- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- N-63-880-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Roma Sabina
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Romos Sabinos Alimienes (praneeja), Ricardo Piliciausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valanciaus, teismo posedyje raytinio proceso tvarka inagrinejo J. A. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. baland˛io 15 d. nutarimo J. A. administracinio teises pa˛eidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija n ustate:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vieosios policijos Eismo prie˛iuros tarnybos igaliotas pareigunas 2008 m. rugsejo 21 d. surae J. A. administracinio teises pa˛eidimo protokola u˛ tai, kad is 2008 m. rugpjucio 28 d., apie 8.52 val., Pavilnioniu g., Vilniuje, vairuodamas automobili „Opel Vectra“, iva˛iavo i prieprieine eismo juosta kirsdamas itisine horizontalia ˛enklinimo linija, stabdomas uniformuotu policijos pareigunu nepakluso teisetam reikalavimui sustoti, taip pa˛eisdamas Keliu eismo taisykliu (toliau – KET) 8 ir 17 punktu reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas, inagrinejes administracinio teises pa˛eidimo byla, 2009 m. baland˛io 15 d. nutarimu pripa˛ino J. A. kaltu del Lietuvos Respublikos administraciniu teises pa˛eidimu kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytu pa˛eidimu padarymo. Teismas nustate, kad J. A. pripa˛ino, kad jis kirto itisine ˛enklinimo linija ir iva˛iavo i prieprieine eismo juosta pamates va˛iuojamoje kelio dalyje duobe, taciau nesuprato, kodel policijos pareigunu automobilis su ijungtais vytureliais va˛iuoja paskui ji. Liudytojas ˇ. M. teismo posedyje parode, kad jis, dirbdamas su kolega J. O., pastebejo prieprieais atva˛iuojanti automobili „Opel Vectra“, kuris kirto itisine ˛enklinimo linija ir iva˛iavo i prieprieine eismo juosta, eme va˛iuoti paskui ia transporto priemone isijunge vyturelius ir per garsini signala reikalavo sustoti. Priartejus prie „Opel Vectra“ automobilio, transporto priemone padidino greiti. Liudytojas ˇ. M. taip pat parode, kad jo kolega per langa mojavo raudonos spalvos skrituliu, be to, kai policijos pareigunu automobilis susigretino su pa˛eidejo automobiliu, vairuotojas pa˛iurejo i juos, pasuko vaira i ju puse ir nuva˛iavo tolyn. Jie iva˛iavo i kiema paskui J. A. automobili ir priejo prie vairuotojo, garsini signala ijunge iva˛iuodami i kiema. Liudytojas J. O. dave i esmes tokius pacius parodymus. Liudytojas S. S. parode, kad mate, kaip i kiema iva˛iavo J. A. automobilis, o i paskos – policijos pareigunu automobilis su ijungtais vytureliais, bet be garsinio signalo. Liudytojas R. S. (R. S.) parode, kad 2008 m. rugpjucio 28 d. ryte pabudo nuo garsaus triukmo, t. y. sirenos garso, pamate kieme stovinti policijos pareigunu automobili. Jis negalejo pasakyti, ar tai buvo policijos pareigunu automobilio sirena. Teismas pa˛ymejo, kad liudytoju ˇ. M. ir J. O. parodymai yra vienodi ir logiki, jie sutapo su J. A. nurodytu liudytoju parodymais. J. A. paaikinimai apie tai, kad paskui ji va˛iuojantis policijos pareigunu automobilis, pavijes ir susigretines su jo automobiliu, be jokios prie˛asties paragino va˛iuoti toliau, yra nelogiki ir prietarauja ivykio aplinkybems, todel jie vertinami kritikai. Skirdamas subendrinta nuobauda – 3500 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 4 metams – teismas pa˛ymejo, kad atsi˛velgia i atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, pa˛eidejo asmenybe.
II.
Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. baland˛io 15 d. nutarimu, J. A. pateike apeliacini skunda, kuriuo prao teismo nutarima panaikinti ir byla nutraukti. Nurodo, kad jis kirto itisine ˛enklinimo linija, taciau tai padare butinojo reikalingumo salygomis, nes kelio dalyje, kuria jis va˛iavo, buvo duobe ir jis sieke ivengti automobilio ir juo ve˛amu vertybiu galimu sugadinimu. Teigia, kad likus keliems imtams metru iki namu pastebejo policijos pareigunu automobili su ijungtais vytureliais, taciau nesuprato, kad jis buvo stabdomas. Nurodo, kad nera irodymu, kurie patvirtintu, kad policijos pareigunai aikiai ir tiksliai ireike reikalavima sustoti. Tvirtina, kad liudytoju (policijos pareigunu) ˇ. M. ir J. O. parodymus paneigia liudytoju S. S. ir R. S. parodymai, kita bylos med˛iaga. Nurodo, kad teismas pripa˛indamas ji kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dali, nevertino jo kaltes formos. Teigia, kad teismas nepagristai pripa˛ino policijos pareigunus nukentejusiaisiais.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos igaliotas pareigunas atsiliepime i apeliacini skunda prao ji atmesti, nes teismo posed˛io metu nustatyta, kad policijos pareigunai aikiai ireike reikalavima sustoti, o J. A. negalejo nepastebeti i paskos va˛iuojancios ir jo vairuojama automobili stabdancios skiriamaisiais policijos ˛enklais pa˛ymetos transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas. Ianalizavusi administracinio teises pa˛eidimo bylos med˛iaga, teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ivada, jog J. A. kalte, padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pa˛eidimus, irodyta ir mano, jog veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Apeliantas neneigia kirtes itisine ˛enklinimo linija, taciau nurodo, kad pa˛eidima padare butinojo reikalingumo salygomis, t. y. siekdamas ivengti automobilio ir juo ve˛amu vertybiu galimu sugadinimu. Teiseju kolegija, patikrinusi byla irodymu vertinimo aspektu, toki apelianto teigini atmeta.
ATPK 17 straipsnyje nurodyta, jog administraciniu teises pa˛eidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas iame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose del administraciniu teises pa˛eidimu, bet padarytas butinojo reikalingumo bukleje, tai yra siekiant paalinti pavoju, gresianti valstybinei ar vieajai tvarkai, nuosavybei, pilieciu teisems ir laisvems bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu is pavojus tomis aplinkybemis negalejo buti paalintas kitomis priemonemis ir jeigu padarytoji ˛ala yra ma˛iau reikminga negu ivengtoji ˛ala. Butinojo reikalingumo situacija atsiranda susidurus dviems teises apsaugomiems interesams, kuriu viena galima apsaugoti tik darant ˛ala antram. Veiksmai, padaryti esant butinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama isaugoti ˛ymiai vertingesni interesa. Tam, kad butinasis reikalingumas butu teisetas, yra butinos ATPK 17 straipsnyje itvirtintos salygos, kuriu iuo atveju nera. Pa˛ymetina, kad pavojus laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne asmens vaizduoteje. Teiseju kolegija sprend˛ia, kad iuo atveju jokio realaus pavojaus butinojo reikalingumo situacijai atsirasti nebuvo. J. A. apeliaciniame skunde pripa˛ino, kad iva˛iuodamas i prieprieine eismo juosta, jis sieke ivengti tiketino pavojaus, t. y. savo automobilio ir juo ve˛amu vertybiu galimu sugadinimu. I apelianto pateiktu fotonuotrauku matyti, kad kelio duobe nepa˛ymeta jokiais ispejamaisiais ˛enklais, taciau tai nepaalina asmens pareigos laikytis KET. Pa˛ymetina, kad apeliantas, iva˛iuodamas i prieprieine eismo juosta, kelia realu pavoju prieprieine eismo juosta va˛iuojancioms transporto priemonems. Be to, kelio duobe buvo galima saugiai prava˛iuoti suletinus automobilio greiti. Del iu prie˛asciu apelianto argumentas yra atmestinas kaip nepagristas.
