Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau-Institucija)Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio specialistas surašė E. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011-08-21 apie 00 val. 05 min. (duomenys neskelbtini) kelyje kur abiems kryptimis yra 2 eismo juostos, vairuodamas automobilį AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini) nesustojo stabdomas iš paskos važiavusio policijos patrulio, kurio vairuojamame tarnybiniame automobilyje buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, garsinis signalas taip pat garsiakalbiu buvo pranešama, kad reikalaujama sustoti, pažeidė kelių eismo taisyklių 17 p., 191 p. reikalavimus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Skunde teigiama, jog pareiškėjas sustojo vos tik suvokė, kad yra stabdomas. Dėl lietaus ir muzikos automobilyje ankstesnių signalų galėjo negirdėti. Kiti keleiviai signalus pamatė tuo metu, kaip ir jis, todėl pareiškėjo manymu nėra pagrindo teigti, kad jis nepakluso teisėtiem pareigūnų reikalavimam sustabdyti transporto priemonę ar kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Teigiama, jog byloje nepakanka objektyvių duomenų teigti, kad pareiškėjas padarė LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, taip pat nėra ir subjektyvaus požymio-kaltės.

Skunde nurodoma, jog paskirta nuobauda yra per griežta, neadekvati inkriminuotam pažeidimui, neatitinka nuobaudos skyrimo tikslų. Nurodo, kad bėgti neturėjo pagrindo, buvo blaivus, Ch. gatvė siaura, todėl siekdamas pabėgti į ją iš viso nebūtų sukęs. Taip pat pareiškėjas teigia, jog už tokios rūšies pažeidimus nėra baustas, dėl nesusipratimo gailisi. Nurodo, kad niekur nuėjęs nebuvo, bandė kalbėti su pareigūnais. Be to, teigiama, jog teismas, skirdamas nuobaudą, neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas niekur nedirba, registruotas darbo biržoje.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo E. K. skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog teismas aukščiau nurodytų reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino surinktus įrodymus, todėl pagrįstai E. K. pripažino kaltu, padarius ATPK 130 str. 1d. numatytą pažeidimą bei skyrė jam teisingą nuobaudą sankcijos ribose.

E. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis nesustojo stabdomas iš paskos važiavusio policijos patrulio, kurio vairuojamame tarnybiniame automobilyje buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, garsinis signalas, taip pat garsiakalbiu buvo pranešta, kad reikalaujama sustoti, pažeidė kelių eismo taisyklių 17, 191 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos.

Nagrinėjamu atveju, E. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne už tai, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tačiau už tai, kad jis nepakluso teisėtam pareigūnų reikalavimui sustoti.

