-01 kreipėsi į Kauno TLK dėl patirtų išlaidų kompensavimo.
Kauno TLK 2022-10-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino pareiškėjo prašymą iš dalies ir kompensavo dalį jo patirtų išlaidų už suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas – 125,11 Eur.
Kauno TLK 2022-10-13 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 25.5 straipsniu, Lietuvos Respublikos apdraustiesiems Europos Sąjungos šalyse narėse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidos kompensuojamos pagal toje šalyje, kurioje jos buvo suteiktos, galiojančias suteiktų paslaugų kainas ir pagal tos šalies teisės aktų nuostatas. Atsakovė minėtame sprendime pažymėjo, jog vadovaudamasi 2012-02-20 Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1K-32 „Dėl apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu išlaidų būtinajai medicinos pagalbai, suteiktai kitoje Europos Sąjungos šalyje, ir kitose Europos Sąjungos šalyse apdraustų asmenų išlaidų būtinajai medicinos pagalbai, suteiktai Lietuvoje, kompensavimo aprašo patvirtinimo“, siuntė jo pateiktų finansinių dokumentų kopijas ir nustatytos formos pažymą Slovakijos kompetentingai įstaigai su prašymu nurodyti, kurią suteiktų medicinos pagalbos paslaugų išlaidų dalį Kauno TLK turėtų kompensuoti. Kauno TLK nurodė, jog Slovakijos kompetentinga įstaiga išnagrinėjo visus pateiktus dokumentus, įvertino suteiktų paslaugų būtinumą ir 2022-09-22 informavo Kauno TLK, kad pareiškėjui kompensuotina suma yra 125,11 Eur, kuri į pareiškėjo prašyme nurodytą banko sąskaitą buvo pervesta 2022-10-12.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno TLK 2022-10-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), jį apskundė VLK, kuri 2022-12-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo nepatenkino.
Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų išlaidų būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, suteiktoms kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyje, Šveicarijos Konfederacijoje ar Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje kompensavimo tvarką ir procedūras reglamentuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-02-20 įsakymu Nr. 1K-32 patvirtintas Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu išlaidų būtinajai medicinos pagalbai, suteiktai kitoje Europos Sąjungos šalyje, ir kitose Europos Sąjungos šalyse apdraustų asmenų išlaidų būtinajai medicinos pagalbai, suteiktai Lietuvoje, kompensavimo tvarkos aprašas.
Lietuvos Respublikoje apdraustojo išlaidos būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, suteiktoms kitoje ES šalyje, kompensuojamos pagal apdraustojo raštišką prašymą (Aprašo 4 punktas).
Aprašo 4 punkte numatyta, jog vadovaujantis Reglamento (EB) 987/2009 25 straipsniu, apdraustasis turi teisę pasirinkti vieną iš šių kompensavimo būdų – kompensavimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktais patvirtintas kainas, neviršijant faktinių Lietuvos Respublikos apdraustojo išlaidų būtinajai medicinos pagalbai (Aprašo 4.1 papunktis) arba kompensavimą pagal ES šalies, kurioje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, galiojančias šių paslaugų kainas (Aprašo 4.2 papunktis).
Pareiškėjas pasirinko Aprašo 4.2 papunktyje numatytą išlaidų kompensavimo būdą pagal ES šalies, kurioje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, galiojančias šių paslaugų kainas.
Jei apdraustasis prašo kompensuoti jo išlaidas būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, suteiktoms kitoje ES šalyje, pagal šios šalies teisės aktais nustatytas sveikatos priežiūros paslaugų kainas, TLK darbuotojas, remdamasis prašyme nurodytais duomenimis, per 5 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos EDMIS (Europos Sąjungos socialinės apsaugos duomenų mainų informacinė sistema) užpildo SED S067 (prašymas pateikti informaciją apie ES šalies apdraustojo išlaidų būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, suteiktoms kitoje (ne gyvenamojoje) ES šalyje, kompensavimo tarifus) (arba DA004 (prašymas pateikti informaciją apie ES šalies apdraustojo išlaidų būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, suteiktoms kitoje (ne gyvenamojoje) ES šalyje dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos), jei pagal Lietuvos Respublikos apdraustojo pateiktus dokumentus nustatoma, kad paslaugos buvo gautos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos) (Aprašo 16 punktas).
Pagal Aprašo 17 punktą, TLK darbuotojas prideda prie SED S067 arba DA004 medicinos dokumentų išrašų bei finansinių dokumentų kopijas ir EESSI (Europos elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistema) priemonėmis (jei ES šalis, kurioje Lietuvos Respublikos apdraustajam buvo suteiktos būtinosios medicinos pagalbos išlaidos, nėra prisijungusi prie EESSI – registruotu laišku) šiuos dokumentus siunčia ES šalies, kurioje Lietuvos Respublikos apdraustajam buvo suteiktos būtinosios medicinos pagalbos paslaugos, buvimo vietos įstaigai (arba susižinojimo tarnybai, jei buvimo vietos įstaiga nežinoma).
Teritorinės ligonių kasos darbuotojas per 3 darbo dienas nuo SED S068 (atsakymo į prašymą pateikti informaciją apie ES šalies apdraustojo išlaidų būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, suteiktoms kitoje (ne gyvenamojoje) ES šalyje, kompensavimo tarifus) arba DA005 (atsakymo į prašymą pateikti informaciją apie ES šalies apdraustojo išlaidų būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, suteiktoms kitoje (ne gyvenamojoje) ES šalyje dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos, kompensavimo tarifus) gavimo dienos išsiunčia apdraustajam pranešimą apie ES šalies, kurioje jam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, sprendimą dėl šių paslaugų išlaidų kompensavimo ir kompensuojamosios sumos dydžio (pranešime pateikiama ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija) (Aprašo 20 straipsnis).
Sistemiškai aiškinant Aprašo 20 punktą su kitomis minėto Aprašo nuostatomis, visų pirma, TLK, vertindama apdraustojo prašymą dėl išlaidų būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, suteiktoms kitoje (ne gyvenamojoje) ES šalyje, kompensavimo, privalo išsiųsti apdraustajam pranešimą apie ES šalies sprendimą dėl šių paslaugų išlaidų kompensavimo ir dydžio. Antra, šios institucijos pareiga pagrįsti pranešimą bendraisiais individualiam administraciniam aktui būdingais pagrindais, kurie įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose.
Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog Aprašo 20 punkte minimas pranešimas turi atitikti administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, numatytus VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatose, nepriklausomai nuo jo formos ir ar toks administracinis aktas vadinasi pranešimu, ar administraciniu sprendimu.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktuose, be kita ko, numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas), administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas).
Taigi, TLK, veikdama savo kompetencijos ribose, privalo laikytis teisės aktais nustatytų procedūrų, kurios įpareigoja TLK sprendimą tinkamai motyvuoti, nurodyti aiškius sprendimo priėmimo motyvus (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktai).
Teismo vertinimu, skundžiamas atsakovės Kauno TLK pranešimas (pareiškėjo skundžiamas Kauno TLK 2022-10-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) privalėjo atitikti administraciniam aktui keliamus reikalavimus, numatytus VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose, bei neabejotinai laikytinas kompetentingos viešojo administravimo institucijos – Kauno TLK – administraciniu aktu, sukuriančiu pareiškėjui materialines teisines pasekmes.
Kauno TLK skundžiamame 2022-10-13 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog priimdama ginčijamą sprendimą (pranešimą), vadovavosi Reglamento (EB) Nr. 987/2009 25.5 straipsniu, pagal kurį Lietuvos Respublikos apdraustiesiems Europos Sąjungos šalyse narėse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidos kompensuojamos pagal toje šalyje, kurioje jos buvo suteiktos, galiojančias suteiktų paslaugų kainas ir pagal tos šalies teisės aktų nuostatas.
Aplinkybė, jog pareiškėjas pasirinko Aprašo 4.2 papunktyje numatytą jo patirtų išlaidų dėl būtinosios medicinos pagalbos paslaugų, suteiktų kitoje ES šalyje, atlyginimo būdą kompensuoti išlaidas pagal šios šalies teisės aktais nustatytas sveikatos priežiūros paslaugų kainas, neatleidžia atsakovės nuo Aprašo 20 punkte apibrėžtos pareigos administraciniame sprendime (pranešime) nurodyti teisinius ir faktinius pagrindus, sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas), pagrindžiančias ES šalies, kurioje pareiškėjui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, sprendimą, bei taip pat nurodyti sprendimo motyvus (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas), kad pareiškėjas galėtų išsamiai ir aiškiai suprasti savo teisių apimtį, t. y. už kokias paslaugas ir kokios jo patirtos išlaidos ar jų dalis buvo kompensuotos, kuo vadovaujantis buvo priimtas tokio pobūdžio sprendimas dėl dalies išlaidų kompensavimo.
