Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. G. gynėjo advokato D. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimas dėl Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. I. G. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimus, susijusius su itin didelio kiekio narkotinių medžiagų prekybos grandies organizavimo veiksmų įgyvendinimu pagal Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 3 (trejų) metų (1095 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. liepos 25 d. I. G. šiuo metu atlieka bausmę Švedijos Karalystėje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti pripažinti Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. I. G. nesutiko būti perduotas į Lietuvos Respubliką, nes ilgą laiką gyvena Švedijoje. Nebuvo ištirta, ar sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai nei Švedijoje. Lietuvos įkalinimo įstaigose paplitęs narkotinių medžiagų vartojimas, egzistuoja kriminalinė subkultūra, kastos ir t. t. Švedijoje nuteistieji turi daugiau teisių, t. y. išeiti į laisvę, nepatirti grasinimų, neapykantos ar smurto. Perkėlus nuteistąjį tolimesniam laisvės atėmimo bausmės vykdymui į Lietuvos Respubliką, būtų ne pagerinama, bet pabloginama nuteistojo socialinė reabilitacija ir teisinė padėtis. Nuteistojo visi socialiniai ryšiai yra Švedijoje ir ši šalis yra jo socialinių, mokslo bei darbo ryšių centras. Perkėlus jį į Lietuvos Respubliką, nuteistasis nebeturėtų galimybės studijuoti ar dirbti. I. G. Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos nebeturi, nes ilgą laiką gyvena Švedijoje, jį nesieja socialiniai, šeimos, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika. Taip pat nuteistąjį perkėlus iš jo socialinio ryšių centro Švedijoje į Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigas, pablogės jo psichinė ir fizinė sveikata, kils grėsmė jo studijų ir darbo interesams. Švedijoje I. G. būtų sudaroma reali galimybė studijuoti, dirbti, bendrauti su šeima ir draugais, 2024 m. lapkričio 1 d. realiai išeiti į laisvę.

4.2. Nuteistasis po 2/3 laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. 2024 m. lapkričio 1 d., Švedijoje realiai būtų išleistas į laisvę, o pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK) po 2024 m. lapkričio mėn. jis tik būtų teikiamas svarstyti lygtino paleidimo komisijai. Nuteistojo perkėlimas į Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigą pablogintų jo procesinę teisinę padėtį. Skundo išnagrinėjimo dieną nuteistajam tikėtina bus likę atlikti mažiau kaip šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę iki lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kas sudarytų savarankišką pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos dėl valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte, atsisakyti pripažinti minėtą nuosprendį.

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Skundas netenkinamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, nuteistojo gynėjo skundo argumentais ir skundui nagrinėti pateikta medžiaga, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

8. Bylos duomenimis, Lietuvos kalėjimų tarnyboje 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, (toliau – ir Pamatinis sprendimas 2008/909/TVR) pagrindu gauti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos dokumentai dėl Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

9. BPK 365⁵ straipsnyje nurodyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir BPK VII dalies nuostatas.

10. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

11. Gynėjas skunde akcentuoja, kad nuteistasis I. G. nesutiko būti perduotas Lietuvos Respublikai. Šis nesutikimas grindžiamas tuo, kad Lietuvos Respublikoje I. G. nebus sudarytos palankesnės sąlygos jo socialinei reabilitacijai, kuri suprantama kaip visuma socialinių, psichologinių, teisinių, pedagoginių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nuteistojo sėkmingą reintegraciją į visuomenę (Įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Pasak gynėjo, Lietuvos Respublikoje yra nutrūkę I. G. socialiniai, šeimos, ekonominiai ir kiti svarbūs ryšiai, jis net neturi joje gyvenamosios vietos, nes ilgą laiką gyvena Švedijoje, kurioje yra socialinių, mokslo ir darbo ryšių centras. Aukštesnysis teismas nesutinka su šiais gynėjo argumentais.

