Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski, veikdamas Marijampolės apylinkės teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnis), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) ieškinį atsakovei R. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys su priedais atsakovei įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, kuomet procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad AB „Lietuvos paštas“ mobilioji laiškininkė R. S. 2024-01-17 pristatė pašto siuntą adresu (duomenys neskelbtini). Siuntos pristatymo metu laiškininkę užpuolė šuo, dėl ko jai padarytos dauginės klubo ir šlaunies žaizdos. VSDFV Vilniaus skyrius 2024-02-09 sprendimu Nr. VPA_SP5E-2948 šis nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju.

Už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos R. S. sveikatai 2024-07-31 Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariate R. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 98-ANR_P-1215-2024 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį. Administracinio nusižengimo protokole R. V. savo kaltę pripažino visiškai.

Dėl patirtų sužalojimų R. S. nuo 2024-01-17 iki 2024-04-24 buvo nedarbinga. Per šį laikotarpį VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 12, 15 straipsniais bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo”, išmokėjo R. S. 2349,67 Eur ligos išmoką.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo ligos išmoką R. S., kuri vykdydama tarnybines funkcijas buvo apkandžiota atsakovės R. V. šuns. Atsakovės veiksmai pažeidžiant gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su R. S. patirtais sveikatos sužalojimais, todėl ieškovas įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti padarytą žalą. Atsakovė R. V. geruoju VSDFV fondo biudžetui padarytos žalos neatlygino, todėl atsižvelgiant į nurodytus argumentus yra pagrindas priteisti iš atsakovės R. V. 2349,67 Eur žalos atlyginimo ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai.

Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 10 punktas), bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės R. V. priteistina 53,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 6.263 str. 1-2 d., 6.280 str. 1 d. 6.290 str. 3 d., CPK 96 str. 1 d., 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, į. k. 191683350, naudai 2349,67 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis Eur 67 ct) žalos atlyginimo regreso tvarka.

Priteisti iš atsakovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 53,00 Eur (penkiasdešimt tris Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.