Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-12-05 · Civilinė byla Nr. 2-15683-867/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-05
Bylos Nr.
2-15683-867/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Pareiškėjas
B. M.
Atsakovas
P. V.
Advokatai
Marina Saveljeva
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-15683-867/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01449-2018-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.1.18.3(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 5 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovui P. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo: sustabdyti jos iškeldinimo procesą, kol bus išnagrinėta byla dėl namo nuosavybės; padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo P. V. namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r.; ir leisti jai su šeima gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. bei toliau naudotis dujomis ir elektra, mokėti mokesčius už dujas ir elektrą. Nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsirastų žala ir nuostoliai kraustantis, ardyti virtuvinį komplektą, įmontuotą buitinę techniką, įmontuotą kitą spintų įrangą, anūkų loveles, dukros kambarius ir kt. Nurodo, kad jos šeima neturi kur kraustytis, nes į namą investavo didelius pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.

Iš prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2018 m. kovo 30 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-246-941/2018 buvo nutarta iškeldinti atsakovę B. M. iš ieškovui P. V. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. Nustatyta, kad ieškovo P. V. ieškinys priimtas 2017 m. rugsėjo 18 d., atsakovei B. M. apie ieškinį dėl iškeldinimo buvo žinoma nuo 2017 m. rugsėjo 30 d., kai jai buvo įteiktas ieškinys dėl iškeldinimo. Pateikdama atsiliepimą į ieškinį dėl iškeldinimo B. M. nurodė, kad ginčo namo statybai leidimą buvo gavusi dar 2007 m., jį statė iš savo asmeninių lėšų. Prie namo statybų savo darbu ir lėšomis nuo 2002 m. prisidėjo ir R. S.. Jokių raginimų išsikraustyti nei žodžiu, nei raštu nėra gavusi. Ieškovas ieškinyje nurodo melagingas aplinkybes ir akivaizdžiai siekia užvaldyti svetimą turtą. Yra rengiami procesiniai dokumentai ieškovo atžvilgiu dėl svetimo turto užvaldymo ir nepagrįsto praturtėjimo bei rengiamas pareiškimas prokuratūrai dėl sukčiavimo stambiu mastu. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs B. M. apeliacinį skundą 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-246-941/2018 paliko nepakeistą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

Bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių, kurios atžvilgiu tokios priemonės taikomos, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, tokiame prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiškėjo interesams. Tokiu būdu, šios priemonės gali būti taikomos tik nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjų interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis.). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant tokio pobūdžio klausimą, įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi teismas neturi objektyvios galimybės, apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nors ir spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, neturėtų apskritai ignoruoti būsimo ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimą, nors tokioje stadijoje vertinimas objektyviai yra dar labiau ribotas negu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bendrąja tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-874/2012).

Pareiškėja kaip priežastį, dėl kurių ieškinys nebuvo pateiktas kartu su prašymu nurodė aplinkybes, jog jai valstybės paskirta advokatė nespėjo paruošti ieškinio dėl užimtumo kitose bylose.

Iš prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-742-6737 yra suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, o jos atstovė paskirta advokatė Marina Saveljeva. Pareiškėja teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad būtent dėl advokatės kaltės nėra parengtas ieškinys, nenurodė, kokių dokumentų trūksta, kad ieškinys būtų pateiktas. Be to, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad apie tai, kad jos atžvilgiu yra užvesta civilinė byla dėl iškeldinimo jai tapo žinoma dar 2017 m. rugsėjo 30 d., kai jai buvo įteiktas ieškinys bei teismo pranešimas dėl iškeldinimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. 2-246-941/2018. Pateikdama atsiliepimą šioje civilinėje byloje B. M. iš esmės nurodė analogiškos aplinkybės kaip ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio, tačiau visų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes teismui nepateikė.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1350-117/2015).

Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje pareiškėja, siekdama pagrįsti, kad kyla grėsmė galimam jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, turėjo aiškiai nurodyti, kokie materialiniai reikalavimai bus keliami byloje (ieškinio dalyką).

Pareiškėja prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio nurodė aplinkybes, iš kurių kildina būsimo ieškinio reikalavimus, tačiau iš pateikto prašymo turinio net nėra aišku, koks konkretus ieškinys (ieškinio pagrindas ir dalykas), kokie materialūs reikalavimai bus pareikšti. Teismo manymu, laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio parengimo gali būti taikomos, kai ieškovas yra išsiaiškinęs teisinę situaciją, yra surinkęs pagrindinius įrodymus, pasirinkęs pažeistų teisių gynybos būdus, bet dar nėra parengęs ieškinio, nesurinkęs papildomų įrodymų. Tais atvejais, kai ieškovas numano apie galimą jo teisių pažeidimą, nežino visos faktinės situacijos, jis nėra pasirinkęs pažeistų teisių gynybos būdų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas.

Vertinant pareiškėjos įrodinėjamą laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo būtinumą, teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą kaip realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėja visiškai nepagrindė ypatingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos, t. y. būtinybės jas taikyti dar nepareiškus ieškinio, nors iš esmės, prašant tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškinio pagrindas turi būti pakankamai aiškus. Iš prašymo turinio taip pat neaišku, koks bus ieškinio pagrindas ir koks konkretus bus ieškinio dalykas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, todėl teismas jo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 147, 151, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos B. M. prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ši teismo nutartis neužkerta jai kelio kreiptis iš naujo su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pateikimo dienos arba teikti ieškinį.

Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė