Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Romos Sabinos Alimienes (pranešeja), Ricardo Piliciausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valanciaus, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo J. A. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. baland˛io 15 d. nutarimo J. A. administracinio teises pa˛eidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija n ustate:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo prie˛iuros tarnybos igaliotas pareigunas 2008 m. rugsejo 21 d. suraše J. A. administracinio teises pa˛eidimo protokola u˛ tai, kad šis 2008 m. rugpjucio 28 d., apie 8.52 val., Pavilnioniu g., Vilniuje, vairuodamas automobili „Opel Vectra“, iva˛iavo i priešpriešine eismo juosta kirsdamas ištisine horizontalia ˛enklinimo linija, stabdomas uniformuotu policijos pareigunu nepakluso teisetam reikalavimui sustoti, taip pa˛eisdamas Keliu eismo taisykliu (toliau – KET) 8 ir 17 punktu reikalavimus.

II.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. baland˛io 15 d. nutarimu, J. A. pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo teismo nutarima panaikinti ir byla nutraukti. Nurodo, kad jis kirto ištisine ˛enklinimo linija, taciau tai padare butinojo reikalingumo salygomis, nes kelio dalyje, kuria jis va˛iavo, buvo duobe ir jis sieke išvengti automobilio ir juo ve˛amu vertybiu galimu sugadinimu. Teigia, kad likus keliems šimtams metru iki namu pastebejo policijos pareigunu automobili su ijungtais švytureliais, taciau nesuprato, kad jis buvo stabdomas. Nurodo, kad nera irodymu, kurie patvirtintu, kad policijos pareigunai aiškiai ir tiksliai išreiške reikalavima sustoti. Tvirtina, kad liudytoju (policijos pareigunu) ˇ. M. ir J. O. parodymus paneigia liudytoju S. S. ir R. S. parodymai, kita bylos med˛iaga. Nurodo, kad teismas pripa˛indamas ji kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dali, nevertino jo kaltes formos. Teigia, kad teismas nepagristai pripa˛ino policijos pareigunus nukentejusiaisiais.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teises pa˛eidimo bylos med˛iaga, teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. A. kalte, padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pa˛eidimus, irodyta ir mano, jog veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Apeliantas neneigia kirtes ištisine ˛enklinimo linija, taciau nurodo, kad pa˛eidima padare butinojo reikalingumo salygomis, t. y. siekdamas išvengti automobilio ir juo ve˛amu vertybiu galimu sugadinimu. Teiseju kolegija, patikrinusi byla irodymu vertinimo aspektu, toki apelianto teigini atmeta.

ATPK 17 straipsnyje nurodyta, jog administraciniu teises pa˛eidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose del administraciniu teises pa˛eidimu, bet padarytas butinojo reikalingumo bukleje, tai yra siekiant pašalinti pavoju, gresianti valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, pilieciu teisems ir laisvems bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybemis negalejo buti pašalintas kitomis priemonemis ir jeigu padarytoji ˛ala yra ma˛iau reikšminga negu išvengtoji ˛ala. Butinojo reikalingumo situacija atsiranda susidurus dviems teises apsaugomiems interesams, kuriu viena galima apsaugoti tik darant ˛ala antram. Veiksmai, padaryti esant butinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti ˛ymiai vertingesni interesa. Tam, kad butinasis reikalingumas butu teisetas, yra butinos ATPK 17 straipsnyje itvirtintos salygos, kuriu šiuo atveju nera. Pa˛ymetina, kad pavojus laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne asmens vaizduoteje. Teiseju kolegija sprend˛ia, kad šiuo atveju jokio realaus pavojaus butinojo reikalingumo situacijai atsirasti nebuvo. J. A. apeliaciniame skunde pripa˛ino, kad išva˛iuodamas i priešpriešine eismo juosta, jis sieke išvengti tiketino pavojaus, t. y. savo automobilio ir juo ve˛amu vertybiu galimu sugadinimu. Iš apelianto pateiktu fotonuotrauku matyti, kad kelio duobe nepa˛ymeta jokiais ispejamaisiais ˛enklais, taciau tai nepašalina asmens pareigos laikytis KET. Pa˛ymetina, kad apeliantas, išva˛iuodamas i priešpriešine eismo juosta, kelia realu pavoju priepriešine eismo juosta va˛iuojancioms transporto priemonems. Be to, kelio duobe buvo galima saugiai prava˛iuoti suletinus automobilio greiti. Del šiu prie˛asciu apelianto argumentas yra atmestinas kaip nepagristas.