12. Kaip teisingai pažymėta Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendime, I. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jį su Švedija sieji silpni ryšiai. Švedijoje jis prabuvo ketverius metus, dirbo, tačiau čia neturi nei šeimos, nei giminių. Jo vieninteliai saitai su Švedijai yra tai, kad jis nuomojasi gyvenamąją vietą. I. G. yra užaugęs Lietuvos Respublikoje, kurioje tebegyvena jo tėvai (b. l. 86–89). Iš tiesų, pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, būtina sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje sąlyga yra nuteistojo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju aktuali alternatyvi sąlyga – kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką. Bylos duomenimis, dėl nuteistojo I. G. yra priimtas sprendimas deportuoti jį iš Švedijos Karalystės. Nors I. G. šiuo metu yra Švedijoje, nes atlieka joje laisvės atėmimo bausmę, atlikęs bausmę, jis bus deportuotas iš šalies. Byloje nėra duomenų, kad būtų kokios nors kliūtys nuteistojo būsimai deportacijai į Lietuvą. Tokiu atveju nėra reikalingas I. G. sutikimas būti perkeltam į Lietuvos Respubliką. Papildomai pažymėtina, kad aptariama aplinkybė, t. y. kad yra priimtas sprendimas nuteistąjį deportuoti iš Švedijos Karalystės, yra reikšminga ir kitu aspektu. Ji reiškia, kad nuteistajam yra draudžiama patekti į Švedijos Karalystę, ten gyventi, dirbti ir mokytis. Kitaip tariant, I. G. draudžiama kurti gynėjo skunde akcentuojamus socialinius ryšius būnant Švedijoje. Taigi, nepaisant nuteistojo jau sukurtų ekonominių, socialinių ar kitokių ryšių Švedijoje, nuteistasis tokių ryšių fiziškai (t. y. būdamas nurodytoje valstybėje) palaikyti negalės. Tai kartu reiškia, kad nuteistojo socialinė reabilitacija ir reintegracija į Švedijos Karalystės visuomenę yra objektyviai nebeįmanoma. Kaip minėta, esant vienai iš alternatyvių Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų, t. y. kai priimtas sprendimas dėl deportavimo iš Švedijos Karalystės, nuteistojo sutikimas būti perkeltam nėra būtinas.

13. Gynėjas skunde pagrįstai kelia klausimą dėl Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose egzistuojančios kriminalinės subkultūros, galimos neapykantos, smurto ar grasinimų, narkotinių medžiagų vartojimo ir kt. Kita vertus, Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba, susirūpinusi dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų Lietuvos kalėjimuose ir rizikos, kad I. G. perkėlimo į Lietuvą atveju bus pažeistos jo teisės, numatytos Europos žmogaus teisių konvencijoje, kreipėsi į Lietuvą prašydama pateikti individualią ir konkrečią garantiją, kad I. G. nepatirs tokio teisių pažeidimo. Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė išsamią garantiją, kad I. G. perkėlimo į Lietuvą atveju jam bus garantuojama apsauga pagal Europos žmogaus teisių konvenciją. Taigi, nuteistojo gynėjo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad bausmės vykdymas negali būti perimtas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje. Be to, galimybė nuteistajam laisvės atėmimo vietoje mokytis, tobulėti, gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą, turėti tinkamas ir saugias sąlygas yra užtikrinama ir Lietuvos Respublikoje.

14. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat teigia, kad I. G. po 2/3 laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. 2024 m. lapkričio 1 d., Švedijoje realiai būtų paleistas į laisvę, o pagal BVK po 2024 m. lapkričio mėn. jis tik būtų teikiamas svarstyti lygtino paleidimo komisijai. Priešingai nei teigia gynėjas, Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos 2023 m. liepos 23 d. bausmės skyrimo nutartyje nėra nurodyta, kad I. G. 2024 m. lapkričio 1 d. tikrai bus lygtinai paleistas, atlikęs 2/3 laisvės atėmimo bausmės. Joje nurodytas ankstyviausios lygtinio paleidimo dienos apskaičiavimas. Be to, iš Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos liudijimo, pateikto pagal Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 4 straipsnį, matyti, kad pagal Švedijos Karalystės teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygintai, atlikęs 2/3 bausmės. Byloje nėra duomenų, kad būtų priimtas sprendimas lygtinai paleisti nuteistąjį nurodytą dieną, t. y. 2024 m. lapkričio 1 d. Nuteistajam egzistuoja tik lygtinio paleidimo galimybė. Kadangi I. G. bausmės vykdymo pabaiga yra 2025 m. lapkričio 1 d, o ne 2024 m. lapkričio 1 d., kaip teigia gynėjas, konstatuotina, kad neegzistuoja skunde nurodytas atsisakymo pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės pagrindas, numatytas Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte (sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimo gavimo metu nuteistajam likusios laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė negu šeši mėnesiai). Be to, minėtas šešių mėnesių terminas skaičiuojamas ne nuo skundo išnagrinėjimo dienos, kaip teigiama skunde, o nuo išduodančios valstybės sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimo gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju sprendimas ir liudijimas gauti laiku.

15. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo datą, t. y. vietoj teisingos datos – 2023 m. birželio 22 d. nurodyta neteisinga data – 2023 m. birželio 23 d. Ši klaida aukštesniojo teismo taisytina BPK 308¹ straipsnio nustatyta tvarka, kadangi jos ištaisymas nekeičia skundžiamos nutarties esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo I. G. gynėjo D. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, vietoj nurodytos neteisingos Švedijos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo datos – 2023 m. birželio 23 d. nurodyti teisingą datą – 2023 m. birželio 22 d.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.