J. A. teiginys, kad jis nesuprato, jog buvo stabdomas policijos pareigunu, taip pat atmestinas kaip nepagristas. ATPK 130 straipsnio pastaboje ir Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patruliu veiklos instrukcijos (2008 m. kovo 12 d. isakymo Nr. 5-V-125 redakcija) 69 punkte numatyta, kad uniformuoto policijos pareiguno reikalavimas sustabdyti transporto priemone ireikiamas duodant signala lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atvaitu skersai judejimo krypties, arba per garsiakalbi liepiant sustoti. Liudytojas (policijos pareigunas) ˇ. M. teismo posedyje parode, kad jis pamate, jog automobilis „Opel Vectra“ kirto itisine ˛enklinimo linija, ijunge garso ir viesos vyturelius bei pradejo va˛iuoti paskui apelianto automobili, be to, per garsiakalbi dave nurodyma sustoti, taciau vairuotojas padidino greiti. Jo kolega J. O. per automobilio langa mojavo raudonos spalvos skrituliu, taciau J. A., pasukes vaira i kaire, pa˛iurejo i juos ir va˛iavo toliau. Paskui automobili „Opel Vectra“ iva˛iavus i kiema, buvo ijungtas policijos pareigunu automobilio vytureliu garsinis signalas (b. l. 32 – 33). Liudytojas J. O. teismo posedyje dave i esmes tokius pacius parodymus (b. l. 33 – 34). Teiseju kolegija nenustate jokiu aplinkybiu, del kuriu liudytojai ˇ. M. ir J. O. butu suinteresuoti duoti klaidinancius parodymus, ju parodymai yra nuoseklus, tarpusavyje neprietarauja, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, todel darytina ivada, kad policijos pareigunu reikalavimas sustabdyti transporto priemone buvo ireiktas aikiai ir tinkamai. Be to, minetu liudytoju nurodytos aplinkybes neleid˛ia abejoti tuo, kad J. A. galejo nesuprasti, jog jis buvo stabdomas, o apelianto nepaklusimas policijos pareigunu reikalavimui buvo samoningas. Pareigunu teigini, kad jie 2008 m. rugpjucio 28 d. persekiojo nepaklususi sustoti automobili patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus 2009 m. baland˛io 3 d. ratas Nr. 10-S-6680 (b. l. 88), kuriame nurodyta, jog 2008 m. rugpjucio 28 d. 8.53 val. buvo gautas praneimas del Ukmerges g. stabdomo ir nesustojusio automobilio „Opel Vectra“. Pa˛ymetina, kad liudytojai S. S. ir R. S. tik epizodikai stebejo ivyki, t. y. nuo tada, kai J. A. ir policijos pareigunu vairuojami automobiliai iva˛iavo i kiema, be to, ju parodymai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybes, jog apeliantas nepakluso policijos pareigunu teisetam reikalavimui sustabdyti transporto priemone. Visa tai leid˛ia teigti, kad J. A. samoningai nepakluso policijos pareigunu teisetam reikalavimui sustabdyti transporto priemone.
Pritartina J. A. teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai pripa˛ino ioje byloje nukentejusiaisiais policijos pareigunus ˇ. M. ir J. O., nes pastarieji nepatyre jokios ˛alos del apelianto veiksmu, taciau tai iuo atveju neleid˛ia abejoti teismo nutarimo teisetumu ir pagristumu.
Atsi˛velgiant i tai, kas nustatyta, teiseju kolegija daro ivada, jog pirmosios instancijos teismas isamiai ityre visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidini isitikinima, pagrista visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybiu viseto inagrinejimu, vadovaudamasis istatymu ir teisine samone, ivertino byloje esancius irodymus (ATPK 257 str.) ir prieme teisinga procesini sprendima. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. baland˛io 15 d. nutarimas teisetas ir pagristas, todel paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. A. apeliacini skunda atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. baland˛io 15 d. nutarima palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.