Nors atsakovė 2022-10-13 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog, vadovaudamasi Aprašu, siuntė pareiškėjo pateiktų finansinių dokumentų kopijas ir nustatytos formos pažymą Slovakijos kompetentingai įstaigai su prašymu nurodyti, kurią suteiktų medicinos pagalbos paslaugų išlaidų dalį Kauno TLK turėtų pareiškėjui kompensuoti, tačiau pažymėtina, jog Kauno TLK, vykdydama šią procedūrą, nenurodė Aprašo konkrečios normos, reglamentuojančios būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidų kompensavimo tvarką ir sąlygas, taip pat nenurodė šios procedūros metu priimto sprendimo apskundimo tvarkos.
Įvertinus skundžiamo Kauno TLK 2022-10-13 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, galima daryti prielaidą, kad kompensuojamos sumos dydį už suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas galimai lėmė šalyje, kurioje jos buvo suteiktos, galiojančios suteiktų paslaugų kainos ir tos šalies teisės aktų nuostatos. Tačiau, kaip pirmiau minėta, Kauno TLK 2022-10-13 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) suprantamai ir išsamiai nenurodytos administracinį sprendimą lėmusios aplinkybės, teisiniai ir faktiniai pagrindai, turėję įtakos kompensuojamoms paslaugoms, jų dydžiui, taip pat ir pagrįstumui.
Kauno TLK 2022-10-13 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija pareiškėjui, jog Slovakijos kompetentinga įstaiga išnagrinėjo visus pateiktus dokumentus, įvertino suteiktų paslaugų būtinumą ir kad 2022-09-22 informavo pačią Kauno TLK, jog pareiškėjui kompensuotina suma yra 125,11 Eur, itin glausta ir niekuo nepagrįsta, todėl buvo nepakankama pareiškėjui išsamiai suprasti faktines ir teisines aplinkybes, motyvus, lėmusius kompensuojamos sumos dydį ir pagrįstumą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, informacija apie ES šalies, kurioje jam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, sprendimą nepakankama, nemotyvuota ir teisiškai nepagrįsta, todėl vertintina kaip neatitinkanti pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimų.
Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju nurodyti skundžiamo Kauno TLK 2022-10-13 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ne išsamumas ir kiti pirmiau minėti trūkumai neabejotinai sutrukdė pareiškėjui suprasti, už kokias suteiktas paslaugas apskaičiuota 125,11 Eur dydžio kompensacijos suma, kokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis buvo vadovautasi apskaičiuojant kompensuojamą sumą, kokia konkrečių paslaugų dalis nebuvo kompensuota ir dėl kokių faktinių ir teisinių pagrindų bei aplinkybių neatlyginta visa pareiškėjo patirtų ir jo prašoma kompensuoti 303,50 Eur išlaidų suma.
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnyje numatyta, jog valstybinė ir teritorinės ligonių kasos pagal kompetenciją užtikrina nustatytų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, kontroliuoja jų kiekį ir kokybę, atlieka privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę, teikia lėšas valstybės ir savivaldybių fondams, vykdo įstatymų ir ligonių kasų nuostatų nustatytas funkcijas.
Aprašo 2.8 papunktis apibrėžia, jog kompetentinga įstaiga – įstaiga, vykdanti valstybinį sveikatos draudimą ES šalyje, kurioje asmuo yra apdraustas šiuo draudimu. Pagal Aprašo 2.9 papunkti, Lietuvos Respublikos apdraustasis – asmuo, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, arba asmuo, pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 turintis teisę į sveikatos priežiūrą, kurios išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.
Taigi, TLK ir VLK įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka disponuoja PSDF lėšomis ir užtikrina nustatytų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą.