Pareiškėjas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog apylinkės teismo išvada dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties E. K. veiksmuose bei pažeidėjo kaltės pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize bei neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nors E. K. neigia, kad jis nepakluso pareigūnų reikalavimams sustoti, sustojo vos tik suprato, kad jis stabdomas, tačiau tai prieštarauja ne tik policijos pareigūnų R. P., E. K. tarnybiniams pranešimams, jų parodymams, bet ir liudytojo A. Ž. parodymams, jo paaiškinimui, o taip pat iš dalies ir paties E. K. paaiškinimui, kurį surašė R. M., o E. K. pasirašė (b.l. 4). Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl policijos pareigūnų parodymų vertinimu, tačiau tai yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Iš bylos duomenų matyti, jog tiek R. P., tiek ir E. K. nuosekliai savo paaiškinimuose bei parodymuose teisme nurodė tas pačias esmines aplinkybes, t.y. tai, kad pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį AUDI Avant A6, įjungus mėlynos - raudonos spalvos švyturėlius jį stabdė, naudojo garsinę sireną bei garsiakalbį, tačiau vairuotojas nereagavo, važiavo toliau, pasukus į Ch. g. prie vieno iš namų staiga pristabdė ir dar iš riedančio automobilio vairuotojas pro galines dešinės pusės dureles pasišalino iš automobilio, o priekyje keleivio vietoje sėdėjęs A. Ž. nurodė, kad automobilį vairavo E. K.. Pareiškėjo skundo argumentas, jog nenustatyta, koks signalas buvo įjungtas – garsinis ar švyturėliai, nepagrįstas, nes tiek E. K., tiek ir R. P. nurodė, jog buvo iš pradžių panaudoti švyturėliai, o po to ir garsinė sirena bei garsiakalbis. Apie tai pareigūnai nurodė tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir duodami parodymus teisme. Be to, pareigūnai teisme parodė, jog įjungus švyturėlius automobilis nestojo, o tik padidino greitį. Tai neprieštarauja A. Ž. paaiškinime nurodytai aplinkybei, kad jau Vasario 16-osios gatvėje jis pamatė, kad jų automobilis stabdomas policijos, tačiau E. K. tik nuspaudė akseleratorių, padidino greitį. Be to, teisme A. Ž. patvirtino, jog E. K. nereagavo, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, todėl jis patraukė E. K. koją nuo akseleratoriaus pedalo. Nors A. Ž. nurodė, jog rašydamas paaiškinimą buvo neblaivaus, tačiau jo paaiškinime nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes, todėl teismas pagrįstai rėmėsi A. Ž. paaiškinimais bei kritiškai vertino A. Ž. parodymus, duotus teisme apie tai, kad važiavo 4 žmonės automobilyje bei dėl to, kad A. Ž. nepastebėjo kaip E. K. išlipo iš automobilio. Pažymėtina, jog E. K. neneigė aplinkybės, kad jis išlipo iš automobilio pro galins dureles, neneigė, kad jis vairavo automobilį, todėl tai taip pat duoda pagrindą tikėti policijos pareigūnų parodymais bei paaiškinimais, kad vairuotojas iš automobilio pasišalino per galines dešinės pusės dureles, o taip pat ir pareigūnų paaiškinimais dėl to, kad pareiškėjas nepakluso reikalavimus sustoti. E. K. paaiškinime taip pat nurodyta, jog pastebėjo mėlynai-raudonus švyturėliu, o taip pat išgirdo garsinį signalą (b.l. 4). Nors E. K. teisme aiškino, jog paaiškinime neteisingai užrašyta, o skunde nurodo, jog šis paaiškinimas jokios įrodomosios galios neturi, tačiau byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindą manyti, jog E. K. ant šio paaiškinimo būtų pasirašęs kieno nors įtakojamas, jokių pastabų dėl paaiškinimo surašymo nenurodyta, paaiškinimą E. K. pasirašė savo ranka. Be to, tai patvirtina pareigūnų nurodytas aplinkybes, kad buvo naudojama ne tik švyturėliai, tačiau ir garsinis signalas, o E. K. tai matė ir suprato, tačiau nestojo, į A. Ž. pastabą nesureagavo. Kaip matyti iš bylos aplinkybių policijos pareigūnų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, be to, jų parodymus iš dalies patvirtina ir A. Ž. paaiškinime nurodytos aplinkybės, todėl teismas pagrįstai juos laikė patikimais, nuosekliais bei rėmėsi nustatydamas įvykio faktines aplinkybes o taip pat ir pareiškėjo kaltę.