J. A. teiginys, kad jis nesuprato, jog buvo stabdomas policijos pareigunu, taip pat atmestinas kaip nepagristas. ATPK 130 straipsnio pastaboje ir Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patruliu veiklos instrukcijos (2008 m. kovo 12 d. isakymo Nr. 5-V-125 redakcija) 69 punkte numatyta, kad uniformuoto policijos pareiguno reikalavimas sustabdyti transporto priemone išreiškiamas duodant signala lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judejimo krypties, arba per garsiakalbi liepiant sustoti. Liudytojas (policijos pareigunas) ˇ. M. teismo posedyje parode, kad jis pamate, jog automobilis „Opel Vectra“ kirto ištisine ˛enklinimo linija, ijunge garso ir šviesos švyturelius bei pradejo va˛iuoti paskui apelianto automobili, be to, per garsiakalbi dave nurodyma sustoti, taciau vairuotojas padidino greiti. Jo kolega J. O. per automobilio langa mojavo raudonos spalvos skrituliu, taciau J. A., pasukes vaira i kaire, pa˛iurejo i juos ir va˛iavo toliau. Paskui automobili „Opel Vectra“ iva˛iavus i kiema, buvo išjungtas policijos pareigunu automobilio švytureliu garsinis signalas (b. l. 32 – 33). Liudytojas J. O. teismo posedyje dave iš esmes tokius pacius parodymus (b. l. 33 – 34). Teiseju kolegija nenustate jokiu aplinkybiu, del kuriu liudytojai ˇ. M. ir J. O. butu suinteresuoti duoti klaidinancius parodymus, ju parodymai yra nuoseklus, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, todel darytina išvada, kad policijos pareigunu reikalavimas sustabdyti transporto priemone buvo išreikštas aiškiai ir tinkamai. Be to, minetu liudytoju nurodytos aplinkybes neleid˛ia abejoti tuo, kad J. A. galejo nesuprasti, jog jis buvo stabdomas, o apelianto nepaklusimas policijos pareigunu reikalavimui buvo samoningas. Pareigunu teigini, kad jie 2008 m. rugpjucio 28 d. persekiojo nepaklususi sustoti automobili patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus 2009 m. baland˛io 3 d. raštas Nr. 10-S-6680 (b. l. 88), kuriame nurodyta, jog 2008 m. rugpjucio 28 d. 8.53 val. buvo gautas pranešimas del Ukmerges g. stabdomo ir nesustojusio automobilio „Opel Vectra“. Pa˛ymetina, kad liudytojai S. S. ir R. S. tik epizodiškai stebejo ivyki, t. y. nuo tada, kai J. A. ir policijos pareigunu vairuojami automobiliai iva˛iavo i kiema, be to, ju parodymai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybes, jog apeliantas nepakluso policijos pareigunu teisetam reikalavimui sustabdyti transporto priemone. Visa tai leid˛ia teigti, kad J. A. samoningai nepakluso policijos pareigunu teisetam reikalavimui sustabdyti transporto priemone.

Pritartina J. A. teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai pripa˛ino šioje byloje nukentejusiaisiais policijos pareigunus ˇ. M. ir J. O., nes pastarieji nepatyre jokios ˛alos del apelianto veiksmu, taciau tai šiuo atveju neleid˛ia abejoti teismo nutarimo teisetumu ir pagristumu.

Atsi˛velgiant i tai, kas nustatyta, teiseju kolegija daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyre visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidini isitikinima, pagrista visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu ir teisine samone, ivertino byloje esancius irodymus (ATPK 257 str.) ir prieme teisinga procesini sprendima. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. baland˛io 15 d. nutarimas teisetas ir pagristas, todel paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. A. apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. baland˛io 15 d. nutarima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.