Pirmiau nurodytos teisės normos reiškia, kad privalomasis sveikatos draudimas yra viešosios teisės sritis, kurioje galioja imperatyvusis (draudimo) reguliavimo metodas, ir lėšų panaudojimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, o pareiškėjas, siekdamas gauti fondo lėšas, veikia administracinių teisinių santykių srityje. Kompetentingos įstaigos, vykdančios valstybinį sveikatos draudimą ES šalyje, kurioje asmuo yra apdraustas šiuo draudimu, – VLK ir TLK – yra viešojo administravimo subjektai, įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 straipsnio 4 dalis).
Pažymėtina, jog geras viešasis administravimas yra grindžiamas VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). VAĮ 3 straipsnio 5 papunktyje numatytų vienas iš principų – išsamumo reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas). Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Taigi, viešojo administravimo subjekto pareiga, o ne diskrecijos teisė, pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją, bei priimti motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą administracinį aktą (VAĮ 10 straipsnis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2495-624/2018).
Apibendrinus nustatytas aplinkybes ir teisinius argumentus, konstatuotina, jog skundžiamas atsakovės Kauno TLK 2022-10-13 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrįstas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais, ginčo santykį reglamentuojančiomis teisės normomis, jame nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka, tai iš esmės sutrukdė pareiškėjui suprasti kilusio teisinio santykio turinį, jo teisių ir pareigų apimtį. Skundžiamas atsakovės 2022-10-13 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktuose numatytų reikalavimų administraciniam sprendimui, taip pat Aprašo 20 punkto nuostatų, todėl naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsakovė Kauno TLK įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-09-01 prašymą dėl kompensavimo būtinųjų medicinos pagalbos paslaugų išlaidų.
Dėl tų pačių pirmiau minėtų aplinkybių ir argumentų naikintinas pareiškėjo skundžiamas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022-12-05 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo išnagrinėtas išankstine ginčų ne teismo nagrinėjimo tvarka pareiškėjo skundas dėl Kauno TLK 2022-10-13 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)teisėtumo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnį, kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančių ir išgyvenimų, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2018-06-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018).
Akcentuotina, kad šioje administracinėje byloje buvo nustatytas skundžiamo administracinio akto neteisėtumo ir nepagrįstumo faktas.
Pareiškėjas nurodė, jog neigiamų emocinių išgyvenimų patyrė dėl neargumentuoto ir nepagrįsto Kauno TLK 2022-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo, iš kurio turinio jis negalėjo suprati kompensuojamų paslaugų apimties, įvertinti kompensuojamos sumos dydžio pagrįstumo, suprati savo pažeistų teisių masto ir jas tinkamai ginti.
Nors administracinėje byloje nėra pateiktą konkrečių įrodymų, kad pareiškėjas neigiamus patyrimus išgyveno dėl Kauno TLK 2022-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas neabejotinai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti jo nurodytus neigiamus išgyvenimus ir kilti neturtinei žalai. Taip pat nėra abejonių, kad tarp nepagrįsto Kauno TLK 2022-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo ir pareiškėjo patirtų emocinių išgyvenimų egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TLK, 50,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Jo prašoma priteisti 50,00 Eur neturtinės žalos suma iš esmės nėra neprotingai per didelė, neproporcinga ar neadekvati atlyginti pareiškėjo patirtiems emociniams išgyvenimams ir nepatogumams, dėl kurių pareiškėjas turėjo gaišti laiką ir aiškintis Kauno TLK 2022-10-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skirtos kompensacijos apskaičiavimo pagrįstumo klausimą ir sprendimo apskundimo tvarką.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra tenkintinas visiškai ir iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TLK, pareiškėjo naudai priteistina 50,00 Eur dydžio neturtinė žala.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, atlyginimą, todėl pareiškėjui iš atsakovės Kauno TLK priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 21,00 Eur žyminio mokesčio suma, kurią pareiškėjas patyrė kreipdamasis su patikslintu skundu į teismą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. V. patikslintą skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Kauno teritorinės ligonių kasos 2022-10-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022-12-05 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstus ir neteisėtus.
Įpareigoti atsakovę Kauno teritorinę ligonių kasą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-09-01 prašymą dėl patirtų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidų kompensavimo.
Priteisti pareiškėjui M. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės ligonių kasos, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Priteisti iš atsakovės Kauno teritorinės ligonių kasos 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą) pareiškėjo M. V. naudai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.