Nors E. K. nurodė, kad jis sustojo, tačiau šių jo parodymų byloje nepatvirtina jokie patikimi duomenys. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose ir teisme nurodė, kad vairuotojas išlipo iš riedančio automobilio. Tai neprieštarauja A. Ž. parodymams bei jo paaiškinimui, kad jis stengėsi patraukti E. K. koją nuo greičio pedalo, nes E. K. nereagavo į stabdymą. A. Ž. nenurodė, kad E. K. būtų paspaudęs stabdžio pedalą, todėl atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo automatine pavarų dėže, tai neprieštarauja nustatytoms aplinkybėms, jog pareiškėjas išlipo iš riedančio automobilio bei pareigūnų nurodytai aplinkybei, kad automobilis riedėjo, todėl jie ėmėsi priemonių jį stabdyti. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas išlipo iš važiuojančio automobilio, nes pareigūnai nurodė, kad pareiškėjas išlipo iš riedančio automobilio, todėl policijos pareigūnų nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas pasišalino iš judančio automobilio, nelaikytina nelogiška. Tai taip pat nesudaro pagrindo policijos pareigūnų parodymus vertinti kaip nenuoseklius, nepatikimus ar nelogiškus. Nors D. Z. ir A. Ž. teisme parodė, kad policijos pareigūnai priėjo prie stovinčio automobilio, tačiau jų parodymai vertinami kritiškai, nes jie yra pareiškėjo draugai, pažįstai, todėl gali būti suinteresuoti padėti pareiškėjui išvengti atsakomybės. Be to, šie parodymai paneigimai nuosekliais, logiškais ir išsamiais policijos pareigūnų paaiškinimais bei juos atitinkančiais parodymais teisme. Dėl šių aplinkybių nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, jog nėra jokių duomenų, kad jis padarė kelių eismo taisyklių 191 punkto pažeidimą, t.y. pasitraukė iš savo vietos nepasirūpinęs, kad transporto priemonės savaime nepradėtų riedėti ar ja nepasinaudotų kiti asmenys. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį patrauktas dėl to, kad nepakluso pareigūnų reikalavimams sustoti, todėl šio kelių eismo taisyklių pažeidimo konstatavimas esminės reikšmės nei veikos kvalifikavimui nei pareiškėjo atsakomybei pagal šį straipsnį neturi.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis nesiekė pasišalinti nes stengėsi pasikalbėti su pareigūnu, nurodė, kad tai jo automobilis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, jog šis skundo argumentas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes šių pareiškėjo aiškinimų nepatvirtina jokie patikimi, nuoseklūs bylos duomenys. Visų pirma pažymėtina, jog pats pareiškėjas nesistengė likti savo vietoje, o persėdo į galą ir iš automobilio pasišalino. Tai patvirtino ne tik pareigūnai, tačiau ir liudytojai D. Z. bei A. Ž.. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. K. būtų pasisakęs, jog tai jis vairavo automobilį iš kart po to, kai buvo sustabdytas policijos automobilio. E. K. teisme nurodė, kad jis siekė pasikalbėti su pareigūnais, tačiau nenurodė, kad būtų sakęs, jog tai jis vairavo automobilį. Liudytojas R. P. parodė, jog buvo priėjęs vaikinas, kuris bandė patekti į automobilį „Audi“, pasakė, kad tai jo automobilis, tačiau paklausus, ar tai ne jis vairavo automobilį, šis vaikinas atsakė, kad ne jis ir svetimos kaltės neims. E. K. taip pat parodė, jog E. K. priėjęs nebuvo, nebuvo kalbos, kad tai jis vairavo automobilį, kur tuo metu E. K. buvo, nekreipė dėmesio. Nei liudytoja D. Z. nei A. Ž. neparodė, kad E. K. būtų priėjęs ir pasakęs, kad tai jis vairavo automobilį. Be to, tos aplinkybės, kad pareiškėjas nestojo, padidino greitį, nereagavo į tai, kad yra stabdomas, automobilis sustojo tik po to, kai A. Ž. pasakęs „ką darai“ stengėsi nutraukti pareiškėjo koją nuo greičio pedalo, iš vairuotojo vietos pasitraukė, iš automobilio pasišalino per galines dureles, priėjęs nepasakė, kad tai jis vairavo automobilį, patvirtina, jog E. K. suprato, jog elgiasi neteisėtai, suprato, jog yra stabdomas ir nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti, t.y. veikė tyčia.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 130 straipsnio 1 dalį ir jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs šį administracinį teisės pažeidimą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jam skirta per griežta, neadekvati padarytam pažeidimui administracinė nuobauda ir prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti kuo švelnesnę piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl yra atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatuoja, jog ATPK 20 str., 30 str. reikalavimai skiriant nuobaudą E. K., nepažeisti. Pažymėtina, jog pareiškėjas kaltės dėl pažeidimo nepripažino, todėl teismas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, jog pažeidimas yra grubus, nes pareiškėjas nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, E. K. baustas administracine tvarka, todėl atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių pareiškėjui pagrįstai skirta nuobauda, atitinkanti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos vidurkį – 3500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą nėra teisinio pagrindo, todėl šis skundo argumentas taip pat netenkinamas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tai, kad pareiškėjas šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje nėra pakankamos sąlygos tokiam žymiam nuobaudos švelninimui ir apelianto prašymui tenkinti-neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Paskirtoji nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą ir yra būtina pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

pareiškėjo E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.